Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas R.Vaišnoras ir ilgametė Užsienio reikalų ministerijos įvairių padalinių vadovė Dalia Mardosaitė-Vaišnorienė gyvena Vilniaus priemiestyje, Rukainių gatvėje, dviejų aukštų su mansarda name.
Šios poros viešai skelbiamos deklaracijos liudija, kad juodu visą gyvenimą dirbo valdišką, labai vidutiniškai apmokamą darbą.
Tačiau jau ketveri metai Vaišnorai leidžia sau dažnas prabangias keliones į užsienį, be to, investuoja į Vyriausybės vertybinius popierius, rašo „Lietuvos rytas“.
Kas nutiko šios šeimos gyvenime prieš ketverius metus, kad jie galėjo atsikvėpti ir negyventi nuo algos iki algos? Palikimas? Statydamiesi namą atkasė lobį?
Užuomina apie galimą atsakymą – R.Vaišnoro turto ir pajamų deklaracijoje, kurią jis užpildė 2008 metais su žmona dirbdamas Užsienio reikalų ministerijoje.
Iki tol kuklus, dažnai tarnybą keitęs R.Vaišnoras į pajamų skiltį ėmė rašyti šešiaženkles sumas. Per vienus metus gauta 214 381 lito vertės nekilnojamojo turto ir dar 208 800 litų papildomų pajamų iš verslo.
Netrukus po to R.Vaišnoras kreipėsi į vieną šalies komercinį banką ir pranešė, jog ketina pirma laiko padengti turimą paskolą.
Diplomatai – aukso vertės
Koks tas dabartinio VSD pareigūno verslas? Nekilnojamojo turto nuoma Lietuvoje reziduojantiems užsienio diplomatams. 208 800 litų avanso už trejus metus dvigubai didesnėmis nei rinkos kainomis R.Vaišnorui esą sumokėjo Vengrijos ambasada ekonominės krizės išvakarėse.
„Mano žiniomis, tai gana dažnas reiškinys Užsienio reikalų ministerijoje, kai jos darbuotojai nuomoja turtą ambasadoms.
Diplomatai yra geidžiamiausi nuomininkai. Moka nesiderėdami, savo sąskaitą namus remontuoja, perka baldus ir dažniausiai juos dar ir palieka šeimininkams!“ – tokia buvo pirmoji Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Vitalijaus Gailiaus reakcija pamačius Vaišnorų asmeninius finansinius popierius.
Tačiau kiek vėliau parlamentaras ėmė įtarinėti, kad buvo ne tik pasinaudota tarnybiniais ryšiais, bet ir pažeistas įstatymas: „Čia – galimas viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje pažeidimas! Juk klientą Vaišnorai surado darbo vietoje.“
Kaip tik sandorio metu D.Mardosaitės-Vaišnorienės žinioje buvo įslaptintos Lietuvos diplomatų turto ir pajamų deklaracijos. Taigi buvo galimybė nusirašyti nuo kolegų verslo schemą.
Rytą pokalbis neįvyko
„Čia privatūs reikalai. VSD nekomentuos“, – toks buvo pirmasis atsakymas į žurnalistų prašymą paaiškinti VSD direktoriaus pavaduotojo privatų nuomos verslą.
„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistams neliko nieko kita, kaip pasiaiškinti tą „privatų reikalą“ prie privačios Vaišnorų valdos, kurią jie teigė nuomoję Vengrijos ambasadai.
Ankstyvas rytas Rukainių gatvėje. Tai vienur, tai kitur šviesos languose tik žiebiasi, o Vaišnorų dviejų aukštų su mansarda buveinė jau kadais plieskia šviesomis. Šeimininkai ruošiasi į valstybės tarnybą!
Pirmoji pro namo duris žengia D.Mardosaitė-Vaišnorienė. Tik tuomet, kai jau atidaro automobilio dureles, pastebi artyn liuoksintį žurnalistą.
„Laba diena, kaip jums sekasi jūsų nuomos verslas?“ – klausia netikėtas svečias.
Moteris užtrenkia automobilio dureles ir pustekiniu pasileidžia per kiemą prie garažo, iš kurio atbulomis išrieda juodas „Subaru“, įtartinai panašus į Valstybės saugumo departamento tarnybinius automobilius. Prie vairo – R.Vaišnoras. Pora pasišnabžda.
Tada D.Mardosaitė-Vaišnorienė jau neskubėdama oriai išžingsniuoja pro vartelius, lyg nematydama praeina pro klausimais šaudantį žurnalistą, sėda į automobilį, prisisega saugos diržą ir nučiuožia asfaltu tolyn.
Tą pačią evakuacijos iš filmavimo kameros zonos taktiką panaudoja ir R.Vaišnoras. Tiesa, jis dar stabteli ir šypteli tiesiai į objektyvą – kaip visiškai doras, neturintis ko slėpti žmogus.
O žurnalistai paliekami po pamokų ruošti namų darbų.
„Ar esate matę, kad jūsų kaimynų kieme stovėtų diplomatiniais numeriais pažymėti automobiliai arba tame name gyventų svetimi žmonės?“ – klausinėjame greta ir tolėliau gyvenančių, o dabar į darbą skubančių Vaišnorų kaimynų.
Visi purto galvą: „Ne, tokių dalykų nepastebėjome.“
Teisinantis pranešimas
Netrukus VSD tinklalapyje atsirado įrašas, kuris pakreipė žurnalistinį tyrimą visai netikėta linkme.
VSD pranešimas: „Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasirodant įvairioms insinuacijoms apie galbūt neteisėtą VSD direktoriaus pavaduotojo Romualdo Vaišnoro gyvenamojo būsto nuomą, Valstybės saugumo departamentas primena, kad VSD generalinio direktoriaus pavaduotoju R.Vaišnoras pradėjo dirbti nuo 2009 metų rugsėjo vidurio.
Eidamas šias pareigas R.Vaišnoras vienintelio savo šeimos būsto nenuomojo ir nenuomoja.
Savo šeimos namą jis buvo išnuomojęs nuo 2008 metų vasaros iki 2009 metų vasaros, kai dirbo Lietuvos Respublikos nuolatinėje atstovybėje prie NATO. Šeimos būstas buvo išnuomotas pagal tuo metu galiojusias rinkos kainas, o sandoris deklaruotas nustatyta tvarka, visi mokesčiai sumokėti.“
Nuoma, kurios nebuvo?
„Kai žmonės mėgina išsisukti, jie dažnai patys persišauna sau koją“, – taip ilgametis kriminalinės policijos komisaras V.Gailius pakomentavo šį VSD pranešimą.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Patriotai“ parlamentaras iškėlė versiją, jog ta nuoma galėjo būti apsimestinis sandoris siekiant pateisinti nežinia iš kur ir kaip gautas pajamas.
Departamentas įdavė savo faktinį vadovą! Juk R.Vaišnoras deklaravo gavęs avansą už trejų metų nuomą. Taigi ji turėjo tęstis iki 2011 metų vasaros.
Tačiau, VSD tvirtinimu, R.Vaišnoras namą nuomojo tik metus, o jo ir žmonos vėlesnėse deklaracijos (žinoma, tose, kurios prieinamos visuomenei) nėra nė užuominos, kad avansas vengrams buvo grąžintas.
Bet deklaracijose matyti kitkas: Vaišnorų turtas nuosekliai auga, jie keliauja po egzotiškas užsienio šalis ir investuoja į vertybinius popierius.
Nekilnojamojo turto bendrovės, ieškančios nuomininkų namams Rukainių gatvėje, labai nustebo sužinojusios kainą, kurią Vaišnorams neva sumokėjo Vengrijos ambasada. Kaina – dvigubai didesnė nei rinkos!
„Tuo metu buvo siūloma 2500–3500 litų už mėnesį“, – prisiminė ekspertas Ignas Meškauskas.
R.Vaišnoras teigia gavęs net po 5777 litus už mėnesį. Ir už trejus metus, ir dar avansu, nors nuomojo vienus metus.
„Man tokio atvejo nepasitaikė“, – prisipažino ekspertas, nekilnojamojo turto nuoma besiverčiantis aštuonerius metus.
Teikėsi pasikalbėti
Žurnalistai vėl atsidūrė Rukainių gatvėje. Jiems dar nespėjus įjungti filmavimo kamerų pro šalį pranėrė juodas limuzinas, kurį mes įtariame esant VSD tarnybiniu transportu. Prie vairo – D.Mardosaitė-Vaišnorienė.
Pražiopsojome?! Ne! Kelios minutės po septintos ryto Vaišnorų valdų vartai vėl veriasi, o pro juos ima slinkti automobilis, kuriuo pirmą kartą mums čia lankantis važiavo VSD direktoriaus pavaduotojo žmona.
Tačiau šįkart šis automobilis sustoja, nusileidžia lango stiklas ir į filmavimo kamerą žvelgia pats R.Vaišnoras. Jis nebėga, bet kalba.
– Tai kaip sekasi nuomos verslas? – skubame paklausti.
– Tai kad nenuomoju.
– Tai nenuomojat?
– Na, nenuomoju.
– Tai kaip pinigus gavot, o nenuomojot?..
R.Vaišnoras nurodo operatoriui nefilmuoti ant galinės sėdynės sėdinčio vaiko ir išjungia variklį.
„Dabar aš jums papasakosiu, kokia buvo situacija. Ji buvo paprasta. Aš turėjau išvykti į užsienį ir mes davėme skelbimą. Ir tarp norinčiųjų, vieni jų, buvo Vengrijos ambasados darbuotojai.
Paskui po metų ar ne visai po metų pas juos sumažino darbuotojų skaičių“, – dėsto pareigūnas, vis bėgdamas akimis nuo pašnekovo.
O avansą vengrai tuosyk grąžino? Atsakymą supraskite kaip norite: „Jokie Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys pajamų gavimą, mokesčių mokėjimą ar etinius šio klausimo aspektus pažeisti nebuvo.“
„Gerai. O kas jums dovanojo 214 381 lito vertės nekilnojamojo turto pagal kažkokią rentos sutartį?“
R.Vaišnoras pykteli ir atkerta: „Gal apie mano mirusį tėvą nešnekėsim, ką?!“
Žurnalistas sutrikęs: „Gal nešnekėsim.“
Tačiau R.Vaišnoras staiga atlyžta ir papasakoja: „Mano tėvas ilgai sirgo. Aš jį išlaikiau. Ir pagal rentos sutartį (su tėvu) man atiteko senelio žemė.“
Tai bent! R.Vaišnoras turto šaltiniu pavertė ne tik savo tarnybą, bet ir sūnaus pareigą išlaikyti sergantį tėvą!
Kas išdrįs tikrinti?
Išgirdęs apie mūsų atradimus Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius tėškė papildomų faktų.
Politiko duomenimis, tas Vaišnorų turto tikros ar tariamos nuomos laikotarpis įtartinai sutampa su didžiule žvalgybos operacija, „kurios metu be apribojamų buvo leidžiamos operatyvinei veiklai skirtos lėšos“.
O kaip tai patikrinti? Pasirodo, niekaip. „Lietuvos ryto“ televizijos šaltinių tvirtinimu, VSD operatyvinės veiklos finansavimo jokie auditoriai jau kuris laikas netikrina.
V.Gailius sutinka su tuo, kad reikėtų tikrinti versiją, kad nuomos sutartis galėjo būti apsimestinė, o ja buvo įteisinti kitokiais būdais gauti pinigai.
Tačiau kartu Antikorupcijos komisijos vadovas nuogąstauja, kad jokia valstybinė institucija nedrįs to narplioti.
Kodėl? Todėl, kad R.Vaišnoras turi nepramušamą „stogą“.
Galima prisiminti, pavyzdžiui, tai, kad V.Gailius ir Vytautas Giržadas, remiantis R.Vaišnoro melaginga informacija, D.Grybauskaitės buvo neteisėtai išvaryti iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT). Ir dėl to niekas nenukentėjo. Žinoma, išskyrus pačius neteisėtai atleistuosius.
Bijo teptis rankas
Spėjimas, kad niekas neišdrįs tikrinti tos mįslingos nuomos, ėmė pildytis iškart.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija mus informavo, kad R.Vaišnoras į ją kreipėsi, papasakojo reikalo esmę ir komisija nusprendė, kad pareigūnas viską darė teisėtai.
„O kaip jūs tai nusprendėte?“ – paklausėme komisijos laikinosios pirmininkės Gražinos Imbrasienės.
Bet atsakė patarėjas Aleksandras Zinovičius: „Išnagrinėjome turimą informaciją.“
„Tą, kurią pateikė Vaišnoras?“
„Taip. Bet juk jis ir kreipėsi!“
G.Imbrasienė paaiškino, kad tyrimo jie apkritai neatliko, nes jiems pasirodė, kad viskas teisėta, „be to, jau senatis“.
Kiek kitokios nuomonės buvo Vilniaus apskrities mokesčių inspekcijos departamento direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Almantas.
Paklaustas, ar R.Vaišnoras jau gali būti ramus, jis atsakė: „Kodėl? Mes patikrinsime informaciją, įvertinsime situaciją.“
Po to M.Almantas pasisuko į savo kolegą: „Gal mums tuos dokumentus paimti?“
Nepaėmė. Tačiau R.Vaišnoro galimai apsimestinį nuomos sandorį, kuriuo galėta norėti pridengti neaiškios kilmės pajamas, liudijantys dokumentai Mokesčių inspekcijai degina pirštus jau seniai.
Nuo pat praėjusių metų lapkričio, kai po „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „Patriotai“ transliacijos sukilo Seimo nariai ir pareikalavo atvejį ištirti. Tiria iki šiol.
„Faktinis vadovas“
Taigi niekas neskuba tirti VSD direktoriaus pavaduotojo reikalų.
Matyt, ne be reikalo tie, kuriuos R.Vaišnoras jau paguldė ant menčių, jį piktai pravardžiuoja „faktiniu VSD vadovu“.
Tai labai arti tiesos, nes departamento vadovas Gediminas Grina nesiima nieko rimta nepasitaręs su pavaduotoju.
„Man niekas to nepadėjo ant stalo!“ – Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas V.Gailius pacitavo G.Grinos pasiaiškinimus dėl slaptos VSD informacijos nutekėjimo žiniasklaidai ir pridūrė, kad „G.Grinai ant stalo viską deda R.Vaišnoras“.
D.Grybauskaitės patikėtiniai
Darbas VSD – šių dviejų vyrų karjeros viršūnė, į kurią juodu iškėlė tas pats žmogus – D.Grybauskaitė.
Krašto apsaugos ministerijos, kurioje fizikas G.Grina dirbo nuo 1992-ųjų, senbuviai sakė, kad prezidentės pasirinkimą lėmė įtakingos konservatorės Rasos Juknevičienės protekcija ir G.Grinos paslaugumas D.Grybauskaitei dar dirbant Finansų ministerijoje.
Tuo metu kariškiai turėjo vienintelį poligrafą Lietuvoje. G.Grina sužinojo, kad D.Grybauskaitė pageidauja jai neįtikusio muitinės vado patikros.
Melo detektoriaus tyrimo muitinės pareigūnas neištvėrė.
G.Grina buvęs tas žmogus, kuris, aplenkdamas kolegas, nunešęs gerąją naujieną būsimajai savo viršininkei.
Kaip dabartinės šalies vadovės pasitikėjimą laimėjo R.Vaišnoras – tik spėliojama. Juodu buvo susidūrę Briuselyje lemiamo D.Grybauskaitės apsisprendimo metais – 2008-aisiais.
R.Vaišnoras ten ėjo diplomatinę tarnybą, o eurokomisarė D.Grybauskaitė buvo įkalbinėjama Vytauto Landsbergio tapti „Lietuvos Dalia“.
Būtent R.Vaišnoras turėjo tapti Valstybės saugumo departamento direktoriumi, kai 2009-aisiais ką tiktai laimėjusi prezidento rinkimus D.Grybauskaitė ėmė keisti savais žmonėmis šalies teisėsaugos ir slaptųjų tarnybų vadovus.
Prezidentė jau buvo paskyrusi R.Vaišnorą laikinuoju VSD vadovu, kai jai pavyko priversti atsistatydinti Povilą Malakauską.
Bet tapti nuolatiniu saugumo vadovu R.Vaišnorui nepavyko.
Galbūt sukliudė tai, kad šio asmens biografijoje – mokslas Minsko milicijos mokyklos Vilniaus skyriuje.
Bet įdomiausia tai, kad į šią mokyklą R.Vaišnoras įstojo tada, kai visa Lietuva jau mojavo Sąjūdžio vėliavomis – 1989-aisiais.
Padėjo perimti FNTT
Tuometė krašto apsaugos ministrė R.Juknevičienė pasiūlė išeitį – tegu saugumui vadovauja G.Grina, paslaugus karjeristas.
R.Vaišnoras nedelsė pelnyti „faktinio VSD vadovo“ laurų, kai padėjo D.Grybauskaitei perimti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos kontrolę.
Kontroliuoti šią tarnybą VSD geidė jau seniai, nes ji vienintelė turi prieigą prie visų šalies piliečių ir įmonių bankų sąskaitų informacijos.
Mintis surengti poligrafo tyrimą prezidentės neklausiusiems pareigūnams V.Gailiui ir V.Giržadui jau buvo nenauja intrigantų kompanijai.
Juodu pašalinus, FNTT vadovu tapo buvęs R.Vaišnoro bendramokslis Minsko milicijos mokykloje Kęstutis Jucevičius.
