Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba dar kartą primena gyventojams, kad, paskerdus savo reikmėms auginamas kiaules ar sumedžiojus šernus, jų mėsą būtina patikrinti dėl trichineliozės. Gyventojams vienintelis patikimas apsisaugojimo būdas – nevalgyti nepatikrintos, trichinelėmis užkrėstos mėsos.
Veterinarijos specialistų spėjimu, apie 30 proc. mūsų šalyje medžiojamų plėšriųjų gyvūnų (lapių, mangutų (usūrinių šunų), kiaunių ir kt.) gali būti užsikrėtę trichinelioze. Dabartinio medžioklės sezono metu suaktyvinus šernų medžioklę, ypač pasienio su Baltarusija teritorijose, labai svarbu, kad visi medžiotojai laikytųsi patvirtintų reikalavimų.
"Ne kartą atkreipėme medžiotojų dėmesį dėl paliktų sumedžiotų gyvūnų lavonų miškuose, taip pat dėl neatsakingo laukinių gyvūnų atliekų tvarkymo medžioklės aikštelėse. Visi sumedžioti gyvūnai turi būti surenkami.
Maistui tinkami gyvūnai turi būti išdoroti tam skirtose aikštelėse, o nenaudojamos žvėrienos dalys sumestos į atliekų duobes. Tik elgiantis tvarkingai ir laikantis medžioklės taisyklių, galima užkirsti kelią trichineliozei plisti”, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė–Petrauskienė.
Gruodžio pradžioje Radviliškio miškų urėdijos komerciniuose plotuose sumedžiotas dar vienas šernas, apsikrėtęs tichinelioze, o vien Mažeikių rajone sausio-gruodžio mėnesiais buvo sumedžioti aštuoni trichinelioze sergantys šernai.
Trichineliozė yra liga, pasireiškianti įvairiais požymiais, kurie priklauso nuo parazitų buvimo vietos. Trichineliozės sukėlėjas yra smulki, 2-4 mm ilgio kirmėlė (Trichinella spiralis). Šie parazitai cirkuliuoja tarp įvairių laukinių ir naminių mėsėdžių gyvūnų.
Žmonės užsikrečia suvalgę nepatikrintos, netinkamai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos ar nutrijų mėsos, kuriose būna trichinelių kirmėlių lervų. Žarnyne lervos greitai subręsta, o patekusios į limfą ir kraują, jos išnešiojamos po visą organizmą, galutinai užsilaikydamos skersiniuose raumenyse, (dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių). Lervos gyvybingos gali išlikti 40-50 metų.
