Kultūrininkų paskatinta Neužmirštuolės akcija skirta 1991-ųjų sausio aukoms ir laisvės gynėjams atminti. Bet iš pažiūros nekalta gėlė sukėlė dalies visuomenės įniršį, nes neužmirštuolė esą yra masonų, tradiciškai laikomų slapta krikščionybės ir tautiškumo griovėjų organizacija, simbolis.
„Neužmirštuolės žiedas yra plačiai žinomas masonų simbolis. Pradžioje tai buvo „Zur Sonne“ Didžiosios ložės simbolis, patvirtintas 1926 m. Bremeno suvažiavimo metu. Jis buvo naudojamas visoje Vokietijoje. Masonai kažko nepasidalino su Vermachto ir NASDAP (Nacistų partijos. – Red.) vadovybe ir jo atsisakė. Bet po karo Visos Vokietijos Didžiųjų Ložių Suvažiavime jis buvo sugrąžintas ir dabar naudojamas ne tik Vokietijos bet ir viso pasaulio masonų. Jis reiškia pagarbą visiems, kurie žuvo dėl masonų idėjų, ir žinomas visame pasaulyje“, – sakoma socialiniuose tinklalapiuose ir redakcijoms išplatintame tariamo masonų skverbimosi į Lietuvą išgąsdinto piliečio Jono Bytauto laiške.
Išliko prietarų tamsa
Tokios reakcijos rodo, kad ir išmaniųjų telefonų amžiuje tamsioje socialinių prietarų epochoje įsitvirtinęs stereotipas apie masonus išliko iki mūsų dienų.
Paleidome į kosmosą palydovą, bet masonai tebėra tas pats velnias, apie kurį visi kalba, bet už uodegos niekas nenutvėrė.
Portalo lrytas.lt kalbinti istorikai teigė, jog tikrosios masonų sąsajos su neužmirštuole visiškai netiesioginės. Apskritai baimintis šios legendomis apipintos, bet iš esmės švietėjiškos organizacijos tikrai neverta.
„Vien masonų paminėjimas priverčia pastatyti ausis ir atrodo, kad čia yra sąlytis su didžiąją pasaulio paslaptimi. Jaunystėje ir aš domėjausi masonais, ieškojau literatūros. Dabar visa tai tik šypseną kelia“, – sakė istorikas Egidijus Aleksandravičius.
Jo manymu, faktas, kad dalį mūsų visuomenės dar baugina masonai rodo nepakankamą socialinę brandą. Menkas išsilavinimas, dvasinė plokštuma yra palanki terpė sąmokslo teorijoms tarpti.
Neužmirštuolė pasirodė atsitiktinai
Pagaliau ir neužmirštuolė tik atsitiktinai atsiranda mitais apipintos masonų istorijos raizgynėje.
„Masonų judėjimas buvo išplėtotas tarpukario Vokietijoje. Atėjus į valdžią Adolfui Hitleriui, masonai buvo persekiojami, nes jie skleidė humanistines idėjas, visiškai priešingas nacių rasizmui. Kad organizacijos nariai atpažintų vienas kitą, vienas kito neužmirštų, pradėjo naudoti neužmirštuolės ženklą. Bet jis neturi sąsajų su masonų pasaulėžiūra, tradicine simbolika. Juo labiau su masonų judėjjimu Lietuvoje“, – aiškino masonų simbolikos tyrinėtojas ir Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus tyrinėtojas Žygintas Būčys.
Neužmirštuolę minint masonų kontekste, nedidelę ir neaiškią užuominą yra aptikęs ir profesorius E.Aleksandravičius.
„Leidinyje apie XIX a. viduryje caro Rusijos saugumo policijai („Ochrankai“) šnipinėjusį lenką Julianą Balaševičių (Potockį) užsimenama, kad jis buvo susijęs su masonais. Taip pat pažymėta, kad parašė eilėraštį, kurio pavadinime yra žodis neužmirštuolė. Bet koks čia ryšys, neaišku“, – svarstė istorikas.
Lietuvos spaudos ir bibliotekų istorijos žinovas Arvydas Pacevičius teigė užtikęs, kad, be tradicinės emblemos, skriestuvo ir liniuotės, masonai kaip simbolį naudojo ir akacijos šakelę.
Legendos ir tikrovė
Masonų – laisvųjų mūrininkų – ložės susikūrė XVIII a. Jungtinėje Karalystėje. Lietuvoje laisvieji mūrininkai atsirado gana greitai, XVII amžiaus pabaigoje ir XIX amžiaus pradžioje. Jie susitelkė Vilniaus universitete.
„Atradus slaptų sąrašų paaiškėjo, kad beveik kas antras Vilniaus universiteto profesorius buvo masonas“, – sakė A.Pacevičius.
Lietuvos tautinis Atgimimas XIX a. buvo paženklintas masonų baimės ir priešiškumo jiems ženklu. Pagrindiniais lietuvybės priešais buvo laikomi cicilikai ir parmazonai (socialistai ir laisvieji masonai, tapatinami su liberalais. – Red.).
Tokį masonų ir lietuvių tautinių siekių supriešinimą skatino klerikalai, nes laisvieji mūrininkai Bažnyčiai ilgą laiką buvo konkurentai dėl pasaulėžiūros.
Prikišo sandėrį su nelabuoju
Bažnyčia priekaištavo, kad masonų garbinama Aukščiausioji Esybė yra ne kas kitas, o nelabasis. Su masonais trumpai koketavo Vladimiro Lenino bolševikai – manoma, kad vienas bolševikų saugumo tarnybos, ČK, vadovų Glebas Bokijus buvo masonas, jis ieškojo Šambalos šalies Tibete.
Vėliau Josifas Stalinas masoneriją pasmerkė kaip nesuderinamą su revoliuciniu judėjimu. Dar didesnę pabaisą iš masonų padarė nacių ideologas Alfredas Rosenbergas, sukūręs žydų ir masonų sąmokslo teoriją, tapusią vienu holokausto pateisinimų.
Iš tiesų masonus laikyti Lietuvos nepriklausomybės priešais yra klaida ir nesusipratimas.
Kūrė laisvą Lietuvą
Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys atkreipė dėmesį, jog Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse, braižydami būsimosios Lietuvos kontūrus, aktyviai veikė masonų ložei priklausę lietuvių šviesuomenės veikėjai: Mykolas Romeris, Felicija Bortkevičienė, Augustinas Janulaitis, Jurgis Šaulys, Mykolas Biržiška, Jonas Vileišis. Pastarieji trys – Nepriklausomybės Akto signatarai.
Po nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais Lietuvoje buvo atkurtos sovietmečiu uždraustos masonų ložės.
Lietuvos laisvųjų ir pripažintųjų mūrininkų Didžiosios Ložės narys yra žinomas verslininkai Šarūnas Davainis.
Atsivėrė visuomenei
Ž.Būčys pažymėjo, jog neigiamą, baimingą masonų įvaizdė lėmė ir jų slaptos apeigos, alegorijų kupini nesuvokiami tekstai.
Nors nuo 1924-ųjų masonai veikia viešumoje, atsisako įmantrių, slaptų apeigų. Iš esmės labdaringas ir švietėjiškas judėjimas tebekelia pagarbą keliantį siaubą, jis vis dar apgaubtas prietarais.
„Masonai pabrėžia žmogaus asmenybės pirmenybę kitų vertybių atžvilgiu. Žmogus suvokiamas kaip visatos centras. Tokia pasaulėžiūra nepriimtina tiems, kurie aukštesne vertybe laiko tautą, rasę, religiją, valstybę. Valstybė dar dažnai iškeliama aukščiau už žmogų, galbūt todėl dalis lietuvių tiki sąmokslo teorijomis apie masonų visagalybę ir piktus kėslus“, – aiškino Ž.Būčys.
Vis tik masonų šešėlis neužtemdė sausio 13-ąją vykusių laisvės gynėjų pagerbimo renginių. Seime su neužmirštuolių simboliais ant krūtinės vaikščiojo ir parlamentarai, kiti iškilmių dalyviai. Neužmirštuolė žydėjo ir europarlamentaro Vytauto Landsbergio švarko atlape.
