„Pilietiniu požiūriu aš vertinu labai teigiamai, kadangi ir mano parašas yra tarp tų parašų. Aš tikrai palaikau pačią idėją, kad mes turime branginti savo Lietuvos žemę ir turime labai atsakingai elgtis priimant teisės aktus“, - interviu Žinių radijui trečiadienį teigė ji.
L.Graužinienė atkreipė dėmesį, kad lieka teisinių galimybių klausimas, mat tai prieštarautų stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarčiai.
„Stojimo sutartis tikrai nebenumato, visos išlygos yra jau išnaudotos. Bet jeigu žmonės referendume pasisakys, kad jie turi kitą nuomonę negu numatyta stojimo sutartyje ir išnaudotos tos sąlygos, reiškia, valdžia bus priversta važiuoti derėtis su visomis 28 valstybėmis tam, kad tą sutartį peržiūrėtų“, - kalbėjo ji.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) praėjusį šeštadienį nusprendė leisti referendumo dėl draudimo žemę pirkti užsieniečiams iniciatoriams iki sausio 21 dienos pašalinti neesminiais pripažintus parašų rinkimo trūkumus.
VRK patikrinus visus parašus, paaiškėjo, kad atitinkančių reikalavimus parašų - 292 200, t.y. beveik 8 tūkst. mažiau, nei reikia norint surengti referendumą. Tačiau jei būtų pašalinti visi neesminiais laikomi trūkumai, parašų skaičius gali pasiekti ir viršyti įstatymo reikalaujamą 300 tūkst. parašų ribą.
Iniciatyvinė grupė siūlo surengti privalomąjį referendumą dėl trijų Konstitucijos straipsnių keitimo - sumažinti reikalavimus referendumui surengti ir uždrausti žemės pardavimą užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Ji siekia pagrindiniame šalies įstatyme įtvirtinti, kad referendumą būtų galima surengti surinkus ne mažiau kaip 100 tūkst. rinkimų teisę turinčių piliečių parašų.
Draudimas užsieniečiams įsigyti žemės ūkio paskirties žemės galioja iki 2014 metų.
