D.Grybauskaitė: „Lietuvoje Temidė akla, bet ji neturėtų būti ir buka“

Prezidentė Dalia Grybauskaitė inicijuos įstatymo pataisas dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) funkcijų išplėtimo.

D.Grybauskaitė pastebėjo, kad ši situacija išryškino, jog ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų.<br>D.Umbraso nuotr.
D.Grybauskaitė pastebėjo, kad ši situacija išryškino, jog ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

ELTA ir lrytas.lt inf.

Dec 23, 2013, 12:35 PM, atnaujinta Feb 19, 2018, 5:27 PM

Apie tai šalies vadovė prasitarė interviu savaitraščiui „Veidas“. Prezidentė teigė, kad šis klausimas aptartas ir su Premjeru Algirdu Butkevičiumi.

„Vis dėlto požiūris, kad VSD funkcija – tik rašyti pažymas, uždėti sureikšmintą grifą ir už nieką neatsakyti, pernelyg siauras, toks departamentas turėtų atlikti daug platesnes funkcijas apsaugodamas valstybę. Tai nėra gera situacija, po truputį tvarkysimės“, – sakė D.Grybauskaitė.

Pasak šalies vadovės, skandalo dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) dokumento su slaptumo žyma atskleidimo tyrimas – žurnalistų apklausos, kratos namuose – išryškino kai kurias žvalgybos institucijų ir teisėsaugos problemas.

„VSD pasirodė savo funkcijas suprantantis labai siaurai: parašyti pažymą, uždėti aukščiausią slaptumo grifą, nesvarbu, koks pažymos turinys, ir nusiimti nuo savęs bet kokią atsakomybę dėl prevencijos grėsmių valstybėje. Tai yra finale netgi tas žmogus ar vadovas, kuris gauna tokią pažymą, nieko negali daryti vien todėl, kad uždėtas slaptumo grifas.

Taigi valstybėje susidūrėme su situacija, kai vieni rašo popieriukus ir nesiima jokios prevencijos, o kiti nieko negali daryti, nes uždėtas slaptumo grifas. Juo labiau kad šiuo konkrečiu atveju toje pažymoje buvusi „paslaptis“ tokia, apie kurią visi žinojo, apie ką rašė mūsų ir Rusijos žiniasklaida. Atvirkščiai – reikėtų periodiškai ir viešai žmonėms skelbti apie valstybei kylančias grėsmes, kaip tai, pavyzdžiui, daro analogiška struktūra Estijoje. Taip būtų vykdoma valstybės apsauga ir grėsmių prevencija“,– sakė šalies vadovė.

D.Grybauskaitė pastebėjo, kad ši situacija išryškino, jog ir kitos teisėsaugos institucijos gerokai atsilieka nuo to teisingumo supratimo ir Temidės funkcijų.

Gal ir ne be reikalo žmonės nepasitiki tokia teisėsauga, kuri mato tik raidę, tačiau nemato turinio. Bet norėčiau pasidžiaugti teismais: vis dažniau matome, kad teisėjai mėgina matyti ir įstatymo raidę, ką būtina matyti, ir esmę, turinį.

Deja, tiek STT, tiek Generalinė prokuratūra vis dar demonstruoja gebėjimą matyti tik raidę ir jiems visai nesvarbu, koks yra turinys. To priežasčių daug: tai ir mentalitetas, kurį atsinešėme iš ankstesnės sistemos, galų gale ir profesionalumo, išsilavinimo problemos. Tačiau vien tik pakeitus vadovus niekas nepasikeis. Aš jau keičiau juos atėjusi į prezidento postą ir, kaip matome, bėdos vėl išlindo kaip yla iš maišo. Tai sisteminės bėdos, bendro teisėsaugos lygmens klausimai. Lietuvoje Temidė akla, kaip ir turi būti. Bet ji neturėtų būti buka“, – interviu „Veidui“ kalbėjo D.Grybauskaitė.

D.Grybauskaitė sulaukė klausimo, ar tikisi, kad bus išaiškinti kur kas rimtesnės informacijos – dėl „Snoro“ banko „nutekintojai“.

„Jokiu būdu ne visa teisėsauga bloga, yra ir gerų pavyzdžių. Deja, gražiausias pastangas gadina šaukštas deguto, kai rimtų problemų, kurios valstybei kainuoja labai daug, kaltininkų nesugebama atrasti, o bandydami pridengti savo darbo broką ar gindami mundurą teisėsaugininkai persekioja Europai nepriimtinomis priemonėmis ir žurnalistus, ir valstybės tarnautojus, taip stengdamiesi pademonstruoti neva savo galias, nežiūrėdami į problemos turinį.

Tai nėra maloni situacija, atskleidusi skaudulius visoje teisėsaugos sistemoje. Ji buvo šiek tiek užsislėpusi, bet dabar išryškėjo. Todėl inicijuosiu kai kurias įstatymų pataisas dėl VSD funkcijų išplėtimo. Tai nesenai aptariau ir su Premjeru (...).

Galų gale reikia laikytis žmogaus teisių apsaugos, tad ne be reikalo pasiūliau Europos standartus atitinkančias įstatymo pataisas dėl žurnalistų apsaugos, nes Lietuvoje, pasirodo, įstatymai leidžia tokias interpretacijas ir jėgos panaudojimą, kad praktiškai nelabai kuo skiriamės nuo kritikuojamų jėgos valstybių“, – sakė Prezidentė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.