Gudelių seniūnijoje gyvenantis Juozas Karosas pasitraukė iš aktyvios veiklos, ūkininkavimą 50-yje hektarų patikėjo dukrai Indrei ir padeda jai savo patarimais bei patirtimi.
„Problemų mūsų žieminių kviečių laukuose ėmė rastis bene prieš dešimt metų. Negalime naudotis pusantro hektaro žemėmis, nes jose tyvuliuoja vanduo, kurio anksčiau nebuvo.
Štai ten, kur matosi nendrėmis apaugę ežerėliai, prieš penkerius metus buvo dirbama žemė. O dabar į tuos vandenis atskrenda gulbių ir laukinių ančių.
Anūkė stebėjosi, kodėl aš prie namų tvenkinį kasu, jei netoli laukuose yra du ežerėliai.
Apsemti plotai kasmet didėja, atsiranda naujų.
Nuostoliai yra dideli. Trąšos, sėkla, degalai – viskas perniek. Niekas nežada kompensacijų už apsemtus plotus.
Kreipėmės pagalbos į specialistus. Sako, duosime drenažo sistemos planus, kaskite, patys ieškokite, kur užsikimšę vamzdžiai.
Melioracija kainuoja labai brangiai. Reikia pinigų, technikos, išmanančio žmogaus. Pasikloti naują drenažą vidutinis ūkinininkas tikrai neišgalės“, – su nuoskauda kalbėjo Juozas, aprodydamas vandenyje mirkstančius laukus.
Apie tokias pat bėdas pasakojo ir Vidas Stanulis, antrą dešimtmetį ūkininkaujantis pačiame Marijampolės savivaldybės pakraštyje.
„Į vieną apsemtą klonį vežiau žemių. Daug jų pripyliau, tačiau jokios naudos. Vanduo stovi ir arimuose, ir pasėliuose.
Turiu 150 hektarų dirbamos žemės. Anksčiau vanduo irgi kaupdavosi, tačiau labai greitai nuslūgdavo.
Pasėliai išmirksta. Jeigu ką pasėji, reikia ir nukulti. O dabar nėra ką kulti.
Pasenęs drenažas ir orai – vienos bėdos. Aš mažas buvau, kai šiuose laukuose melioratoriai dirbo. Maždaug prieš 50 metų tai buvo.
Jei būtų pašalę, tokių problemų nebūtų. Šiose apylinkėse žemės sunkios, bet derlingos“, – pasakojo Vidas, prieš du dešimtmečius grįžęs ūkininkauti į tėviškę.
Jo manymu, sutvarkyti ar pakloti naują drenažą – ne vidutinio ir juolab smulkaus ūkininko jėgoms.
Marijampolės savivaldybės žemės ūkio skyriaus vyriausiasis inžinierius melioratorius Juozas Purvinskas pripažino: „Mažai padedame ūkininkams, nes nėra lėšų. Drenažas yra susidėvėjęs 60 procentų.
Pernai dėl melioracijos sistemos problemų į mus kreipėsi per 100 ūkininkų. Padėjome tik 15-ai.
Melioruotų plotų priežiūrai iš biudžeto per metus gauname 350 tūkst. litų, o reikėtų 4 mln.
Marijampolės savivaldybėje tokių plotų yra 51 tūkst. hektarų. Netvarkomi apsemti plotai pamažu pelkėja.
Jei ūkininkai susiburtų į asociacijas, jiems būtų galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis“.
