Ar gali šie svetimšaliai duoti naudos ir Lietuvai? Be abejo. Retsykiais ir duoda: įsteigia mūsų šalyje įmonę, sukuria darbo vietų, tačiau tai daugiau išimtis nei taisyklė.
Kol kas dažniausiai iš tokių užsieniečių pelnosi ne valstybė, o kai kurie apsukruoliai. Niekam ne paslaptis, kad fiktyvių – įsteigtų pagal įstatymus, tačiau realiai nevykdančių jokios veiklos – įmonių pirkimo ir pardavimo verslas klestėte klesti.
Nusipirkti veikiančią bendrovę su visais rekvizitais ir 10 tūkst. litų įstatiniu kapitalu galima kone per kelias minutes.
Tai padaręs užsienietis gali nesukti galvos dėl apyvartos, pelno ar kitų savaime suprantamų dalykų: per metus jis teprivalo sumokėti simbolinę įmoką „Sodrai“ ir galbūt užpildyti kelias sąskaitas.
Mainais už tai – leidimas gyventi Lietuvoje. Bet jį gavę svetimšaliai dažniausiai deda į kojas – vyksta į Vakarus. Kas iš to Lietuvai? Nieko. Pinigus už neveikusią ir neveikiančią įmonę susišluoja ją pardavę asmenys ir jiems talkinantys teisininkai. Valstybei – šnipštas.
Netgi dar blogiau: dėl ydingos tvarkos atsiranda terpė kyšininkavimui.
Praėjusiais metais Migracijos departamentą supurtė skandalas: pasirodo, pareigūnai galbūt imdavo kyšius iš advokatų ar jų padėjėjų, kurie tarpininkaudavo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje gauti ar pratęsti siekiantiems užsieniečiams.
Net tuomet Lietuvos verslo konfederacija ėmė baksnoti valdžiai į didžiausias įstatymų ydas: laikini leidimai suteikiami pernelyg ilgam laikotarpiui, išduodami labai lėtai, o dėl fiktyvių įmonių nė viena valdžios institucija net nesuka galvos.
Ar kas pasikeitė per metus? Nieko. Nenuostabu, kad tylėti negali net pareigūnai: antai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos viršininkas G.Bagužis atvirai prabilo, kad mūsų valstybėje nėra jokios imigracijos politikos.
„Patys politikai greičiausiai bijo, kad jeigu jie garsiau prabils apie imigrantų problemas, gali sulaukti neigiamos visuomenės reakcijos, todėl ir tylima“, – „Lietuvos rytui“ nuoskaudas liejo G.Bagužis.
Maža to, verslo įmonės, nusprendusios legaliai pasikviesti darbuotojų iš vadinamųjų trečiųjų šalių, turi eiti kone kryžiaus kelius. O dėl paplitusio fiktyvių bendrovių pirkimo dėmė krinta ir ant visiškai švariai verslu Lietuvoje užsiimti nusprendusių užsieniečių.
Visa tai pakeisti galima neišradinėjant dviračio.
Daugelis ES šalių jau siūlo ne tik leidimą gyventi, bet ir pilietybę mainais už realias investicijas.
Bent metus Bulgarijoje praleidęs ir 600 tūkst. levų (milijoną litų) ten investavęs ne ES šalies pilietis gali gauti šios valstybės pasą. Tapti maltiečiu kainuoja 2,2 mln. litų, kipriečiu – 10,3 mln. litų, portugalu – 5 metus laukimo ir 3,45 mln. litų.
Greičiausiai į šį turgų netrukus įsisuks ir Graikija, kurios biudžetui verkiant reikia papildomų pajamų. O jos gali būti nemenkos: pavyzdžiui, Malta po keleto metų užsimojusi iš tokio verslo gauti po 300 mln. eurų kasmet.
Prekyba pilietybėmis ir pasais seniai tapo realybe. Maža to, jos nedraudžia net ir Briuselis – anot Europos Komisijos, tai pačių valstybių narių reikalas.
Pelnytis iš imigrantų galima ir kitokiais būdais. Antai Latvija jau nuo 2010 metų ne ES šalių gyventojams siūlo saldainį: pirk nekilnojamąjį turtą provincijoje už 250 tūkstančių litų arba Rygoje už 500 tūkstančių litų ir gauk leidimą 5 metus gyventi šalyje.
Galimybe už pinigus laisvai keliauti po ES pasinaudojo apie 7 tūkstančius užsieniečių. Taip, daugiausia rusų arba turtingų atvykėlių iš kitų buvusių SSRS valstybių. Taip, pasitaikė ir abejotinos reputacijos asmenų ir su jais susijusių skandalų.
Bet visa tai detalės, kurias kaimynai gali ištaisyti. O nauda Latvijos ekonomikai akivaizdi: taip buvo pritraukta daugiau nei 2 milijardai litų investicijų. Konsultacijų bendrovė „Deloitte“ mano, jog 2015-aisiais šis skaičius išaugs iki kone 6 milijardų litų.
Ar nevertėtų apie tokias galimas investicijas Lietuvoje pradėti diskusijas?
Ar tikrai iškiltų grėsmė nacionaliniam saugumui, jei Lietuva įsitrauktų į pilietybę ar pasą mainais už tam tikrą investicijų sumą siūlančių valstybių gretas?
Bankų analitikai įsitikinę, kad mūsų šalis turėtų suteikti nors teisę gyventi čia užsienio verslininkams ar šiaip turtingiems žmonėms. Kad ir atvykusiems iš Baltarusijos.
Juk tokiu atveju šie asmenys ne tik įsigytų nekilnojamojo ar kitokio turto, bet ir leistų čia savo pinigus gausiau ir dažniau nei atvykdami tik savaitgaliais.
Tačiau jeigu mūsų šalies politikai viešai paskelbtų tokias liberalias imigracijos idėjas, greičiausiai būtų išsyk minios nulinčiuoti.
Juk Lietuvoje ne tik niekaip neapsisprendžiama dėl dvigubos pilietybės, bet ir drebama, kad ES pilietis mūsų šalyje gali įsigyti kokį hektarą žemės ar miško.
