Iš valdžios tribūnų garsiai žeriami pažadai mažinti biurokratinę naštą – nė motais valdininkams, rašo „Lietuvos rytas“. Baigiantis praėjusiems metams tūkstančiai įmonių ir ūkininkų buvo apkrauti nauju popierizmu.
Visi Lietuvoje registruoti ir darbuotojų turintys privatūs bei viešieji juridiniai asmenys, taip pat ūkininkai ir savarankiškai dirbantys fiziniai asmenys privalėjo atsakyti į beveik 300 klausimų, kuriuos pateikė Valstybinė darbo inspekcija.
Artėjant 2013-ųjų pabaigai privalomąsias deklaracijas inspektoriams suskubo pateikti tik maždaug ketvirtadalis iš daugiau kaip 80 tūkst. darbdavių.
Todėl terminas, kai galima pateikti deklaracijas, buvo skubiai pratęstas dar pusmečiui.
Bet užgriuvusi dar viena biurokratinė naujovė papiktino ne tik darbdavius. Ją atšaukti reikalauja ir politikai, įžvelgiantys, jog privalomasis deklaravimas gali būti ir su korupcijos apraiškomis.
Mat darbdaviams savo paslaugas įkyriai ėmė brukti darbų saugos konsultavimo įmonės.
Nauja reketo forma
Seimo Antikorupcijos komisijos vadovas Vitalijus Gailius ir buvęs konservatorių žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius apie patiriamus sunkumus pildant minėtą klausimyną sužinojo lankydami Joniškio rajono ūkininkus.
K.Starkevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino iš ūkininkų išgirdęs skundų, jog juos atakuoja privačios darbo saugos klausimais konsultacijas teikiančios bendrovės: „Žmonėms brukama mintis, kad jeigu pirks šių įmonių paslaugas, tarsi turės tam tikrą stogą.“
Apie galimą naują reketo formą, su kuria priversti susidurti žemdirbiai bei smulkieji verslininkai, parlamentaras įspėjo ir premjerą Algirdą Butkevičių.
„Ūkininkai jau skundžiasi, kad patys užpildę anketas negali jų elektroniniu būdu išsiųsti inspekcijai, nes sistema jų nepriima, nors klaidų ir nefiksuoja.
Kas gali paneigti, kad šioje sistemoje jau užprogramuota, kad ne pats darbdavys pildytų klausimynus, o samdytų pagalbininkus, kuriems privalės atsilyginti?“ – kalbėjo K.Starkevičius.
Konservatoriaus žiniomis, už pagalbą pildant elektroninę darbų saugos deklaraciją reikia mokėti nuo 200 iki 300 litų.
Jas padedama užpildyti per seminarus, kurių pasiūla pastaruoju metu ypač padidėjo.
Gąsdina mokesčiais
Kai kurios savo paslaugas siūlančios konsultacinės įmonės nevengia net atvirai pagąsdinti darbdavių.
Informaciją apie privalomą deklaravimą kai kurie konsultantai palydi komentarais, jog gauti duomenys bus pateikiami atitinkamoms institucijoms, kurios spręs, kuriai rizikos grupei bus priskirta įmonė – kuo didesnė rizika, tuo esą bus didesni mokesčiai.
Taip pat teigiama, kad pagal pateiktus duomenis bus planuojamas įmonių lankymas, bus tikrinama, ar viskas sutvarkyta pagal naujausius patikrinimus.
Žodžiu, visaip leidžiama suprasti, kad be konsultantų paslaugų prie deklaracijos geriau nereikėtų kišti pirštų.
Tokią užuominą savo interneto tinklalapyje pateikia ir viena didesnių Kaune įsikūrusių konsultacinių įmonių „Sabelija“. Šią įmonę steigė ir dabartinis žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas.
Pasak K.Starkevičiaus, būtent šią įmonę minėjo ir ūkininkai.
„R.Šatkauskas priklauso Darbo partijai, kurios rankose yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai priklausanti Valstybinė darbo inspekcija.
Neatmesčiau, kad už įvedamo tarpininkams naudingo deklaravimo slypi konkrečių pareigūnų privatūs interesai“, – svarstė buvęs žemės ūkio ministras.
Deklaracija neprasminga
Seimo narys V.Gailius pripažino neturįs duomenų, kad Darbo inspekcijos sprendimą galėjo lemti konkrečios bendrovės ar su jomis susiję įtakingi pareigūnai.
Bet parlamentaras irgi neabejojo, kad privalomasis darbuotojų saugos būklės deklaravimas naudingiausias tarpininkams: „Ir tai daroma žinant, koks kils ūkio subjektų pasipiktinimas.“
Antikorupcijos komisijos pirmininkas įsitikinęs, jog darbdaviams pateikiamas klausimynas yra visiškai absurdiškas: „Pateikiami klausimai vien dėl klausimų. Nematau jokios šio deklaravimo prasmės ar efekto.
Galbūt taip norima pateisinti kokias nors išlaidas informacinėms sistemoms, bet tai – klaidingas kelias. Manau, kad turėtų būti pasirinktas savanoriškumo ir bendradarbiavimo būdas.“
Be to, V.Gailiaus teigimu, Darbo inspekcija šį savo sprendimą turėjo suderinti su Ūkio ministerija, kuri tokiais atvejais privalo įvertinti, ar priimami teisės aktai nesukelia perteklinių suvaržymų verslui.
Bet inspekcija to nepadarė.
Klausimų gausa – iliuzija?
Tačiau Darbo inspekcijos vadovas Vilius Mačiulaitis naujovę gynė ir aiškino, kad deklaravimo terminas pratęstas tik dėl esą padidėjusio ūkio subjektų susidomėjimo darbų sauga bei darbo teise.
V.Mačiulaičio tikinimu, privalomoji deklaracija nėra sudėtinga – ją užpildyti esą užtrunka pusvalandį ir tam specialių žinių nereikia.
Anot inspekcijos vadovo, iliuziją, kad klausimynas yra labai ilgas ir sudėtingas, sukuria patikslinamieji klausimai: „Pavyzdžiui, atsakant į klausimą, ar tinkamai sudaromos darbo sutartys, dar reikia nurodyti, ar jos registruotos žurnale, ar darbuotojui įteiktas pasirašytas sutarties egzempliorius ir jo tapatybę patvirtinantis dokumentas.
Todėl atrodo, kad yra pateikti trys klausimai, nors iš tikrųjų – vienas.“
Inspektorių nesumažės
V.Mačiulaitis aiškino, jog deklaravimas yra prevencinio pobūdžio, reikalingas labiau tam, kad darbdavys pats galėtų įvertinti darbų saugos būklę.
Nors Darbo inspekcijos vadovas užsiminė, jog prasidėjus deklaravimui konsultacijų poreikis smarkiai išaugo, jis teigė neturįs žinių, kad tuo naudojasi privatūs patarėjai.
Valdininkas tvirtino, kad darbdavius nemokamai konsultuoja Darbo inspekcijos darbuotojai: „Mano įsitikinimu, naudojimasis konsultacinių įmonių paslaugomis šiuo atveju yra pinigų švaistymas, nes deklaracija nesudėtinga ir į klausimus galima atsakyti patiems.
Be to, sunkiai įsivaizduoju, kaip kokie nors privatūs konsultantai, fiziškai neapsilankę įmonėje ir nematę realios padėties, gali atsakyti ar, pavyzdžiui, teisingai tvarkomos darbo sutartys. Taip galima prieiti prie visiško absurdo.“
Inspekcijos vadovas taip pat aiškino, kad deklaracijoje pateikiami klausimai darbdaviams neturėtų būti jokia naujiena. Panašūs esą būdavo pateikiami ir lankantis inspektoriams.
Dabar tokių inspektorių vizitų ir tikrinimų turėtų būti mažiau.
Tiesa, net ir perkėlus deklaravimą į elektroninę erdvę ir dėl to sumažėjus darbo inspekcijos pareigūnams, jų skaičius nesikeis.
„Galbūt keisis veiklos pobūdis – jie labiau užsiims ūkio subjektų švietimu, o ne fizine kontrole ir vaikščiojimu po įmones“, – aiškino V.Mačiulaitis.
