Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo įstatymo pataisos, teikiančios vilčių, kad palengvės statybų leidimų išdavimo tvarka, sutrumpės procedūrų kelias, kad savivaldybės dabar neturės teisės iš investuotojų reikalauti rengti detaliuosius planus. Pagal naująją tvarką, žemės sklypai bus formuojami Žemės įstatymo nustatyta tvarka, rengiant žemės valdos projektus.
Kaip bus iš tikrųjų?
Kaip buvo...
Lankydamiesi svečiose šalyse ir matydami, kaip ūkininkauja italai, austrai, vengrai ar prancūzai, Lietuvos ūkininkai stebisi, kad reikalavimų bei draudimų kartelė ūkinei veiklai mūsų šalyje pernelyg aukštai iškelta, nors gyvename po tuo pačiu Europos Sąjungos dangumi.
Mėšlo krūvelė šalia ūkininko sodybos, paties ūkininko rankomis pasistatytas tvartas gyvuliams laikyti, ferma prie pat gyvenamojo namo arba sūrių gaminimo cechelis po tuo pačiu fermos stogu... Tai matydami mūsų šalies ūkininkai teigė, kad pas mus to nebūtų galima daryti, jau nekalbant apie rimtesnes statybas, kitas problemas ir ūkininko kelią jas sprendžiant.
Ne vienas mūsų žemdirbių šiandien sako, kad jeigu ne pernelyg griežti įstatymai ir įvairūs apribojimai mūsų šalyje, galėjome panaudoti ir daugiau paramos lėšų, sutvarkyti fermas ir tvartus, užauginti daugiau gyvulių.
Pateikus visus reikalingus dokumentus naujai fermai statyti arba ją rekonstruoti, tekdavo įveikti poveikio aplinkai vertinimo (PAV) programą, kuri buvo rengiama 5-7 dienas, tada rajono laikraštyje skelbti apie pradėtą PAV procedūrą ir dar dešimt dienų laukti atsiliepimų iš visuomenės.
Vėliau PAV programa turėjo būti derinama su rajono savivaldybe, Visuomenės sveikatos centru, Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Kultūros paveldo tarnyba. Visi šie subjektai per dešimt darbo dienų turėjo teisę pritarti PAV programai arba raštu paprašyti ją papildyti. Po kiekvieno papildymo penkios darbo dienos buvo skiriamos susipažinti, po to PAV programa derinama su Aplinkos apsaugos agentūra prie Aplinkos ministerijos. Ši dešimt dienų programą nagrinėja, gali prašyti papildymų ir kiekvieną jų nagrinėti dar po penkias darbo dienas.
Suderinus PAV programą, buvo rengiama PAV ataskaita, tuomet dar kartą reikėjo skelbti laikraštyje ir vėl laukti visų minėtų tarnybų svarstymų bei pageidavimų.
O jau tada – antrasis „raundas“ – detaliojo plano rengimas, kuriam vadovaudavo rajono architektas. Kol galiojo ankstesnioji tvarka, ūkininkai piktinosi, kad be reikalo reikalaujama detaliojo plano rekonstruojant seną statinį, nes sanitarinės apsaugos zonos apie tokį statinį jau kadaise buvo nustatytos.
Su turimais dokumentais nuėjęs minėtus vargo kelius ir gavęs leidimą statybai, pilietis galiausiai turėjo teisę kreiptis į regiono Aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo pradėti gamybinę veiklą, žinoma, „pasitaręs“ su visuomene. Argi tai nebuvo būdas kai kuriems biurokratams pasipinigauti? Europos Komisija rengiasi keisti direktyvą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, nauji reikalavimai, be abejo, neturėtų aplenkti ir Lietuvos.
...ir kaip bus
Nemažai vilčių turėta laukiant naujojo Teritorijų planavimo įstatymo. Aplinkos ministerijos parengto ir Seime įregistruoto Teritorijų planavimo įstatymo projekte buvo įrašyta nauja nuostata, kad suinteresuota visuomenė turi teisę dalyvauti Taršos integruotos prevencijos kontrolės vertinimo procese.
Dėl Teritorijų planavimo įstatymo įstatymo pataisų būtinumo yra pasisakęs verslininkas, buvęs Seimo narys Jonas Jagminas. Pasak jo, Teritorijų planavimo įstatymu buvo gerokai apribojama fermų statyba Lietuvoje, dėl to tokių objektų Lietuvoje daug nebuvo pastatyta. Latviai, estai fermas statė, o mes trypčiojome vietoje ir Europos Sąjungos rekomendacijas įrašėme į savo reikalavimus, nors to visai nereikėjo.
- Antai Lenkijoje fermos prie pat gyvenviečių pastatytos ir niekas „sienom nelipa“, kaip tai daroma pas mus, nes Lietuvoje labai didelė biurokratija. Naujojo Teritorijų planavimo įstatymo esmė tokia, kad jis dabar daugiau pritaikytas gyvenamųjų namų statyboms. Ūkininkai nepajaus palengvėjimo, reikės poveikio aplinkai vertinimo (PAV) ir daugelio kitų procedūrų. Tik tiek, kad detalusis planas pervadintas kitaip, dabar vadinamas žemėtvarkos projektu. Ir jį vis tiek teks rengti, - „ŪP“ teigė J.Jagminas.
***
Apie tai, ką pakeis pataisytasis Teritorijų planavimo įstatymas ir kuo dabar jis patogesnis ūkininkams, pakomentuoti prašėme Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininką Algimantą Salamakiną.
Jis „Ūkininko patarėjui“ paaiškino, kad dėl išsamesnio komentaro turėtume kreiptis į Aplinkos ministeriją, kurios parengta prezentacija buvo pristatyta Seime svarstant ir derinant naujosios redakcijos Teritorijų planavimo įstatymo projektą, įsigaliojusį nuo šių metų sausio 1 d.
Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktoriaus Mariaus NARMONTO paklausėme, kokios naujovės Teritorijų planavimo įstatyme palies mūsų šalies ūkininkus, nes tai susiję su gamybos vystymusi mūsų šalyje.
- Įgyvendinant statybas (nuo idėjos iki statybų įgyvendinimo) buvo būtini šie etapai: planavimas (buvo būtina rengti teritorijų planavimo dokumentus), projektavimas (techninio projekto pastatui rengimas) ir statyba.
Pagal naująją tvarką to pirmojo – planavimo – etapo mes iš viso atsisakėme, iš esmės panaikintas poreikis rengti detaliuosius planus. Detaliųjų planų rengimas bus savivaldybės pareiga, žmonėms nebereikės laukti. Iš tų trijų etapų lieka tik du, juos irgi paprastiname. Žemės sklypų savininkai ir naudotojai statybas galės vykdyti vadovaudamiesi bendrojo plano sprendiniais.
Pagrindinis pasikeitimas ūkininkams tas, kad, norint statyti fermas ar vystyti žemės ūkio veiklą, jiems nebereikės detaliųjų planų. Tai esminis pakeitimas, nes detalieji planai nemažai kainuodavo, užtrukdavo daug laiko, buvo stabdomos investicijos. Nuo šių metų sausio 1 d. galima rengti techninius projektus nerengiant detaliojo plano, tai numatyta Teritorijų planavimo įstatymo pataisose.
Ūkininkams turėtų būti aktualu dar ir tai, kad kartu su Teritorijų planavimo įstatymu keitėsi ir Žemės įstatymas, jame buvo nemažai pakeitimų, kurie supaprastino žemėtvarkos dokumentų rengimo paskirties keitimą – specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, servitutų nustatymą. Tai aktualu ūkininkams tvarkant savo žemėvaldas.
Dar vienas svarbus dalykas yra tai, kad konsolidacijos projektai tapo ne teritorijų planavimo dokumentais, vadinasi, jiems netaikomi teritorinio planavimo dokumentų rengimo tvarka. Tai reiškia, kad konsolidacija, matyt, irgi turėtų tapti paprastenė, mažiau procedūrų ir mažiau laiko sugaištant.
Problema buvo tokia, kad anksčiau turėdavome tiek procedūrų ir jos tiek ilgai užtrukdavo, kad visi žmonės, taip pat ir ūkininkai, visais įmanomais būdais bandydavo jas apeiti, - „Ūkininko patarėjui“ sakė M.Narmontas.
