Ar dėl to, kad projektuotojai pamiršo pasirašyti kelių statybos dokumentų kopijas, o bendrovės esą pasirinko ne tą investuotoją, gali būti stabdoma Palangai svarbaus apie 16 milijonų litų vertės objekto statyba?
Pasirodo, gali, jei prieš tokį projektą sukilo konkurencijos pabūgęs užsienio kapitalo „Rimi“ prekybos tinklas, o jam uoliai talkina prokuratūra ir kitos valstybės institucijos, rašo „Lietuvos rytas".
Jau turėjo švęsti įkurtuves
Pagal kurorto bendrovės „Palangos komunalinis ūkis“ ir įmonės „Palanga Properties“ praėjusių metų pabaigoje pasirašytą jungtinės veiklos sutartį moderni autobusų stotis ir naujas prekybos bei pramogų centras kurorte turėjo iškilti dar prieš šias Kalėdas.
Abu partneriai sutarė, kad komunalininkams priklausančioje visiškai apleistoje dviejų hektarų ploto automobilių stovėjimo aikštelėje už investuotojo lėšas kurorto įmonė pastatys bendrą kompleksą.
Vėliau 3,5 mln. litų vertės stotis, iškelta iš miesto centro, atitektų „Palangos komunaliniam ūkiui“, o prekybos centras – investuotojui, kuris šiam pastatui ir mašinų stovėjimo aikštelei reikalingą sklypo dalį nuomotų iš valstybės.
Tačiau miesto planai netrukus ėmė strigti ir iki šiol nėra aišku, kada komplekso statyba bus pradėta.
Iš pradžių komplekso projektavimo darbus keliems mėnesiams sustabdė Nacionalinę žemės tarnybą pasiekę skundai dėl projekto teisėtumo.
Tuomet jokių priekaištų neturėjusi tarnyba balandį „Palangos komunalinio ūkio“ žemės sklypo nuomos sutartį papildė punktu, kuris šioje vietoje numatė ir prekybos objekto statybą.
„Rimi“ ėmė ginti valstybę
Tačiau spalio pabaigoje statybų pradžiai jau pasiruošę komunalininkai sulaukė „Rimi“ prekybos tinklo akibrokšto.
Supratusi, kad jau kitą vasarą už kelių šimtų metrų atsiras naujas prekybos centras, „Rimi Lietuva“ nekilnojamąjį turtą valdanti bendrovė „Hakonlita“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydama apginti neva pažeistą viešąjį interesą ir sustabdyti leidimo statybai galiojimą.
Anot skundą pasirašiusio įmonės generalinio direktoriaus Pehro Dahlo, privataus investuotojo pasirinkimas be koncesijos ar konkurso pažeidžia lygiateisiškumo ir skaidrumo principus ir diskriminuoja kitas įmones.
P.Dahlo nuomone, didžiojoje sklypo dalyje numatytas statyti prekybos centras bus privačios ir pelno siekiančios įmonės nuosavybė ir nėra reikalingas „Palangos komunalinio ūkio“ veiklai.
Skunde teigiama, kad autobusų stočiai tokio didelio sklypo nereikia, todėl likęs žemės sklypo plotas turėjęs būti išnuomotas arba parduotas aukcione, taip užtikrinant galimybę valstybei gauti didžiausią naudą.
Skundą tiria jau du mėnesius
Nors tyrimą pradėjusi prokuratūra statybų nestabdė, pradėti darbų nesiryžta patys investuotojai.
„Kol kas atidėjome sutarties pasirašymą su rangovais, nes baiminamės, kad prasidėjusi statyba gali būti stabdoma įšaldant nemažas lėšas“, – teigė investuotojų atstovas Mindaugas Zaremba.
Investuotojai nutarė laukti prokurorų išvados dėl jungtinės veiklos sutarties teisėtumo.
„Hakonlitos“ skundą prokurorai tiria jau du mėnesius, nors akivaizdu, kad kiekviena sugaišta diena yra naudinga „Rimi“ prekybos tinklui – kuo labiau atidedama statybų pradžia, tuo ilgiau kitą vasarą šis prekybos centras dirbs pašonėje neturėdamas konkurento.
Inspekcija puolė be reikalo
Netrukus ginti „Rimi“ prekybos tinklo komercinius interesus ėmėsi Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI), kuri jau ne kartą užsitraukė įtarimų, kad yra kažkieno interesų vykdytoja.
Prokuroro nurodymu patikrinusi statybos leidimą inspekcija nustatė, kad jis esą yra neteisėtas.
Projekto dokumentuose tikrintojai pasigedo Valstybinės energetikos inspekcijos derinimo ir aptiko, kad ant kelių projektų kopijų lapų trūksta projektuotojų parašų.
Net nepaprašiusi kurorto savivaldybės paaiškinimų VTPSI lapkričio 25 dieną iš karto kreipėsi į teismą prašydama panaikinti autobusų stoties ir prekybos centro kompleksui išduotą statybos leidimą.
Nors dar prieš kreipiantis į teismą inspekcija sulaukė patvirtinimo, kad tokio objekto projekto energetikai nederina, o trūkstami parašai netrukus buvo sudėti, ieškinys iš teismo buvo atsiimtas tik praėjus beveik trims savaitėms.
Reikalavo nutraukti sutartį
Lengviau atsikvėpę kurorto komunalininkai tą pačią dieną sulaukė Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kirčio.
Prokuratūros nurodymu vėl peržiūrėjusi jungtinės veiklos sutartį tarnyba nustatė, kad ji esą pažeidžia Žemės įstatymą, yra neteisėta, ir pareikalavo ją panaikinti.
„Palangos komunaliniam ūkiui“ buvo pagrasinta, kad pradėjus statybą sklypo nuomos sutartis gali būti nutraukta.
Anot NŽT, komunalininkų valdomame žemės sklype pastatytą prekybos centrą įsigiję investuotojai taptų valstybės žemės nuomininkais išvengiant aukciono, o „Palangos komunalinis ūkis“ pažeistų žemės sklypo nuomos sąlygas.
Jos esą nebūtų pažeistos, jei komunalininkai autobusų stotį ir komercinės paskirties statinį statytų savo arba skolintomis lėšomis.
Šie statiniai ateityje turėtų likti „Palangos komunalinio ūkio“ nuosavybe, o jų paskirtis visiškai atitikti žemės sklypo nuomininkui priskirtas funkcijas.
Užkliuvo tik šis projektas
Tačiau su šiais priekaištais susipažinę teisininkai tvirtina, kad stengdamasi įtikti „Rimi Lietuva“ prekybos tinklui NŽT viršijo savo kompetencijas ribas.
„Nuo kada Žemės tarnybai parūpo, kokiu būdu gaunamomis lėšomis statomas objektas ir kam jis turėtų priklausyti ateityje?
Ar tai reiškia, kad „Palangos komunaliniam ūkiui“ draudžiama parduoti pastatytą nekilnojamąjį turtą?“ – klausė Palangos savivaldybės teisininkas Vytautas Korsakas.
Pasak teisininkų, žemės nuoma aukciono būdu numatoma tik naujiems neužstatytiems sklypams.
Šiuo atveju investicinį projektą finansuojanti bendrovė „Palanga Properties“ iš pradžių taptų statinio dalies savininke, kuriai žemės nuoma aukciono būdu nėra taikoma.
Nuomojamame valstybiniame žemės sklype objekto statybą numačiusi uždaroji akcinė bendrovė investicinį partnerį, kuriam atitenka dalis pastato, gali pasirinkti be jokio konkurso.
„Pagal NŽT teisininkų išvedžiojimus galima suprasti, kad įstatymus pažeidžia ir iš valstybės nuomojamoje žemėje už būsimų pirkėjų pinigus daugiabučius namus statantys verslininkai.
Tačiau vėliau butų savininkams valstybinės žemės dalis išnuomojama be jokių kliūčių“, – teigė V.Korsakas.
Pagal tokias pat jungtinės veiklos sutartis valstybės nuomojamame žemės sklype tomis pačiomis sąlygomis autobusų stotys su prekybos centrais yra pastatytos Skuode, Klaipėdoje, Kėdainiuose.
Parduotuvių savininkai jau seniai iš valstybės yra išsinuomoję žemę ir šios sutartys nei Žemės tarnybai, nei prokuratūrai neužkliuvo.
Kodėl galiojo tokie dvejopi standartai? Pagrįstai kyla klausimas, ar paradoksalios situacijos Palangoje pamatai – ne iš kyšių.
Valstybė vykdo verslininkų užsakymą
Šarūnas Vaitkus
Palangos miesto meras
„Palangos infrastruktūrai plėtoti statomos dirbtinės kliūtys aiškiai rodo, kaip valstybės institucijomis naudojasi savo komercinių tikslų siekiantys verslininkai. Įdomu, ar vien už gražias akis?
Manau, kad šiuo atveju prokuratūra gina ne viešąjį, bet aiškų „Rimi“ prekybos tinklo interesą.
Ar yra skirtumas, kuri bendrovė valstybei mokės nuomą už žemę? Ar šiuo metu apleista automobilių stovėjimo aikštelė labiau atitinka sklypo nuomos paskirtį?
Ar pažeidžiami šalies įstatymai, jei objektas statomas ne iš skolintų lėšų, bet finansuojant būsimam pastato dalies savininkui?
Iš kurorto centro iškeldamas autobusų stotį miestas siekia išvengti orą teršiančio visuomeninio transporto srauto. Dabar vasarą į Palangos centrą kasdien įvažiuoja apie 170 autobusų ir mikroautobusų.
Visuomenė naudotųsi naujoje vietoje pastatytos modernios autobusų stoties patogumais.
Palangai reikia ir papildomų prekybos centrų, nes dabar esantys vasarą dūsta nuo pirkėjų gausos. Mieste būtų sukurtas apie 13 mln. litų vertės turtas, nuo kurio būtų mokami mokesčiai, atsirastų naujų darbo vietų.
Tad kuris visuomenės interesas yra svarbesnis?
Prokuratūra aršiai gynė visuomenės interesą stabdydama didelio SPA centro statybas buvusio „Jūratės“ baseino vietoje.
Po daugiau nei 5 metus trukusių teismų procesų šioje vietoje leista statyti tuos pačius, tik sklype kitaip perstumdytus komplekso pastatus.
Per tą laiką valstybė prarado kelis milijonus litų mokesčių.
Ar tokį visuomeninį interesą gynė prokuratūra?“
