„Jūs mane gal įsimylėjote!“ - juokiasi. Užsivelka pūkinę striukę, užsitempia smunkančius džinsus, įsikiša į burną gabalą šokolado ir jau pasiruošusi važiuoti į policijos komisariatą. Prieš išeidama dar pamaigo viešbučio lovą. Lyg piktindamasi, kad kieta. Juk klientams nepatogu!
Loretos krūtys tokios didelės, kad atrodo lyg magnetai, traukantys ją po kambarius. Lyg išdidus garvežys ji pukši siaurais chruščiovkės koridoriais iš miegamojo į virtuvę, iš prieškambario į miegamąjį. Ieško tai piniginės, tai paso, tai cigarečių. Ruošiasi į komisariatą.
Nusistebiu - moteriai daugiau nei keturiasdešimt, tačiau oda lygi ir švelni. Aukšta, putli, į svečius žiūri iš aukšto, su nematoma šypsena. Tyli ir išdidi lyg bajoro žmona. Bajoro žmona, vilkinti permatomą šilkinį chalatą.
„Prašau nesišaipyti“, - ramiai, bet tvirtai pasakė Daiva, audamasi odinius batus. Pareigūnai iš jos nesišaipė, tačiau kiekvienas žodis merginai skambėjo lyg įžeidimas. Ji labai graži ir liūdna. Ji - kitokia.
Ši jauna mergina tvirtai įsitikinusi, kad dar nepriklauso tam pasauliui. Pasauliui, kuris primena gyvenimą naktiniame klube. Čia svarbiausi personažai – paslaptingumą praradusios merginos.
Kasdien ant šito pasaulio didžėjų plokštelės sukasi didelės grynųjų pinigų sumos, narkotikai, alkoholis, prezervatyvai, aromatinės žvakės, plėšomi ir išterliojami apatiniai. Tam, kad visa tai pamatytum, nereikia žinoti slaptų Vilniaus miesto vietų. Tai vyksta visur: stotyse, automobiliuose pamiškėse, moteliuose, išnuomotuose butuose, masažų salonuose, viešbučiuose.
Čia kvepia moteriškos higienos priemonėmis, dušais, šviežiais patalais. Nešiojami kompiuteriai groja romantiškas dainas, o kambario lempos šviečia lyg prisimerkusios iš malonumo. Čia daug rūkoma, svaiginamasi, moteriški balseliai juokiasi iš lėkštų pokštų. Kartais tam, kad pamalonintų tos valandos herojų. Kartais, kad paslėptų liūdesį.
Prostitučių medžiotojų taktika – paprasta, bet veiksminga. Pareigūnai suranda skelbimą internete, paskambina ir apsimeta klientu, susitaria dėl laiko, atvažiuoja, užeina į butą. O tada - viskas paprasta. Jau pats įsileidimas reiškia, kad moteris sutinka teikti lytines paslaugas. Todėl galima ją sulaikyti, apklausti ir nubausti.
Įžengę į butą pareigūnai ne iškart atskleidžia kortas – bendrauja su mergina ir pabando sužinoti, ar ji nėra prekybos žmonėmis auka, ar šalia jos nėra nelegalaus verslo organizatorių.
Pasitaiko, kad mergina aptarnauja klientus, o gretimame bute situaciją stebi vadinamieji stogai. Tie vyrai atsakingi ne tik už prostitutės saugumą, bet ir organizuoja darbą: skirsto klientus merginoms, atsakinėja į trumpąsias žinutes, tempia gumą ir užlaiko sekso pirkėjus, jei kas nors pas prostitutę užsibūna ilgiau. Taip pat stogai stebi situaciją daugiabučių kiemuose ir laiptinėse, padeda išvengti įtartinų, į pareigūnus panašių, klientų.
„Tau, kaip vyrui, toks gyvenimas atrodo normalus?“ - patyręs pareigūnas žvilgsniu lyg nasrais įsikibęs į jauno vyro akis. Ričardas stovi išbalęs ir sutrikęs, atrodo net didelė, grėsminga gyvatės tatuiruotė iš gėdos pati nusilups nuo dešinės rankos. Tai aišku, kad nenormalu, suburba panosėje.
Ričardas – penkis kartus teistas, neseniai iš kalėjimo paleistas narkomanas. Pareigūnai jį rado pasislėpusį heroiną vartojančios prostitutės Ievos buto virtuvėje. Sėdėjo vienas tamsoje ir rūkė. Kitame kambaryje jo mergina už pinigus miegojo su svetimais vyrais. Per dieną maždaug su penkiais. Kai klientų nebūdavo, tai ją paimdavo ir pats mylimasis.
Pamatęs Ričardą pamaniau, kad jis - prostitutės stogas. Juk negali būti taip, kad vyras tiesiog leidžia savo merginai dirbti prostitute. Tačiau pareigūnai paaiškino, kad aš klystu. Jis tikrai yra prostitutės meilužis. Ir jam dėl to labai pasisekė.
Tie jauni žmonės yra priklausomi nuo heroino. Narkotikams išleidžia po kelis šimtus litų per dieną, todėl norėdami prasimanyti pinigų, turėtų vogti. Tačiau dabar Ričardo mergina uždirba net daugiau, nei reikia heroinui. O jam pačiam beveik nieko nereikia daryti – tik saugoti savo moterį nuo iškrypėlių, pasirūpinti, kad sekso pirkėjai visada susimokėtų už paslaugas, ir kartais nuvažiuoti į čigonų taborą.
Net į policijos komisariatą jo neveža. „Kam tu mums?“ - išsivesdami merginą Ričardui sako pareigūnai.
Rūta – viena daugiausiai uždirbančių stoties prostitučių. Ketverius metus vartoja heroiną, tačiau vis dar yra graži. Todėl dauguma klientų nori, kad į jų automobilius sėstų būtent ji. „Aš kartais pati paprašau, kad paimtų kitas mergaites“, - sako Rūta. Taip elgiasi, kad nesukeltų pavydo. Pyktis tarp plaštakių gali pabaigti smurtu ir prekinės išvaizdos sugadinimu.
Prostitučių pasaulyje stotinės yra pati žemiausia kasta. Beveik visos jos yra narkomanės, joms kyla didžiausi pavojai, jos yra dažniausiai sumušamos ar išprievartaujamos, dažniausiai patenka į iškrypėlių spąstus. Jų kaina yra mažiausia, tačiau uždarbis - vis tiek pribloškia.
Už seksą ir oralinį klientai Rūtai sumoka 130 litų. Mergina tikina, kad per dieną aptarnauja apie penkis vyrus. O juk būna ir daugiau! Tad per savaitę uždirba apie 4 tūkst., o per mėnesį – apie 18 tūkst. litų. Kaip didelės korporacijos vadovė. Butuose dirbančios prostitutės kainuoja dar daugiau.
Didžiąją dalį tų pinigų Rūta išleidžia heroinui. Kelis tūkstančius litų duoda mamai, kuri augina jos dukrytę. Kosmetikos ir higienos priemonių beveik nenaudoja. Pati gyvena landynėje. Klientus tenkina automobiliuose arba motelyje, su kurio šeimininkais yra susitarusi dėl nuolaidos. Už kambarį moką klientas.
Rūta neturi stogo, todėl niekam nemoka už savo saugumą. Tiesa, kartais tenka sumokėti duoklę senosioms stotinėms, kurios į jaunųjų prostitučių teritoriją atklysta iš Sodų gatvės, kai ten prasideda sausra. Senės klientus medžioja gudrumu, vilioja visiškai girtus vyrus, todėl kartais nepasiseka užsidirbti. Tada jos atiminėja pinigus iš jaunųjų plaštakių.
Gražiną sučiupęs medžiotojas juokauja: jei būtų sudarytas dažniausiai įkliūvančių prostitučių sąrašas, tai ji būtų pirmajame penketuke. Mergina smagiai kikena. Juokėsi visą laiką: per sulaikymą, pareigūnų automobilyje, komisariate.
„Baikit! Aš negaliu juoktis, tušas nubėgs!“ - susirietusi maldauja. Ryškiai padažytos akys nenorom pakišą mintį apie jos profesiją. Šypsenos išduoda, kad taip galvoja ir pro šalį einantys policininkai. Komisariate aidi juokas ir kvepia jos energetiniu gėrimu. Juk grįžus laukia ilga naktis.
Gražiną sulaikęs pareigūnas surašinėja protokolą. Ketvirtąjį per pastarąjį mėnesį. Mergina nesumokėjo tik paskutinės baudos – nespėjo. Paskaičiuoju ir nusistebiu. Praėjusį mėnesį jaunoji prostitutė baudoms išleido kelis tūkstančius litų. Ar apsimoka? Aišku apsimoka! Tokia suma darbštuolei nėra didelė. „Dabar taupau ant mašinos“, - pasako ir vėl juokiasi. Ir aš šypsausi.
Daiva - visiškai kitokia. Šalta, kalba mandagiai, nežiūri į pašnekovą, tačiau atrodo labai kieta. Nesudaužoma lyg deimantinė Kleopatros kaukė. Labai graži, tamsiaplaukė, liekna, skvarbiu, bet liūdnu žvilgsniu.
Kiekvienas pareigūnų klausimas jai skamba kaip įžeidimas, todėl prieš atsakydama patyli lyg nurytų karčią piliulę. Ji – savarankiška, tvirta moteris, bet dėl susiklosčiusių aplinkybių yra priversta atsakinėti į nemalonius nepažįstamų vyrų klausimus. Ji nėra padėties šeimininkė.
„Ar tai jūsų reikalas?“ - ramiai atkerta Daiva, kai pareigūnas paklausia apie tėvus. Dar prieš kelias akimirkas tam vyrui ji siūlė pakelti raudono vyno taurę. Už pažintį. Siūlė nusiprausti duše ir ateiti į jaukų miegamąjį, žadėjo masažą ir laimingą pabaigą, kambaryje grojo rami muzika. Dabar tas vyras rankoje laiko jos pasą.
Ir Daivos nuomojamas butas skiriasi nuo kitų mano sutiktų prostitučių. Erdvus, kvepia langų plovimo skysčiu ir plastmase, erdvėje blaškosi per pravirą langą įsisukęs gaivus gruodis. Kiekvienas moteriškas žurnalas turi savo vietą, pliušiniai žaislai pasitempę ir išsirikiavę ant palangės. Net vyno taurė, kurią merginą ką tik siūlė pareigūnui, jau švari ir išsigandusi styrojo žemyn galva indų džiovykloje.
Tvarkingame bute savo vietos neturėjo tik keturios poros sunkių pareigūnų batų.
Linksmuolė Gražina į prostituciją įsitraukė baigusi mokyklą. Mergina užaugo šalia Vilniaus esančiame kaime, mokėsi prastai, todėl į aukštąją mokyklą net nestojo. Visada norėjo gyventi sostinėje, čia turėjo daug draugų, tačiau nesusirado gerai apmokamo darbo. Per vieną vakarėlį draugė pasiūlė permiegoti su vyru už pinigus.
Gražina sako, kad jai patinka dirbti prostitute. Miegodama su svetimais vyrais ji nejaučia šleikštulio. Gal tik klajonės po nuomojamus butus atsibodo ir nervina, kad po teismus reikia vaikščioti. Tačiau atlyginimas geras, gali nusipirkti gražių daiktų, valgyti skanų maistą. Ir ant mašinos taupyti išeina! „Kai turėsiu mašiną, dar daugiau uždirbsiu“, - didžiuojasi Gražina. Mašiną jai išrinks mylimasis, kuris verčiasi naudotų automobilių prekyba.
Jeigu nebūčiau įsmeigęs žvilgsnio į Daivą, tai turbūt net nepastebėčiau, kad ji verkė. Šalta ir nepalaužiama mergina tyliai pripažino, kad pati nesugeba grįžti į normalų gyvenimą. Buvo pasiryžusi mesti prostitutės darbą iškart, kai tik susimokės skolas. Tačiau besotės sumos augo. Vien policijos pareigūnai išrašė baudų už kelis tūkstančius litų. Ji užstrigo užburtame rate.
Daivos tėtis mirė prieš dešimtmetį. Po kelių mėnesių mirė ir mama. Mergaitei buvo tik vienuolika metų. Užaugo pas močiutę nedideliame Šiaurės Lietuvos mieste. Mokėsi neblogai, tačiau neturėjo pinigų studijuoti aukštojoje mokykloje ir gyventi Vilniuje. Todėl prieš pusantrų metų išvyko į Angliją užsidirbti, tačiau buvo apgauta, nerado darbo, smarkiai prasiskolino. Vien sąskaita už mobilųjį ryšį siekė keturis tūkstančius litų.
„Mūsų darbas ne tave nubausti, bet tau padėti, - sako jaunas pareigūnas, kuris apsimetė Daivos klientu. Jis pasiūlo merginai susitikti kitą dieną kokioje nors Vilniaus kavinėje. Tada ji galėtų pasikalbėti su socialiniais darbuotojais ir visi pamėgintų rasti išeitį. - Skolų mes nesumokėsime, bet yra būdų, kaip tau galima padėti. Tereikia tavo noro.“
Pareigūno balsas ramus, tylus, bet tvirtas.
„Gerai. Užsirašykite mano mobilųjį, šituo numeriu man tikrai prisiskambinsite“, - ramiai sako Daiva. Pirmą kartą jos balse girdžiu susijaudinimą ir graudulį.
Herojų vardai yra pakeisti. Pakeistos ir pasakojimų detalės, kurios padėtų juos atpažinti. Iš citatų išmesti necenzūriniai žodžiai.
