Donatas oficialiai ūkininkauti pradėjo ir ūkininko pažymėjimą gavo 2007 m. Tada jam buvo vos 22-eri.
„Po truputį perėmiau patirtį iš tėvų, kurie irgi turėjo ūkį. Tėtis buvo mano pagrindinis mokytojas, jis mane išmokė mylėti žemę, ją dirbti, suprasti augalus, gamtą. Nuo mažų dienų su juo būdavome laukuose, prižiū-rėdavome gyvulius. Tęsiu šias tradicijas ir manau, kad tai darysiu ir ateityje. Man, kaimo vaikui, šis darbas malonus širdžiai“, – su meile apie ūkininkavimą kalba Pašaltuonio kaime gyvenantis vyras.
Miestas nevilioja
D.Jackis tikina, kad jo tėvai džiaugiasi, jog sūnus tęsia tradicijas ir lieka gimtinėje dirbti žemės: „Tėvams lengviau, kai žino, kad žemę, į kurią jie įdėjo tiek triūso, bus kam perimti.“ Ūkininkas sako, kad gyventi netoli tėvų patogu, nes darbymečiu „dirba tandemu“ ir gali vieni kitiems patalkininkauti, pasitarti – toks darbas paprastai būna našesnis.
Vyras teigia, kad niekuomet nebuvo kilusi mintis mesti darbų kaime ir įsikurti mieste.
„Ne, tikrai tokios minties niekada nebuvo, nes aš ir mokslus pradėjau jau žinodamas, ko noriu gyvenime.
Visada žinojau, kad žemės ūkis man yra artimas. Man patinka dirbti su technika, patinka inžinieriaus specialybė, kurią baigiau universitete. Rinkausi tokias studijas, kuriose įgytos žinios padėtų lengviau dirbti kaime, suprasti techniką, kaip ji valdoma, kaip ją taisyti“, – savo racionalų sprendimą paaiškino Donatas. Pašnekovas Žemės ūkio universitete (dabartiniame Aleksandro Stulginskio universitete) įgijo mechanikos inžinerijos magistro laipsnį.
Pasak D.Jackio, jaunam žmogui kaime galima pragyventi ir iš nedidelio žemės lopinėlio, kuris, pavyzdžiui, paveldimas iš tėvų ar senelių. Tačiau žemę būtina racionaliai panaudoti – auginti daržoves, braškes ar kitas kultūras.
„Jeigu ūkininkai nori sulaukti derliaus, turi pirkti techniką, pirkti arba nuomoti dirbamąją žemę – tai beprotiškai didelės investicijos. Bet jei jaunas žmogus turi noro ir užsispyrimo, pasinaudoja galimybėmis, viskas yra įmanoma“, – tvirtina Jurbarko rajono ūkininkas.
Žemę maitina rapsai
D.Jackio, kaip ir jo tėvų, ūkyje auga žieminiai ir pašariniai kviečiai, vasariniai ir žieminiai rapsai. „Žieminių kviečių kainos rinkoje beveik nekinta – tai šaka, kuri padeda išlaikyti stabilų ūkį.
Kviečių reikia visada, žmonės juos valgo ir valgys. Ryžių juk nepradėsime sėti“, – kalbėdamas apie savo pasirinkimą, ką auginti, juokiasi ūkininkas.
Vyriškis užsiima sėjomaina – kas kelerius metus augina rapsus, kurie pagerina dirvožemį ir padeda sulaukti geresnio derliaus. Jis per metus siekia apie 5–6 tonas kviečių, vasarinių rapsų – apie 2,5 tonas.
„Viskas priklauso nuo gamtos – augalus auginame po atviru dangumi, virš rapsų ir javų laukų, deja, negalime įrengti stogo, žiemą taip pat pašildyti negalime. Kartais po žiemos būna ir nuostolių“, – sako jurbarkiškis. Vyras teigia, kad beveik po kiekvienos šaltesnės žiemos tenka atsėti nušalusius žieminių rapsų pasėlius. Didžiausius plotus teko atsėti po itin šaltos 2010 m. žiemos.
Visą derlių Donatas parduoda Lietuvos įmonėms, perdirbėjams, eksportuotojams. Vyras sako, jog kol kas dar per maži kiekiai, kad būtų galima eksportuoti į užsienį.
2007 m. pradėjęs dirbti 55,95 ha ūkį, dabar ūkininkas prižiūri 200 ha, iš kurių pusė žemės – nuomojama.
„Žemės rinkos situacija gana įtempta. Kol kas pavyksta susitarti su žemės savininkais, nes daug metų dirbu žemę, todėl vieni kitus pažįstame“, – paklaustas, ar sunku gauti nuomojamos žemės, atsako pašnekovas.
Pasak D.Jackio, Mažosios Lietuvos regione, kuriame jis ūkininkauja, daug nederlingų žemių, nemažai plotų apleista.
Pirko naujos technikos
Nusprendęs ūkininkauti vaikinas suprato, kad sėkmingai pradžiai reikia daug investicijų, todėl pasiryžo pasinaudoti Europos Sąjungos parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Tąkart 2007 m. jis įsigijo naują traktorių.
„Norint dirbti žemę, reikia technikos, o norint pirkti europietišką, gerą ir patikimą techniką, reikia turėti nemažai lėšų – tiek sutaupyti pačiam būtų sudėtinga. Ūkio plėtra tiesiogiai priklauso nuo paramos. Turėdamas našesnę techniką galiu suspėti su kintančia gamta, kai darbus reikia atlikti per trumpą laiką. Tuomet ir derlius būna didesnis. Parama man padėjo žengti platų žingsnį į priekį“, – įsitikinęs jaunas vyras.
ES parama Donatas nusprendė pasinaudoti dar kartą po dvejų metų ir pagal KPP priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ įsigijo dar vieną traktorių su frontaliniu krautuvu. 2011 m. pagal tą pačią priemonę jurbarkiškio turimą techniką papildė dar vienas traktorius ir dar kelios žemės ūkio technikos priemonės: noraginis ražienų skutikas ir dirvos įdirbimo agregatas. D. Jackis teigia nuolat besidomintis žemės ūkio naujienomis, todėl ir nusprendė įsigyti šiuos aparatus, kurie, anot jo, labai palengvina žemės ūkio darbus.
Ūkininkas teigė apie paramą sužinojęs iš žiniasklaidos, naudingos informacijos radęs ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos interneto puslapyje. D. Jackis neatmeta galimybės ES parama pasinaudoti ir ateityje – tai daugiausia priklausys nuo to, koks finansavimas bus numatomas ūkininkams ir kokie įsipareigojimai jų lauks.
Slidinėja ir keliauja
Jurbarkiškis – dažnas arimo konkursų dalyvis ir prizinių vietų laimėtojas, pavyzdžiui, konkurse „Rudeninis arimas 2011“ vyras laimėjo antrąją vietą.
„Patirtis jau tikrai didelė, su technika draugauju nuo mažų dienų. Žinau, kad kai pirmą kartą tėtis mokė vairuoti ir sėdau prie traktoriaus vairo, dar į pirmą klasę nėjau“, – juokiasi ūkininkas kalbėdamas apie patirtį, sukauptą prie traktoriaus vairo.
Donatas aktyviai dalyvauja ir bendruomeninėje veikloje – nuo 2008 m. priklauso Vietos veiklos grupei (VVG) „Nemunas“. Ši partnerystės organizacija užtikrina regiono ilgalaikes kaimo plėtros perspektyvas.
Paklaustas apie artimiausius ateities planus D.Jackis sako svajojantis apie nuosavą namą.
„Noriu, kad ūkis plėstųsi ir didėtų, ateityje ketinu daugiau investuoti į techniką. Siekiu giliau įleisti šaknis kaime – kol kas artimiausi planai sukasi apie nuosavo būsto statybas“, – kalba per artimiausius metus statybas ketinantis pradėti vyras. Būsimame name ūkininkas įsikurs su žmona Lina. Pašnekovas tikina, kad ūkiui tenka skirti daug laiko, ypač šiltuoju metų laiku.
„Ypač vasarą įtemptas laikas, darbas darbą veja. Bet rudenį ir žiemą po visų darbų randame laiko ir sau, poilsiui, pramogoms. Tada stengiamės kur nors išvykti, praplėsti akiratį. Mėgstu būti gamtoje, atsipalaiduoti“, – kalba ūkininkas. Radęs laisvesnio laiko, D. Jackis su draugais vyksta slidinėti ir stengiasi tai daryti 2–3 kartus per metus. Vyras pasakoja pamėgęs Latvijos kurortą ir ten besilankantis jau 4–5 metus.
„Žiema – puikus metų laikas, galima gerai papramogauti“, – tikina jis. D.Jackis dažnai vyksta ir į kitas užsienio šalis, tačiau ne pramogauti, o pasisemti patirties: su kitais ūkininkais lankosi parodose, apžiūri vietos ūkius. Jurbarkiškio aplankytų šalių sąraše – Estija, Latvija, Lenkija, Olandija, Švedija, Vokietija.
„Lietuvoje esantys ūkiai, palyginti su kitų šalių, tikrai nėra atsilikę. Ūkiai vis labiau modernėja, yra perspektyvūs, daug patirties esame perėmę iš kitų šalių“, – tvirtina pašnekovas.
Pagrindiniai dalyvaujančių priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” įsipareigojimai:
per 5 metų laikotarpį nuo paramos paraiškos pateikimo datos išplėsti valdą iki ne mažesnio kaip 20 ha nuosavybės teise priklausančio žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) ploto;
5 metus išlaikyti tokio pat dydžio ŽŪN plotą, už kurį buvo suteikta parama;
projekto kontrolės laikotarpiu didinti sutartinių gyvulių (SGV) skaičių: antraisiais projekto įgyvendinimo metais SGV skaičius, tenkantis 1 ha ŽŪN, negalės būti mažesnis kaip 0,2, trečiaisiais – 0,3, ketvirtaisiais – 0,4, projekto kontrolės laikotarpio pabaigoje – 0,5;
ūkis ir valda po 36 mėnesių nuo įkūrimo turi atitikti esamus aplinkos apsaugos, veterinarijos, higienos ir gyvūnų gerovės reikalavimus;
nuo paramos paraiškos pateikimo visą projekto kontrolės laikotarpį tvarkyti buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka;
apdrausti turtą, kuriam įgyti ar sukurti buvo panaudota parama, ne trumpesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo sutarties pasirašymo dienos esant draudimo paslaugų prieinamumui;
penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo dienos be rašytinio NMA sutikimo nekeisti projekte nurodytos remiamos veiklos pobūdžio, projekto įgyvendinimo reikalavimų ir nuosavybės formos, neparduoti, neįkeisti ir kitaip neperleisti kitam asmeniui už paramos lėšas įgyto turto nuosavybės, nenutraukti projekte numatytos vykdyti veiklos;
neįgyvendinus projekto, nedalyvauti kitose investicinėse KPP priemonėse (išskyrus priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas” pirmąją veiklos sritį ir priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra” veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas”).
Per visą KPP 2007–2013 metų laikotarpį pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” patvirtinta 2211 paraiškų ir išmokėta daugiau negu 294,5 mln. litų paramos.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos informuoja, kad šiemet papildomai skirta 6 139 692 Lt 2012 metais pateiktoms paraiškoms pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas” finansuoti ir taip tenkinti visas paraiškas, kurios atitinka reikalavimus paramai gauti.
