Portalas lrytas.lt domėjosi – kokios gali būti pošventinės depresijos pasekmės ir svarbiausia – kaip jos išvengti.
„Po didelių švenčių iš tiesų sušlubuoja žmonių psichinė sveikata, apninka slogi nuotaika, paaštrėja depresijos. Tai labai pavojinga būsena“, - pripažino psichologė Nida Gruodienė.
Ji labiau specializuojasi paauglių psichologijos srityje, bet šios amžiaus grupės žmonės ne mažiau sunkiai išgyvena emocinį nuosmukį po švenčių.
Blaivūs liūdi, išgėrę šėlsta
„Lietuviai šiaip yra santūri, net depresyvi tauta, o per Kalėdas ir Naujuosius puola į kitą kraštutinumą. Stačia galva neria linksmintis, apleidžia kasdienius rūpesčius, išleidžia paskutinius pinigus. O pasibaigus linksmybėms – staigi akistata su neatliktų darbų krūva, tuščia kišenė, galvos ir pilvo skausmai. Taip jaučiantis grįžti į normalų, kasdienį gyvenimo ritmą yra labai sunku“, - pastebėjo N.Gruodienė.
Jos teigimu, universalių sklandaus sugrįžimo į kasdienybę receptų nėra, kiekvienam jis individualus.
„Jei nenorite kentėti po švenčių, neįsijauskite į jas, nedarykite nesveiko kulto iš Kalėdų ir Naujųjų metų, suvokime juos kaip dvasinio atgimimo, o ne persivalgymo ir persigėrimo šventes, bus mažiau bėdos“, - patarė psichologė.
Dvasinių pagirių kančios
Psichologas ir psichoterapeutas Andrius Kaluginas pritarė, kad krytis iš pakilaus šventinio jaudulio į pilką kasdienybės plokštumą bus tuo mažiau skaudus, kuo šventės santūresnės. Nuotaikos nuosmukis tiesiogiai proporcingas ir išgertam svaigalų kiekiui. Alkoholis veikia kaip trankvilizatorius, gerokai paskatinantis šventinę euforiją.
O kai dirbtinai sukeltas džiugesys išsisklaido, ponaujametės pagirios, ir fiziologinės, ir ypač psichologinės būna itin bjaurios.
„Bet kuriuo atveju po švenčių, kaip ir po atostogų, žmogui reikalingas adaptacinis laikas sugrįžti į kasdienį ritmą. Tą laiką reikia išgyventi sukandus dantis, nieko nepadarysi, vaistų nėra“, - teigė A.Kaluginas.
Metas keistis
Tačiau psichologas pastebėjo, jog švenčių pabaigos ir kasdienybės pradžios sandūra gali būti naudinga – paskatinti žmogų į gerą keisti gyvenimo būdą, atsinaujinti.
„Didžiosios šventės yra didelis psichologinis slenkstis, savotiškas iššūkis. Panašiai, kaip gimtadienis: prieš jį žmogus permąsto savo gyvenimą, peržiūri jį kritiškai, suvokia, kad kažką darė blogai ir ryžtasi keistis“, - kalbėjo A.Kaluginas.
Tokią būseną jis siejo su duodamais pažadais sau: „Nuo pirmadienio mesiu antsvorį“, „po jubiliejaus mesiu rūkyti“, „po Naujųjų pradėsiu statyti namą“.
„Didžiosios žiemos šventės dažnai suvokiamos kaip lemtingas slenkstis, ženklas keistis iš esmės, atsinaujinti. Tik blogai, jei sau duotas pažadas netesimas, tuomet žmogus gali pulti į depresiją, imti save niekinti, nepasitikėti savo jėgomis. Švenčių proga sau duoti pažadai atsinaujinti pasibaigus linksmybių maratonui suvokiami kaip labai įpareigojantys. Jeigu jų neįvykdo, žmogus gali pulti į neviltį, jam prireikia ir psichologo pagalbos“, - aiškino A.Kaluginas.
Padės Trys Karaliai
Sekant psichologų patarimais atkreipiame dėmesį, kad po žiemos švenčių dar liko slenkstis, per kurį jūs galite žengti į atsinaujinusio gyvenimo erdvę. Tai – ateinantis pirmadienis, Trijų Karalių šventė.
Nepavyko mesti rūkyti, keiktis rusiškai, susirasti naują mylimąją (-jį), įsigyti naują automobilį iškart po sausio 1-osios?
Nepulkite į depresiją, dar yra galimybė – jums padės trys dovanų Kristui atnešę valdovai iš nežinomų egzotiškų šalių.
