Praėjusių metų birželio 3-iąją ugnis nuniokojo net tris Žaliakalnyje, Aušros gatvėje, stovėjusius medinius namus.
Stogo virš galvos netekęs vienų jų bendraturtis E.Stasiulaitis guodžiasi: vietos seniūnija kelia itin aukštus reikalavimus, liepia sutvarkyti gaisravietę. Griauti namo jis negali, kol bus parengtas rekonstrukcijos projektas, o šie darbai nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Vyras įsitikinęs – projekto rengimas ilgai trunka neva todėl, kad jis niekam iš valdininkų nemoka kyšių. O seniūnijos reikalavimus interpretuoja kaip kerštingų kaimynų, su kuriais jį sieja ne patys geriausi santykiai, siekį valdžios institucijų rankomis suvesti sąskaitas.
Po gaisro – naujos bėdos
„Jeigu toliau tęsis šis teroras, paduosiu seniūniją į teismą. Kito kelio nematau. Matyt, kažkam labai parūpo dar neišpirktos žemės sklypas, ant kurio stovi mano namas. Todėl siekiant savų tikslų siundomos savivaldybės institucijos“, – sakė E.Stasiulaitis.
Kauniečio bėdos prasidėjo praėjusių metų birželio 3-iąją, kai šalia esančiame pastate įsiplieskus liepsnoms iš dalies sudegė Aušros gatvėje stovėjęs 28a numeriu pažymėtas jo namas. E.Stasiulaičiui priklauso didžioji šio pastato dalis, o vienas kambarys – buvusiai jo žmonai Raimondai. Žemė po namu iki šiol neprivatizuota, ji priklauso valstybei.
Kitame Kauno rajone butą nuomojantį E.Stasiulaitį labiausiai pykdo, jo nuomone, perdėtas Žaliakalnio seniūno Broniaus Girdausko dėmesys ir raginimai sutvarkyti apdegusį pastatą.
Valdininkas tikina tik vykdantis savo pareigą reikalauti, jog pavojų keliantis statinys būtų sutvarkytas.
„Nuo ištikusios nelaimės praėjo daugiau nei metai, tačiau tas pastatas iki šiol nėra tvarkomas. Konstrukcijos sudegusios, jeigu kilus vėjui šis namas grius, bus baisios pasekmės. Juk tai ne vien griuvėsiai, kieme pilna šiukšlių ir nuodėgulių“, – „Laikinajai sostinei“ sakė Žaliakalnio seniūnas.
Seniūnijos darbuotojai kvietė pastato savininkus – E.Stasiulaitį ir buvusią jo žmoną atvykti ir kartu įvertinti sudegusio ir iki šiol netvarkomo pastato būklę, tačiau šie atsisakė.
„Pastatas yra apleistas, nenaudojamas, pažeistas gaisro, jis neatitinka esminių statinio reikalavimų, nurodytų Statybos įstatyme. Būtina pastatą suremontuoti, rekonstruoti arba nugriauti“, – konstatavo seniūnijos atstovai, nurodę apie atliktus darbus pranešti ne vėliau kaip kitų metų birželio 30-ąją.
Pastačius tektų vėl nugriauti
Gaisro metu užgyvento turto netekęs kaunietis tikina atsidūręs iš tiesų nepavydėtinoje padėtyje. Žmonės, su kuriais jį sieja ne patys geriausi santykiai, skundžiasi seniūnijai, bando valdininkų rankomis pakenkti.
„Seniūnas tiesiog užsisėdo ant manęs. Kaip pastatas gali atitikti statinio reikalavimus, jeigu jis sudegęs? Savavališkai griauti namo negaliu, tam reikalingas rekonstrukcijos projektas, kuris dar tik rengiamas. Juk ne viskas nuo manęs priklauso, yra begalė biurokratinių reikalavimų“, – sakė E.Stasiulaitis.
Kaunietis teigė rekonstruoti namą ketinęs jau seniai, tačiau planus sugriovė gaisras. Vyras kreipėsi į architektą, tačiau projektavimo darbai nejuda taip greitai, kaip norėtųsi.
Jau gautas Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vadovo Svaigedo Stoškaus pritarimas pastato rekonstrukcijos projektui, šiuo metu laukiama, kol savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius parengs specialiąsias projektavimo sąlygas.
Sulaukęs perspėjimų, kaunietis kiek galėjo, tiek sutvarkė gaisravietę. Kad į vidų nepatektų pašaliniai asmenys, užkalė langus bei duris, iš kiemo išgabeno šiukšles. Daugiau darbų jis tikino negalintis atlikti, nes negauti visi būtini leidimai.
„Negaliu be leidimo griauti pastato, nes pažeisiu įstatymus, kaimynai mane apskųs, teks mokėti baudas arba bylinėtis. Juk nelogiška būtų statyti iš naujo namą be projekto, o paskui jį nugriauti“, – svarstė kaunietis.
Seniūnas mojuoja kumščiu
Žaliakalnio seniūnas B.Girdauskas ginasi – jis tikrai nėra užsisėdęs ant padegėlio, o tik atlieka savo pareigą. Seniūnas pripažino sulaukęs ne itin draugiškai E.Stasiulaičio atžvilgiu nusiteikusių kaimynų skundo ir privalantis reaguoti.
„Davėme žmogui laiko susitvarkyti, tačiau iki šiol niekas nevyksta. Buvome pasikvietę, kalbėjomės, o nesulaukę rezultatų – kreipėmės raštu. Tačiau ir į raštą šis žmogus nereagavo, kviečiamas dalyvauti pastato apžiūroje – neatvyko“, – sakė B.Girdauskas.
Žaliakalnio seniūnijos vadovas tikino turintis pakankamai galių nubausti padegėlį. Valdininkas prasitarė: jeigu žmogus pats ateina į valdžios įstaigą ir bendrauja su vadovu, represinės priemonės nėra taikomos. Tačiau jei į kalbas su valdžios atstovais nesileidžiama ar neparodoma derama pagarba valdininkui, – gresia rimti nemalonumai.
„Pirmiausia mes jam surašytume administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl švaros taisyklių nesilaikymo. Jeigu komisija pastatą pripažintų avariniu, grėstų papildoma atsakomybė. Yra priemonių, kurios privers kažką daryti. Jeigu toliau neklausys, policija galės bausti už nurodymų nevykdymą. Tokių priemonių taikyti nesinori, tačiau ką padarysi“, – svarstė B.Girdauskas.
Sudegęs namas virto vaiduokliu
Žaliakalnio rajone iki šiol stūkso apleistas, 2011 metų vasarą kilusio gaisro metu suniokotas, garsaus architekto Vaclovo Michnevičiaus projektuotas Žemaičių gatvės 20 numeriu pažymėtas medinukas.
Sutvarkyti vieną įspūdingiausių tarpukario medinės architektūros pavyzdžių trukdo tai, kad pastatas priklauso net 6 savininkams.
„Savivaldybė skyrė 25 tūkst. litų stogui konservuoti, tuo valdininkų pagalba ir baigėsi. Net nežinome, ar visi pinigai išleisti, ar jų dar liko. Mums niekas ataskaitos nedavė“, – sakė į Angliją su šeima išvykusio sūnaus butą šiame name prižiūrinti Regina Baltrušaitienė.
Pasak kaunietės, jos sūnus tikisi užsidirbęs grįžti į Kauną ir remontuoti per gaisrą nukentėjusį butą istoriniame pastate.
„Kiti kaimynai apie remontą nekalba. Buvome susirinkę. Kai žmonės sužinojo, jog savivaldybės skirtų 25 tūkst. litų „į rankas“ niekas neduos, entuziazmas išblėso. Iki šiol namas stovi apleistas, niekas nedaroma“, – sakė R.Baltrušaitienė.
Sūnaus nuosavybę prižiūrinti moteris piktinosi, jog kiti namo bendraturčiai net negalvoja prikelti istorinio medinuko.
„Gaisro kaltininkai pasislėpė, neturime jokio kontakto. Kiti savininkai išsiskirstė kas sau, vienas sveikatos neturi, kitas – Prancūzijoje. Tad rūpintis pastatu nėra kam, o iš savivaldybės daugiau jokios pagalbos nebesulaukiame“, – tikino kaunietė.
Urbanistas ragina žvelgti humaniškiau
Nerijus Valatkevičius
Kauno savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjas
„Kartais savo veiksmais seniūnijų atstovai perlenkia lazdą.
Įsivaizduokite save to žmogaus vietoje. Sudegė tavo namas, daiktai, juk tai baisi nelaimė. Galvočiau, jog tam tikrais atvejais reikia suprasti ir bėdos ištiktus žmones. Gal sudegti pačiam ir paskui žiūrėti, koks tai gyvenimas.
Norint atstatyti sudegusį pastatą būtina įveikti nemažai biurokratinių kliūčių, o valdininkams derėtų ne grasinti represijomis, bet žmogiškai padėti.
Kartais atliekant savo pareigas reikia jausti saiką. Įsivaizduokime, kaip po gaisro per metus naują namą pasistatyti? Kaip tai padaryti, jeigu solidžių santaupų nėra, atlyginimas kuklus, o po nelaimės joks bankas paskolos neduoda?“
