Sociologinių tyrimų duomenimis, lietuviams ši Vyriausybė yra mažesnis blogis nei ankstesnės, sumažėjo prezidentės Dalios Grybauskaitės patrauklumas, iš politikos horizonto ėmė tirpti Viktoro Uspaskicho figūra.
– Kaip visuomenės nuotaikas, požiūrį į valdžią ir politikus paveikė Darbo partijos teismas, Seimo pirmininkų kaita, ūkio ministrės Birutės Vėsaitės atstatydinimas? Ar tai neišklibino pasitikėjimo valdančiąja koalicija, Vyriausybe? – „Lietuvos rytas" paklausė sociologo Vlado Gaidžio.
– Darbo partijos gerbėjų gretos susitraukė beveik du kartus, „darbiečių” sąskaita truputį ūgtelėjo partijos „Tvarka ir teisingumas” reitingai.
Tai daugiausia lėmė V.Uspaskicho traukimasis iš viešos politinės erdvės, sumenko jo autoritetas šalininkų akyse.
Teismo nuosprendis keturiems teisiamiesiems Darbo partijos byloje daug įtakos neturėjo, nes ši istorija tęsiasi ilgai ir jau daugeliui pabodo.
Vyriausybė, Seimo valdančioji dauguma ir Konstitucinis teismas labiausiai savo prestižui pakenkė padidindami algas Seimo nariams, ministrams, teisėjams.
– Bet neatrodo, kad dėl to nukentėtų premjero Algirdo Butkevičiaus populiarumas, jo reitingai lieka aukšti.
– Tai tikrai įdomus reiškinys. „Eurobarometro” tyrimų duomenimis, pasitikėjimo šia Vyriausybe rodiklis neigiamas, tačiau mažiau nei ankstesnių.
Jis panašus ir net geresnis už 2004 metų Algirdo Brazausko Vyriausybės vertinimą. Paprastai tariant, ši Vyriausybė laikoma ne tokia bloga. Gal ne todėl, kad padarė ką nors gero, o kad nepadarė nieko labai blogo: nedidino akcizų, neskatino kainų šuolio.
– Ką sociologinių apklausų duomenys sako apie tautos meilę prezidentei D.Grybauskaitei ir jos galimybes kitais metais būti perrinktai antrajai kadencijai?
– D.Grybauskaitės reitingai išlieka geriausi iš visų politikų.
Bet šiais metais jos populiarumas mažėjo labiausiai, palyginti su pirmaisiais kadencijos metais, – nukrito iki 63 proc.
Šiemet prezidentės reitingai labiausiai kristi pradėjo, kai ji atmetinėjo naujosios Seimo koalicijos siūlomus ministrus, ilgai netvirtino Vyriausybės.
– Šįmet Lietuvą sukrėtė tokie tragiški įvykiai kaip aktoriaus Vytauto Šapranausko savižudybė, žiaurūs nusikaltimai – Varėnoje vyras nužudė žmoną, sūnų ir nusižudė pats, automobilio bagažinėje sudeginta mergina. Kaip šie kraupūs įvykiai paveikė tautos nuotaikas, gal paskatino nusivylimą, įbaugino Lietuvą?
– Nėra tikslių duomenų, kad baisūs nusikaltimai būtų traumavę visuomenės sąmonę.
Taip, savižudybių skaičius išlieka didelis, bet kaltas turbūt yra ne tautos būdas ar sąmonė.
Priežastis, mano nuomone, yra paprasta – per metus kiekvienam Lietuvos gyventojui, nuo kūdikio iki senuko, tenka po 14 litrų išgerto spirito.
Svaigalų lietuviai geria siaubingai daug, čia ieškokime ir savižudybių, ir kito socialinio blogio šaknų.
– Ar džiugios metų akimirkos: plaukikės Rūtos Meilutytės auksinės pergalės, Lietuvos krepšininkų Slovėnijoje iškovotas sidabras atsvėrė tragiškus įvykius, įkvėpė tautai pasitikėjimo?
– Taip, be abejo! Vien R.Meilutytės sportiniai laimėjimai įkvėpė Lietuvai daugiau pasitikėjimo savo jėgomis, pasididžiavimo jausmo nei išmaniausios politinės viešųjų ryšių akcijos.
– Ar visuomenei atrodė reikšmingas faktas, kad Lietuva pusmetį pirmininkavo Europos Sąjungos Tarybai?
– ES pirmininkavimo žmonės nelabai sureikšmino.
Gal tik valdantieji politikai buvo priversti pasitempti, mokytis užsienio kalbų.
Lietuva ir šiaip laikoma viena palankiausiai ES vertinančių, Briuseliu pasitikinčių šalių.
– Kaip apskritai pasikeitė Lietuva per šiuos metus? Ar žmonės pasijuto laimingesni, saugesni, ar atvirkščiai – atsirado dar daugiau nusivylimo, nepasitikėjimo rytdiena?
– Man džiugu matyti, kad visuomenės savimonės, socialinės savijautos barometras krypsta į gerąją pusę.
Dalyvaudamas tarptautiniuose sociologų renginiuose galiu pasidžiaugti, kad Lietuva pagaliau išlipo iš liūdesio ir nepasitenkinimo savimi duobės.
„Eurobarometro” tyrimai parodė, kad paklausti apie savo šeimos materialinę padėtį 58 proc. ją nurodė kaip gerą, bloga laiko 40 proc. apklaustųjų. Tai aukštesnis teigiamas rodiklis už Airiją, Ispaniją, Lenkiją, Portugaliją, Graikiją, Latviją, Slovėniją.
