Apie skandalingąją bylą, jos įtaką policijos įvaizdžiui ir kitų metų algas aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ kalbėjosi žurnalistė Daiva Žeimytė ir policijos generalinis komisaras Saulius Skvernelis.
- Komisare, pradėkim nuo pareigūnų bylos, kurią visuomenė itin akylai seka. Seni pareigūnai kaltais neprisipažįsta. Ar Jūs sau esate atsakęs į klausimą, kodėl šiems pareigūnams teko sėsti į teisiamųjų suolą?
- Matyt buvo nustatyti galimos nusikalstamos veiklos padarymo požymiai, pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai manė, kad surinko pakankamai įrodymų surašyti kaltinamąjį aktą ir asmenims parengti kaltinimus. Dabar byla yra teisme.
- Tie kaltinimai yra rimti: piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas.
- Taip, pakankamai rimti.
- Buvę ir esami pareigūnai yra kaltinami nuslėpę jiems žinomą informaciją apie D.Kedžio planuojamas žmogžudystes. Kai Jūs dirbote, ar žinojote kokią nors informaciją?
- Tai nebuvo mano kuravimo sritis. Tie pareigūnai, kurie pagal pareigybę turėjo žinoti, dirbti toj srity, savo darbą ir darė.
- Ar Jus yra pasiekusi informacija, kad tie pareigūnai žinojo apie planuojamą žmogžudystę?
- Aš apskritai buvau vienas iš pareigūnų, kurie vėliausiai sužinojo apie šitą problemą. Praktiškai apie tai sužinojome Seime, vienos konferencijos metu. - Kitame teismo posėdyje parodymus duos buvęs kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Tomas Ulpis. Aš asmeniškai esu girdėjusi labai gerų atsiliepimų apie šį pareigūną. Ką Jūs apie jį galite pasakyti?
- Jis buvo mano, kaip vadovo, vertinamas. Kai Marijampolės apskrityje iškilo pakankamai didelės problemos ir reikėjo naujo žmogaus, kuris padėtų spręsti, pats pasiūliau Tomui Ulpiui, matydamas jame gerą potencialą. Jis tikrai sėkmingai darbavosi.
- Štai dabar jis sėdi teisiamųjų suole.
- Deja, pareigūnų likimai dažnai pakrypsta įvairiom kryptim. Ta riba, kuria pareigūnai vaikšto, yra gana slidi. Tikrai nenoriu vertinti, nes nesu susipažinęs nei su ikiteisminio tyrimo detalėmis, nei su pačia įvykių eiga. Kiek man teko su juo darbuotis, jokių priekaištų pareikšti negaliu.
- Tomas Ulpis Vidaus reikalų sistemoje dirbo nuo 1990-jų ir turėjo gerą vardą. Tai jis paslydo ar susimovė?
- Tikrai negaliu pasakyti. Visi pareigūnai, kurie apsisprendė toliau darbuotis ir teigė, kad jie yra nekalti ir nekaltumą įrodys teisme, šiandien dirba, gina savo interesus.
- Jeigu teismas nuspręstų tų dirbančių pareigūnų kaltę, kokie sprendimai bus priimti?
- Yra galutinis teismo sprendimas. Pagal vidaus tarnybos statutą šitie pareigūnai nebegalėtų toliau darbuotis.
- Dar vienas teisiamasis yra buvęs policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas. Kiek Jums laiko teko su juo dirbti?
- Apie porą metų.
- Kokie buvo jūsų santykiai?
- Darbiniai, normalūs, profesionalūs.
- Kildavo konfliktų?
- Konfliktų nekildavo, esu nekonfliktinis žmogus. Būdavo nuomonių išsiskyrimo, bet buvo bendras darbas.
- Kaip vertinate teisme jo pasakytą šokiruojančią žinią, neva Jūs norėjote su juo susidoroti, dėl to jis dabar ir sėdi teisiamųjų suole?
- Dalis žmonių kuria tam tikras sąmokslo teorijas, teigia pagal savo suvokimo būdą. Tikrai tokių dalykų nebuvo. Norint su kažkuo susidoroti nereikia imtis tokių drastiškų būdų, yra civilizuoti būdai.
Taip pat norint pakeisti vieną kitą personaliją nereikia kelti baudžiamųjų bylų. Tai yra visiškai nesuprantamas pareiškimas. Pažiūrėjus istorinę retrospektyvą, kadangi kito pareigybės, šitas žmogus panašius kaltinimus keldavo vis kitiems asmenims.
- Tai pagarsėjęs tokiais dalykais?
- Nežinau, ar pagarsėjęs. Žmonės turi teisę gintis. Bet kai nuskamba tokie pareiškimai, jie turi būti pagrįsti faktais. Šiandien negirdžiu jokių faktinių aplinkybių. Pabrėžiu, kad visi tie pareigūnai, kurie norėjo tęsti pareigas, tą ir daro, o tie, kurie apsisprendė kitaip, tai padarė savo noru.
- Ponas Račkauskas visuomenėje turėjo ne visiškai gerą šleifą, jo pavardė figūruodavo įvairiuose skandaluose. Akivaizdu, kad toks asmuo policijos sistemai garbės nedaro. Gali kilti minčių, kad Jūs taip pat galvodamas ir bandėte su juo, kaip jis sako, susidoroti.
- Kiekvienas žmogus tam tikruose įvykiuose vertina pagal savo sugedimo laipsnį. Aš nekomentuosiu senesnių istorijų, nenusileisiu iki to lygmens. Jeigu pareigūno veikla yra netenkinama, yra pasakoma, kad nebegalima toliau dirbti ir ieškoma variantų, kaip tą klausimą išspręsti. Nereikia ieškoti sąmokslo teorijų ten, kur jų nėra.
- Ar Jūs niekada nebandėte pono Račkausko atleisti?
- Jeigu būčiau pabandęs, būtume radę būdų, kaip tai padaryti teisės aktų nustatyta tvarka.
- Teisiamųjų suole sėdintys pareigūnai savo kaltės nepripažįsta. Byloje liudijęs kriminalinės policijos biuro pavaduotojas Andžejus Roginskis yra pripažinęs, kad kai kurie kriminalistai po Kauno įvykių buvo psichologiškai palaužti. Sutinkate su kolegos nuomone?
- Be abejo. Ypatingai, kai viskas prasidėjo, tas viešasis spaudimas, kad policija nieko nepadarė ar dėl policijos kaltės buvo nužudyti žmonės. Tai stipriai pakenkė pačiai institucijai.
Kiekvienam žmogui, kuris pateko į šią istoriją, tai nėra džiugus įvykis ir policijai, kaip institucijai, buvo suduotas didžiulis smūgis. Kriminalinės policijos biuruose yra stiprūs žmonės, kurie turi ryžto, mato ateitį, perspektyvą, rezultatus. Deja teisėsaugos institucijose įvykis gali išvirsti į kitokias pasekmes. Mūsų darbe nuo sėkmės iki nesėkmės kartais būna labai mažas žingsnelis.
- Akivaizdu, kad šita byla policijos įvaizdžiui irgi pakenkė.
- Nenoriu kalbėti apie įvaizdį, bet tai pakirto gyventojų pasitikėjimą, tam tikrų žmonių likimus. Bet šiuometinė situaciją parodė, kad policija yra pakankamai stipri, smarkiai pasikeitusi per porą metų, efektyviai valdoma ir moderni institucija.
- Pagal mano turimą apklausą spalį policija pasitikėjo 45 proc., o lapkritį 34 proc. žmonių. Policija pasitiki mažiau žmonių, nei į skolas sulindusia „Sodra“.
- Kalbame apie apklausas, kurios atliekamos ne momentiniu būdu. Šiandien buvo pristatyti metiniai rezultatai, skaičiai buvo visai kitokie. Juos pristatysime metų pradžioje, su savo veiklos ataskaita.
- Anksčiau buvo nuomonių, kad tokios istorijos, kaip pareigūnų byla, atsiranda todėl, kad trūksta rotacijos ir galbūt reikia reformų pačiame departamente, kad aukšti policijos pareigūnai per ilgai užsisėdėjo savo postuose. Ką Jūs manot?
- Taip, tas dalykas seniai identifikuotas, rotacija reikalinga. Dėl to 2008-ais metais buvo priimtos pataisos ir įvesta kadencija vadovams, vadovaujantiems pareigūnams. Labai džiaugiuosi, kad bendradarbiavimo su Vyriausybe ir Seimu dėka, buvo išspręsti penkis metus nespręsti klausimai. Esminiai pokyčiai yra įvykę ir sistemoje. Anksčiau, norint užimti pareigybę, reikėjo būti lojaliam ne sistemai, o viršininkui, turėti pažinčių. Šiandien turim skaidrią atrankų sistemą. Sistemoje yra žmonių, kurie turi stažą, bet jų požiūris, energija, veržlumas tikrai prilygsta jaunimui. Tikrai sugebėsime rotaciją sėkmingai įvykdyti.
- Komisare, visuomenėje yra aktyviai aptarinėjama policijos pareigūnų korupcija. Jau keletą metų dirba imuniteto valdyba. Ar Jums jau pavyko susitvarkyti su pareigūnų kyšininkavimu?
- Mes, įkurdami šiuos padalinius, pripažinom, kad problema yra. Iki 2010-ų metų net netirdavo, ar policijoje yra toks reiškinys. Nesinorėjo, kad tai tęstųsi. Buvo įkurta imuniteto valdyba, kuriai buvo milžiniškas pasipriešinimas tiek iš išorės, tiek viduje iš tam tikrų asmenų, padalinių. Sėkmingi darbai yra daromi ir matomi, pradedami ikiteisminiai tyrimai.
- Kiek per šiuos metus?
- Nepasakysiu tikslių skaičių, bet yra ne viena dešimtis tyrimų. Viena iš imuniteto funkcijų yra užsiimti darbuotojų apsauga ir profilaktavimu. Dalis darbuotojų, kurie yra kažką padarę, bet neturi perspektyvos pasitaisyti, savo noru pasitraukia iš pareigų. Sistema keičiasi, švarinasi.
- Visuomenės nuomone korupcija yra vieša paslaptis.
- Neimituojame kovos, o darome realų darbą. Kai pasibaigs tokie pareigūnai, mes paskelbsime, kad imuniteto padaliniai atliko kilnią misiją ir yra nukreipiami kitur. Smulkus kyšininkavimas nėra korupcija, bet tas irgi ženkliai mažėja.
- Komisare, ar iš vidaus galite matyti tą situaciją?
- Tą privalėjo kiekvienas matyti. Pilnai matome realią situaciją. Tas žinojimas kartais būna labai skaudus, šokiruojantis. Nepaisant to paimam skalpelį ir tą operaciją padarom. Korupcija, kuri yra didesnio masto, kur yra žymiai didesnės problemos, žala, yra mūsų prioritetas. Gatvėj nesurasit nė vieno, kuris pasakytų, kad padariau labai sunkų nusikaltimą ir daviau kyšį.
- Dažniausiai ir kalbama apie smulkią korupciją, pavyzdžiui dėl eismo pažeidimo. Tai irgi turbūt vyksta ne iš gero gyvenimo. Iš premjero lūpų girdėti pažadai, kad kitąmet pareigūnams atlyginimai didės. Kokia tikimybė, kad eiliniams pareigūnams didės atlyginimai?
- Premjeras pažadais nesišvaisto, tai yra konstruktyvus bendradarbiavimas ir konkretūs rezultatai. Visi pareigūnai nuo sausio 1d. savo piniginėse pamatys šiek tiek daugiau litų, negu buvo iki šiol. Aišku, tai simbolinis padidėjimas. Tai nėra tik pažadai. Tuos pinigus, kuriuos gaunam, mes išnaudojam racionaliai.
Tai pajaus ne tik per atlyginimus, bet ir darbo sąlygų gerėjimą, darbo priemonių gerėjimą. Ne vien atlyginimai apsprendžia, bet ir aplinka, kurioje dirba, kokiuose komisariatuose, kokia IT technika naudojama, kokiais automobiliais važinėja. Kiekvienas pareigūnas pajaus šiek tiek geresnį gyvenimą.
