ES sustabdžius derybas su savo norą pasirašyti Asociacijos sutartį toliau deklaruojančia Ukrainos valdžia, V.Janukovyčius vakar vėl susitiko su Rusijos prezidentu V.Putinu.
Tiesa, įvairiais, pirmiausia užkulisiniais, būdais Kremliaus spaudžiamas Ukrainos vadovas kol kas lyg ir nesiryžta peržengti raudonos linijos – įsilieti į Rusijos kuriamą Muitų sąjungą.
Ukrainos valdžią atakuoja ir gausios ES, JAV politikų bei pareigūnų pajėgos. Jie taip pat rodo paramą Kijevo Nepriklausomybės aikštėje apsikasusiems proeuropietiškiems protestuotojams ir opozicijos partijoms.
Kaip baigsis ši priešprieša, šiuo metu nežino niekas. Maidane įsitvirtinę protestuotojai, kurie pirmiausia reikalauja V.Janukovyčiaus galvos, nesiskirsto ir, regis, gali nepasitraukti net tuo atveju, jei jis staiga pasirašytų Asociacijos sutartį su ES.
Dar sunkiau nuspėti, kas atsitiktų, jei V.Janukovyčiui toliau manevruojant arba net ir pasukus į vieną ar kitą pusę Ukrainos ekonomika, balansuojanti ant bedugnės krašto, subyrėtų.
Vienintelis realus šių varžytuvių rezultatas – vis aukštesnės barikados, abipus kurių stovinčios pusės atrodo nesutaikomos. Tai galima pasakyti ne tik apie Nepriklausomybės aikštę, bet ir visą šalį.
Protestuotojai pagrįstai sako, kad valdžios organizuojami prorusiški mitingai yra dirbtiniai, o jų dalyviai, suvežti autobusais, – režimo įrankiai.
O valdžia baksnoja į tai, kad ant pilietiškų ukrainiečių protesto keteros mėgina užsėsti savų interesų turinčios grupuotės.
Kita vertus, valdžios rėmėjai ir Kremlius savaip teisūs teigdami, kad Maidanas – dar ne visa Ukraina.
Visuomenės nuomonės apklausos liudija, kad protestus Kijeve ir kituose miestuose palaiko apie 48 proc., o prieš juos pasisako 45 proc. ukrainiečių. Apie 30 proc. piliečių tiki, kad opozicija būtų pajėgi suvaldyti šalį, o 37 proc. tuo netiki.
Negana to, maždaug 48 proc. Ukrainos gyventojų mano, kad V.Janukovyčius pasielgė teisingai atsisakęs pasirašyti sutartį su ES Vilniuje, o 35 proc. su tuo nesutinka. 39 proc. apklaustųjų teigia, jog ES sąlygos jų šaliai nenaudingos, ir tik 30 proc. sako priešingai.
Tiesa, net 46 proc. ukrainiečių mano, kad šalies tikslas turi būti ES, o 36 proc. – Muitų sąjunga. Kas penktas Ukrainos gyventojas nežino, kuriuo keliu reikėtų eiti.
Žinoma, ryškiausia skiriamoji linija – tarp tradiciškai prorusiškų Rytų ir proeuropietiškų Vakarų. Ji ir toliau liks pagrindinė Ukrainos problema bei nestabilumo šaltinis, nepaisant to, kokios jėgos bus valdžioje.
Tenka pripažinti, kad dėl Ukrainos nevieninga ir visa ES, ir jai pirmininkaujanti Lietuva. Kad derybos su Kijevu nebuvo vainikuotos sutarties pasirašymu Vilniuje, lėmė ir tai, jog nebuvo aiškios politinės valios didžiosiose ES valstybėse ir JAV.
Dabar pastarosios, regis, smarkiai padidino apsukas. Tačiau akivaizdu, kad toli gražu ne visi ES politikai, žiniasklaida ir paprasti rinkėjai remia šį aktyvumą.
Jeigu net Vakarų Europa susiskaldžiusi dėl dalies politikų ir piliečių požiūrio į Ukrainą, ką jau kalbėti apie Lietuvą.
Viena vertus, atrodo, kad parama Ukrainos keliui į ES ir Maidano protestuotojams – oficiali Lietuvos politika.
Bet štai valdantieji „tvarkiečiai“ tarybos posėdyje ėmė atvirai piktintis, kad Lietuva kišasi į kitos valstybės reikalus ir remia opoziciją, kuri esą niekuo ne geresnė už dabartinę valdžią.
Pats partijos vedlys R.Paksas aiškino, kad į kitų valstybių vidaus reikalus reikėtų žvelgti labai atsargiai.
O „darbiečių“ veikėjai dar Vilniaus susitikimo išvakarėse Seime mėgino prastumti rezoliuciją dėl Ukrainos, sunkinančią Lietuvos pastangas priartinti šią šalį prie ES.
Nėra abejonių, kad dėl Ukrainos ateities kelio gerokai susiskaldžiusi ir Lietuvos visuomenė. Neatmestina, kad proeuropietiškai ir prorytietiškai nusiteikusių žmonių santykis gali būti panašus kaip ir pačioje Ukrainoje.
Tai spėti leidžia ne tik virtualioji erdvė, kurioje daugybė asmenų karštai aiškina, kad bet kokie masiniai protestai ne tik Ukrainoje, tačiau ir bet kur kitur – ne natūralus ir spontaniškas veiksmas, o visada tik kažkieno nupirktas ir tik tam kažkam tarnaujantis dalykas.
Galima prisiminti ir nesenas apklausas, kai buvo teiraujamasi, ar Lietuva turėtų daryti įvairias nuolaidas Rusijai už mažesnes dujų kainas. Net 40 proc. piliečių atsakė teigiamai, vos trečdalis buvo prieš, o dar trečdalis apskritai neturėjo savo pozicijos.
Kita apklausa atskleidė: daugiau kaip 50 proc. piliečių mano, kad Lietuva turėtų patylėti, užuot kalbėjusi apie demokratiją kitose valstybėse.
Dar nepasimiršo ir nemažą politinį triukšmą sukėlusi apklausa, pagal kurios rezultatus net 70 proc. gyventojų rinktųsi ekonominę gerovę, o ne šalies nepriklausomybę.
Taigi, pasirodo, dėl Ukrainos ateities nuogąstaujantys mūsiškiai ir Vakarų Europos politikai turėtų įdėmiau apsidairyti ir savo kieme, kur irgi apstu pilietinės savimonės problemų.
