Moderni Seimo salė be atokvėpio ryja pinigus

Už gerą daiktą reikia atitinkamai ir sumokėti. Šią tiesą patvirtina Seimo plenarinių posėdžių salė, kurią gerinant nuolat reikia biudžeto milijonų, rašo „Lietuvos rytas“.

Dešimtis milijonų litų kainavusi Seimo posėdžių salė atidaryta 2007 metais.<br>P.Lileikio nuotr.
Dešimtis milijonų litų kainavusi Seimo posėdžių salė atidaryta 2007 metais.<br>P.Lileikio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vytautas Bruveris

2014-01-09 07:33, atnaujinta 2018-02-17 19:08

950 tūkst. litų – tiek turėtų kainuoti dabar vykdomi viešieji pirkimai, skirti Seimo salės techninei įrangai sutaisyti ir atnaujinti. Tai negalutinė suma. Vienais pirkimų siekiama už 100 tūkst. litų nustatyti, ką dar reikėtų įsigyti.

Seimo valdininkai teigia, kad tai ne prabanga, o būtinybė.

Pasak jų, visa salės įranga jau yra pasenusi, per dažnai genda, todėl ją tiesiog būtina atnaujinti.

Tiesa, Seimas neretai nespėja net panaudoti kai kurių prisipirktų prekių, tačiau vėl perka naujas. Taip, atrodo, atsitiko ir praėjusiais metais.

Įrangai – kasmet po milijoną

Įrenginėdami naują plenarinių posėdžių salę ir dar ilgai po jos atidarymo linksmybių Seimo valdininkai vis pabrėždavo, kad tai labai moderni patalpa.

Išties pagrindinėje tautos išrinktųjų darbo vietoje, kainavusioje per 55 mln. litų, įdiegtos šiuolaikinės technologijos – pradedant kiekvieno Seimo nario darbo vieta ir baigiant balsavimo, posėdžių transliacijų sistemomis, įvairiomis duomenų bazėmis.

Kiekvienais metais šiai įrangai ir visoms Seimo informacinėms technologijoms prireikia milijonų litų.

Praėjusių metų parlamento viešųjų pirkimų plane, kurį valdininkai nuolatos atnaujino ir pildė vis naujais punktais, buvo net keturi viešieji pirkimai, skirti plenarinių posėdžių salės techninei įrangai atnaujinti.

Už „kompiuterines dalis“ salės įrangai Seimas buvo numatęs pakloti 100 tūkst. litų, už „techninę įrangą modernizacijai“ – 250 tūkst., o už šešių darbo vietų „programinės įrangos modernizavimą“ – dar 500 tūkstančių litų.

Teisės aktų registrui modernizuoti skirta 1,2 mln., naujiems nešiojamiesiems kompiuteriams – 200 tūkst. litų.

Kartu Seimas nusprendė įsigyti ir posėdžių salės informacinių sistemų „rekonstrukcijos poreikių identifikavimo paslaugas“, kurios atsieitų 100 tūkst. litų.

Net nenaudojama įranga lūžta

Dažnas Seimo narys į posėdžių salę nešasi savo kompiuterį, kuriame ir naršo posėdžių metu. Mat prie darbo stalo primontuotame kompiuteryje galima naršyti tik po teisės aktų sistemas ar Seimo vidaus tinklus. Todėl šia įranga nuolat naudojasi nedaug politikų.

Nepaisant to, Seimo valdininkai nustatė, jog įranga vis tiek nusidėvėjo.

„Visa tai susiję su lūžimais. Juk sistemai jau septyneri metai, o tai tokioms technologijoms labai daug. Genda, lūžta. Tiesiog reikia ją atnaujinti“, – „Lietuvos rytui“ paaiškino Seimo kanceliarijos Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento direktorius Jurgis Bridžius.

Pernai kanceliarija spėjo nusipirkti tiktai naujų kompiuterinių dalių, bet kitus pirkimus būtinai vykdys šiemet.

„Buvo pirmininkavimas Europos Sąjungai, todėl jo metu nutarėme nieko nekeisti ir nejudinti. Tai šiek tiek ir pristabdė darbus“, – sakė J.Bridžius.

Ekranai ant kiekvieno kampo

Bet ar tikrai visos šios srities prekės, kurias Seimas planuoja pirkti, būtinos?

Pavyzdžiui, įrengus naująją salę, jos prieigos buvo gausiai nukabinėtos plokščiaekraniais televizoriais, ant kiekvieno kampo transliuojančiais tai, kas už keliasdešimties metrų vyksta salėje.

Seimas įsigijo ir didelių plokščiaekranių televizorių ant stovų su ratukais. Kai kurie aparatai pakampiuose dulkėjo metų metus. Tačiau pernai parlamentas už 100 tūkst. įsigijo dar kelias dešimtis naujų televizorių.

„Manau, tai susiję su perėjimu prie skaitmeninės televizijos. Pigiau pirkti naują televizorių nei tą blokelį prie jo“, – kalbėjo J.Bridžius.

Pernai parlamentas įsigijo ir du didžiulius ekranus ant senosios istorinės Kovo 11-osios salės sienų, kurie jam atsiėjo 200 tūkstančių litų.

Jau baigiamas viešasis pirkimas, kad dalis serverių būtų perkelta į patalpas ne Seime. Tai turėtų atsieiti per 1,7 mln. litų.

„Taip reikia dėl saugumo. Negali viskas būti vienose patalpose“, – aiškino J.Bridžius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.