Aktyviai mokyklos veikloje dalyvaujantys tėvai gali pagerinti mokyklos atmosferą iš išspręsti daugumą problemų. Šiuo tikslu Lietuvos mokyklose kuriamos iniciatyvos, skatinančios tėvų ir vaikų bendradarbiavimą bei kūrybiškumą mokykloje.
Mokykla – kaip šeima
Psichologės Ramunės Želionienės teigimu, vaikams naudinga, kai jų tėvai aktyviai domisi mokyklos gyvenimu ir randa veiklų joje. Tuomet didėja vaikų motyvacija mokytis ir susidomėjimas ugdymo veiklomis.
„Visiems naudinga kartu sodinti medelius, grėbti žolę, malonu organizuoti šventę ir dalyvauti joje. Bendra veikla kuria bendruomenę ir išlaiko ryšį tarp tėvų, vaikų ir mokytojų“, – teigia psichologė.
Vienas iš tėvų įsitraukimą skatinančių iniciatyvų – projektas „T klasė“. Jo metu tėvai mokyklose veda pamokas mokiniams, pvz., mama farmacininkė su moksleiviais dalijasi chemijos žiniomis. Pamokos metu vaikai į šią sritį pažiūri visai kitu kampu, o tėvai gali su vaiko klases susipažinti „iš vidaus“.
„Vaiką tėvai į mokyklą išleidžia lyg į šeimą, todėl jiems turi rūpėti, kas joje vyksta. Tėvai turi dalyvauti bendrame gyvenime“, – tvirtina R.Želionienė.
Projekto metu taip pat organizuojamos ekskursijos į tėvų darbovietes.
Moko užmegzti ryšį
Tėvų įsitraukimą į mokyklos gyvenimą skatina ir projektas „Darni šeima ir tvari mokyklos bendruomenė – ateities Lietuva“. Projekto idėjos autoriaus Romualdo Jančiausko manymu, šiuolaikinėse mokyklose trūksta darnių santykių.
„Mes siekiame, kad dėmesys būtų kreipiamas ne į tas žinias, kurios pasimiršta po egzamino, o į tai, kas reikalinga visam gyvenimui, kas reikalinga šeimoje, darbe – bendravimą, charakterį. Tik emociškai brandūs žmonės gali sukurti bendruomenę ir darną mokykloje“, – įsitikinęs R.Jančiauskas.
Projekto renginiuose tėvai ir mokytojai gilinasi į mokyklos aktualijas, diskutuoja apie problemines situacijas, kartu su vaikais ieško problemų sprendimo būdų.
Projekto idėjos autoriaus teigimu, tėvų dalyvavimas mokyklos gyvenime yra būtinas, nes padeda pagerinti mokyklos atmosferą, pagerinti vaikų mokymosi rezultatus. „Svarbu, kad tas tėvų buvimas būtų brandus, nes jei tėvai ateina pasipykti ar pareikšti pretenzijas mokytojams, toks elgesys niekur neveda. Kai tėvai ir mokytojai tampa ugdymo partneriais, jie vieni kitus papildo“, – sako pašnekovas.
Su tuo sutinka ir projekto metu saviugdos seminarus tėvams ir mokytojams vedanti lektorė Jolanta Lipkevičienė. Pasak moters, vaikai priešinasi tėvų kišimuisi į jų gyvenimą ir mokymąsi tuo atveju, kai gimdytojams trūksta žinių, kai jie hiperbolizuotai stebi vaikus ir kuria nebūtas problemas. Užkamšyti bendravimo žinių spragas tėvai gali mokymuose, paskaitose, saviugdos seminaruose.
„Tėvai gali padėti vaikams. Seminaruose tėvai mokomi, kaip bendrauti ir kaip užmegzti ryšį su vaiku, padrąsinti jį, jam padėti, įkvėpti, juo tikėti. Mokome, kaip mylėti ne akla, bet teisinga meile ir būti išmintingai reikliems“, – pasakoja lektorė.
Naudingi mokymai
J.Lipkevičienė sako, kad mokyklose labai laukiama brandi tėvų iniciatyva ir aktualūs klausimai, kurie verčia judėti į priekį.
Projekto metu tėvai ir mokytojai dalyvavo specializuotuose mokymuose, kurie orientuoti į tiesioginį mokytojo santykį su vaiku ir tėvu.
Projekto metu aplankytos 285 mokyklos, paskaitose dalyvavo 6000 tėvų, 120 tėvų dalyvavo 2-jų dienų seminaruose-mokymuose. Visi projekto edukaciniai renginiai yra nemokami ir finansuojami Europos socialinio fondo bei Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
