Panašią tradiciją turi Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos gyventojai. Lapkričio 11-ąją jie į atlapą įsisega raudonos aguonos žiedą.
Ši tradicija atsirado po Pirmojo pasaulinio karo - pagerbiami žmonės, kurie žuvo atlikdami pareigą tėvynei.
Paskelbta orios, savarankiškos ir sėkmės Lietuvos simboliu neužmirštuolė, anot vokiečių legendos, tokį vardą gavo, nes Dievas dalindamas gėlėms pavadinimus užmiršo mažą mėlyną žiedelį. Tam sušukus „Neužmiršk!“, Dievas ir paliko tokį vardą.
Simboliška – juk 1991 m. pasaulio galingųjų užmiršta ir apleista Lietuva jiems priminė apie save drąsiai guldama po tankais.
„Kol atmintis gyva, niekas negali atimti Lietuvos laisvės ir iškreipti mūsų istorijos. Sausio 13-ąją beginkliai, tačiau stiprūs savo dvasia ir vienybe, žmonės pasipriešino melui ir prievartai.
Šiandien esame laisvi ir naujoji karta tikriausiai net neįsivaizduoja, kad galėtų būti kitaip. Tačiau laisvė nėra duotybė. Tai - atsakomybė kiekvienai kartai prisiminti ir didžiuotis, kad esame savarankiška valstybė ir patys kuriame savo ateitį", – sakė mėlyną neužmirštuolės žiedą seginti prezidentė D.Grybauskaitė ir pakvietė visus aktyviai dalyvauti Sausio 13-ajai skirtose pilietinėse akcijose, parodyti, kad mes prisimename, kodėl esame laisvi.
Narsūs lietuviai pabudino pasaulį
O juk tais, moksleiviams jau beveik legendiniais virtusiais laikais, būtent sausio 13-ąją virto tikru lūžiu kovoje už Lietuvos laisvę.
Iki paskutinės akimirkos netikėjęs, kad „gerasis“ Michailas Gorbačiovas sulaužys savo žodį ir panaudos jėgą, o „keisti“ lietuviai sugebės išlikti vieningi ir jų kova nevirs chaosu, pasaulis nubudo tik pamatęs tanko sutraiškytos Loretos Asanavičiūtės kūną.
Žuvusiųjų auka padarė tai, ko nepasiekė ištisus metus pasaulio televizijose diskutavę politikai, kuo netikėjo apžvalgininkai ir patvirtino tai, ką jiems mėgino įrodyti jaunos Lietuvos vadovai – dėl patogios draugystės užmiršti įsipareigojimai virsta gėda ir košmaru.
Dar 1990 m. įsimylėjusi M.Gorbačiovą Amerika taip norėjo tikėti SSRS demokratija, kad priminus, jog pati niekada nepripažino Lietuvos aneksijos, tik kukliai nuleisdavo akis.
Britai postringavo, kaip praradę SSRS rinkas ir tiekimą lietuviai patys sužvėrės ir parduos savo laisvę už benziną.
Didžiosios valstybės tuomet vangiai gynė tiesą, kad laisvė neparduodama.
Jos stebėjo keturių jėgų priešpriešą – o ką, jei lietuviai nuvers M.Gorbačiovą, Maskvoje į valdžią ateis radikalai ir viskas bus dar blogiau?
Todėl būtent Sausio 13-oji yra ta diena, kuomet tapome išties laisvi. Kuomet griuvo pasaulio iliuzijos, buvo įveiktos abejonės, o ligi tol kažkam maža keistuolių grupele atrodžiusi beginklių žmonių armija sugriovė Stalino statytą imperiją.
Gėlės žiedas - prieš svastiką
Užmiršti to neturime teisės, nes užmiršdami pradedame apgailėtinai postringauti, kad parsiduoti už benziną yra verta, kad dabartis yra blogesnė už tą kalėjimą, o mūsų išsikovota teisė mąstyti ir rinktis erzina labiau negu bukų įsakymų vykdymas. Todėl neužmirštuolė – kukli, beveik nepastebima, tačiau ir neužmirštama gėlytė – unikaliai tinka šia proga.
Nenuostabu, kad tai ne pirmas kartas, kuomet ši gėlelė tapo pagalbos, paramos ir atminties simboliu.
1398 m. ištremtas Anglijos karalius Henrikas IV savo simboliu tremtyje pasirinko neužmirštuolę. Jau XV a. Vokietijoje įsimylėjėliai segėjo neužmirštuoles, kad jų neužmirštų mylimieji. Iki 1949 m. Niūfaundlendo saloje neužmirštuolė simbolizavo kritusių karuose atminimą.
O nuo 1926 m. šią gėlę savo simboliu pavertė laisvieji mūrininkai - masonai. Jie ją laikė simboliu, primenančiu, kad negalima užmiršti tų, kurie vargsta ir gyvena neviltyje.
Nacias okupavus Europą ir pradėjus masonų persekiojimą, neužmirštuolė net pakeitė įprastą masonų ženklą – kampainį su skriestuvu.
Šias laikais neužmirštuolė išliko tokiu pat pripažintu masonų ženklu, kaip ir senasis simbolis. Neužmirštuolė masonams simbolizuoja mirusius, bet neužmirštus, padeda prisiminti nacių režimo nužudytus masonus.
Taigi, simbolis išties tinkamas, tik, štai, kyla klausimas – ar tie Lietuvos „patriotai“, kurie labiau gerbia svastiką negu laisvę, nepatirs tam tikro vidinio konflikto segėdami šią gėlytę? Juk ji pasauliui simbolizuoja kažką visiškai priešingo, negu ant jų kūnų ištatuiruoti simboliai.
