Visuomenė įbauginta pavyzdžių kitose šalyse, kai iš tvarkingų šeimų yra atimami vaikai. Ypač uoliai dirba Norvegijos vaiko teisių apsaugos institucijos.
Vaikų teisių tarnybų savivalę kai kuriose šalyse puikiai iliustravo belgų žurnalistės tyrimas. Jis atskleidė neįtikėtinų dalykų apie Didžiosios Britanijos vaiko teisių apsaugos darbuotojų įgaliojimų viršijimą.
Įrodyta, kad iš kai kurių šeimų vaikai būdavo išplėšiami be svaraus pagrindo. Iš to pelnėsi įvaikinimo agentūros, kurių pajamos įspūdingos. Pavyzdžiui, didžiausios įvaikinimo agentūros Didžiojoje Britanijoje „Core Assets“ apyvarta sudaro 192 milijonus eurų per metus. Šis, žurnalistės Florence Bellone tyrimas buvo įvertintas ir apdovanotas Europos Komisijos.
Siekia reikšmingų permainų
„Mano teikiamą projektą visi supranta taip, kaip nori suprasti. Mano projekte įvesti saugikliai, kurių anksčiau nebuvo - visų pirma, vaiko globa gali būti skiriama tik gavus teismo leidimą. Šiuo metu to nėra – tai daro savivaldybių administracijos direktoriai“, - aiškino Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė.
Daugybę metų su vaikų teisėmis dirbusi Seimo narė tikisi, kad tokiu būdu, kai sprendimą priims teisėjas, šeimos situacija bus išnagrinėta visapusiškai. Nes šiuo metu nežinoma, ar vaiko teisų apsaugos darbuotojai padaro viską, kad vaikas galėtų normaliai gyventi su šeima.
„Būdavo atvejų, kai dėl vaiko kovodavo abu tėvai, ir kažkas turėdavo tam tikrą užnugarį. Kartais vaiko paėmimas iš šeimos ir laikinosios globos nustatymas būdavo nepamatuotas ir nepagrįstas“, - sakė buvusi Vaiko teisių apsaugos kontrolierė R.Šalaševičiūtė.
Iki šiol buvo jaučiams ryškus psichologų trūkumas, todėl socialinis darbas su rizikos šeimomis būdavo silpnas. Kai kuriuose rajonuose vienas darbuotojas turėdavo aptarnauti net 36 socialinės rizikos šeimas.
Todėl šiais metais bus įsteigta 80 naujų socialinių darbuotojų etatų.
„Šiais metais bus rastas finansavimas psichologinei pagalbai. Tai turėtų sumažinti iš šeimų paimamų vaikų skaičių, kai tyrimas atliekamas neišsamiai“, - sakė Seimo narė.
Vaikų katalogai su nuotraukomis
Kalbant apie įvaikinimą ir veikiantį gerai organizuotą tinklą, akys vėl krypsta į belgų žurnalistės atliktą tyrimą.
F.Bellone išsiaiškino, kad Anglijoje veikia ištisa privataus sektoriaus ekonomikos šaka. Tai išsiraizgiusios įvaikinimo, pakaitinės tėvystės agentūros, teismų bei medicinos ekspertai – teisininkai, psichiatrai, psichologai ir įvaikintojai. Visų jų darbas suka milžinišką pelno mašiną, nes vaikai šiais laikais - kaip auksas, pripažįsta pati tyrimo autorė.
R.Šalaševičiūtę piktina kai kurių veikėjų pasisakymai, kad ji esą atstovauja užsienio kompanijoms, kurios panašios į egzistuojančias Didžiojoje Britanijoje ir „pardavinėja vaikus“: „Lietuvoje įvaikinimo procedūros yra griežtos. Nėra tokių dalykų, kurie yra kitose šalyse – kai yra paruošiami vaikų katalogai su nuotraukomis, tarsi jie būtų daržovės turguje. Aš įsitikinusi, kad to Lietuvoje nebus. Procesas kuris vyksta Lietuvoje, yra kitoks“.
Lietuvoje nėra užregistruojamos ir visos prašymus pateikusios įvaikinimo agentūros. Be to, Seimo narė registruodama šiuos projektus nemanė, kad jie sulauks tokio pasipriešinimo. Ji pabrėžia - jeigu gera šeima turi kažkokių nedidelių problemų, nereikia manyti, kad tuoj bus atimami vaikai: „Įstatymo projektai neatvers kelio į prekybą vaikais“.
Jos nuomone, sunkiausia sritis – bet koks klausimas, kuris liečia vaikus. „Rengiant tokį projektą, reikia prašyti kiekvienos frakcijos atstovų, kad jį registruotų kartu. Vienai neįmanoma apsiginti, nes yra populistų, kurie pradeda organizuoti puolimą“, - aiškino R.Šalaševičiūtė.
Įstatymui – netinkamas metas
„Minėtos belgų žurnalistės tyrimas tik patvirtino, kad Europos Sąjungoje valstybės kišimasis į privatų žmogaus gyvenimą pasiekė tam tikrą ribą. Panašaus pobūdžio įstatymus Lietuva turi priimti labai atsakingai. Arba visai jų nepriimti – nereikia eiti už ribos. Taip demokratija pati save „suvalgo“, - sakė parlamentarė Vilija Aleknaitė-Abramikienė.
Todėl triukšmas, kuris sklinda iš kitų valstybių, rodo, kad tai nesudarys gerų sąlygų Lietuvoje priimti šį įstatymą. Nes lietuviai mato blogą patirtį.
Vieną iš tokių blogos patirties pavyzdžių mini ir F.Bellone, kai iš lietuvės buvo atimtas vaikas po to, kai ji nesutiko išsiskirti su savo vaiko tėvu. Socialinės tarnybos darbuotojams nepatiko lietuvės Daivos mylimasis, nors jis prieš moterį ir vaiką niekada nebuvo smurtavęs.
„Manau, kad Seimas pasielgs pakankamai paprastai ir šio įstatymo nepriims. Kitų Vakarų valstybių patirtis rodo, kad geri norai išvirsta gana blogom pasekmėm. Tai nereiškia, kad mes turime toleruoti smurtą – jokiu būdu ne. Tik sutikčiau, kad auklėjimas ir švietimas šiose srityse turėtų būti esminis dalykas“, - kalbėjo V.Aleknaitė-Abramiekinė.
Seimo narės nuomone, su įstatymų priėmimu skubėti nereikia: „Atsirado tokia mada – jeigu yra problema, tuojau pat ieškoma įstatymų. Problemas reikia spręsti ir pažvelgti į egzistuojančią tiesinę bazę. Įstatymų pakanka, tačiau juos reikia vykdyti. Tai yra darbas. Manoma, kad kuo daugiau įstatymų, tuo daugiu teisingumo. Tačiau taip nėra. Netgi priešingai.“
Esą dabar vaikus galima paimti iš šeimos, jeigu yra pavojus. O čia kalbama apie automatišką procedūrą. „Geriau būtų pakelti socialinių darbuotojų algas – būtų daugiau naudos“, - aiškino V.Aleknaitė-Abramikienė.
Kovoja visomis priemonėmis
Viena iš aršiausiai kritikuojančių M.Šalaševičiūtės norimą įgyvendinti reformą yra buvusi liberalė Milda Bartašiūnaitė. Ji socialiniuose tinkluose sukūrė grupę, kurioje kalbama apie iš šeimų atimtų vaikų likimą, juos atiduodant įvaikinti užsieniečių šeimos.
Ji teigia, kad egzistuoja platus prekybos vaikais tinklas, į kurį norima įtraukti ir Lietuvą. Apie tai, kad Seimo narė M.Šalaševičiūtė atstovauja tarptautines vaikų prekybos korporacijas buvusi liberalė yra garsiai pasakiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos posėdyje.
* * *
Šiuo metu Lietuvoje veikia dvi pagrindinės vaikų teisių apsaugos tarnybos: Vaiko teisių apsaugos tarnybos savivaldybėse; Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir Valstybės vaiko teisų apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
Iš viso, Lietuvos savivaldybėse dirba 356 vaikų teisių apsaugos specialistai.
