D.Grybauskaitė ir be kovos jau yra nugalėtoja

Kodėl D.Grybauskaitė delsia paskelbti savo apsisprendimą kandidatuoti į prezidento postą dar vienai kadencijai? Laukiama, kol į kovos ringą sulips visi pretendentai.

Šalies vadovei apsisprendus, naujas nežinomas boksininkas ten nebepasirodys. O jeigu toks ir atsiras, tai tik dar kitiems rinkimams.

Kitų galimų kandidatų praeities laimėjimai žinomi ir negąsdina. Daug kas tikisi į ringą įstumti kerštu verdantį R.Paksą. Slapta to nori ir D.Grybauskaitė. „Tvarkietis“ rinkimų nelaimėtų, užtat susipliektų su A.Paulausku.

Jei D.Grybauskaitė paskelbs norinti valstybę dar penkeriems metams padaryti laimingą ir nenuvilti žmonių, jos portretą ant sienos prilyginančių ikonai, ji pati į ringą nelips, su kandidatais nesigrums, nediskutuos, nes bus labai užsiėmusi svarbiais vizitais.

Prezidentės politinė programa labai paprasta - reikia dirbti, o ne kalbėti. Nenuoramoms bus pasiūlyta dar kartą perskaityti metinius pranešimus.

Apie pilkas D.Grybauskaitės biografijos vietas ringo dalyviai galės paklausti vieni kitų. Apie jos užsienio politiką visuomenę informuos ją remiantys apžvalgininkai, apie kovą su oligarchais - konservatoriai.

Už teisingą jos pažiūrų supratimą prezidentė juos pagirs ir pažadės nepamiršti, jei kuris nors konservatorių vadovų užsimanytų posto Briuselyje.

Apie D.Grybauskaitės kovą su blogąja teisėsauga neverta ir kalbėti - faktai iškalbingesni. Tiek teisėjai, tiek tarnautojai ne tik dreba prieš atidarydami Prezidentūros duris, bet net iš tolo vengia S.Daukanto aikštės ir ją aplenkia.

Jeigu kandidatas į prezidentus A.Paulauskas lyg sugedusi plokštelė kartos „o kaip ten buvo su ta nutekinta slapta pažyma?“ (tikriausiai jis to klausinės kito kandidato Z.Balčyčio, nes prezidentė keistą diskusiją stebės per televiziją), įkyriam buvusiam generaliniam prokurorui bus įteikta W.Shakespeare'o „Daug triukšmo dėl nieko“.

Jeigu ringo dalyviai pradės vienas kitą smūgiuoti žemiau juostos, prezidentės patarėja nutekins taikinamąją kalbą. Visuomenei tai padarys didelį įspūdį.

Rinkimų kampanijos pabaigoje Briuselis dar kartą D.Grybauskaitei padėkos už gerą pirmininkavimo ES Tarybai organizavimą, ir tuo viskas baigsis.

Likusi Lietuvos vadove D.Grybauskaitė pirmą kartą surengs priėmimą, į kurį nepakvies signataro Z.Vaišvilos ir dar kelių. Yra tokių, kurie ir pakviesti neis.

Ne visi rinkimų rezultatais bus patenkinti, skųsis vieni kitiems, bet Lietuvos vadovas V.Landsbergis patars nusiimti pykčio akinius ir neskubant paskaityti E.Hemingway „Senį ir jūrą“.

Apie ką ši knyga? Ši knyga apie tai, kaip žmogus stengiasi surasti savo buvimo prasmę, pagauti savo Didžiąją Žuvį. O kokia Lietuvos Didžioji Žuvis? Nejaugi tai 1509 litų dydžio minimalus mėnesinis atlyginimas?

Nusiimkime ironijos akinius. Ne tik savo gyvenimą prie knygų apie demokratiją praleidęs žmogus norėtų matyti tikrus, to žodžio vertus prezidento rinkimus, o ne jų parodiją. Mokslininkai, menininkai, verslininkai ir paprasti dirbantys žmonės, jauni ir senstantys norėtų iš kandidatų išgirsti mūsų valstybės ateičiai reikšmingų idėjų.

Nuėjome sudėtingą išsivadavimo iš okupacijos kelią ir atsistojome ant ES bėgių. Bet kur jie nuves, ES ir pati nežino. Ar pasiruošę apie tai kalbėti ir solidžiai diskutuoti kandidatai į prezidentus? Ar pasirengę apžvalgininkai?

Ar ir toliau manysime, kad visuomenę domina tik buitinė politika, paskirų politikos personažų ironizuotos charakteristikos, o didieji klausimai yra uždaro ratelio dalyvių rūpestis?

Iki rinkimų liko ne taip jau daug laiko, bet kol kas neišgirdome iš pretendentų nė vieno reikšmingo Lietuvos gyvenimui sakinio. Faktiškai domimasi tik balsų aritmetika: bus ar ne antrasis turas.

O kam tas antrasis turas, jeigu ir pirmajame (ir prieš jį) nieko svarbaus negirdėsime? Ar apskritai verta tokiuose rinkimuose dalyvauti, balsuoti?

Neseniai teko girdėti paprasto žmogaus repliką apie televizinę diskusiją dėl euro. Anot jo, diskutuojama, nors viskas jau seniai nuspręsta. „Ką jie čia kvailiais laiko?“ - piktinosi žmogus.

Pagal Konstituciją užsienio politika yra didžioji prezidento atsakomybės dalis. Tačiau pastaraisiais metais sugebėta visuomenę įtikinti, kad svarbiausias dalykas yra prezidentės karas su teisėsauga. Ir netgi neteisėtą įtaką, drauge su machinacijomis, bandoma pateisinti. Ką pretendentai į prezidentus mano apie Lietuvos demokratijos ateitį?

Tyrimas dėl slaptos pažymos nutekinimo ir jį lydintys komentarai nėra triukšmas dėl nieko. Tai riba, kurią peržengus galime atsidurti jau kitokioje Lietuvoje.

Galima neabejoti, kad žiniasklaida paklaus pretendentų į prezidentus apie dabartinę Lietuvos užsienio politiką. Bet jeigu D.Grybauskaitė diskusijas ignoruos, kaip tai jau darė praėjusiuose rinkimuose, kokia prasmė tai svarstyti?

Kokia nauda rinkėjui išgirsti skirtingas pretendentų nuomones apie Rusiją, jeigu užkulisiuose bus sutarta prezidente palikti D.Grybauskaitę?

Tad gal geriau kandidatams apskritai atsisakyti lipti į ringą, kautis tarpusavyje, o vietoj to sukurti bendrą kritikos platformą dabartinės prezidentės politikos atžvilgiu?