„Savaime suprantama. Jokių abejonių negali būti ir tai galiu užtvirtinti atvirai žiūrėdamas jums visiems į akis. Tai yra šios Vyriausybės vienas strateginių tikslų. Aš manau, kad visi vadovai turėtų taip pasielgti“, – sakė A.Butkevičius, paklaustas, ar pasitrauks iš posto, jei euro įvedimas Lietuvoje žlugs.
Palaužė L.Graužinienės pasipriešinimą
Socialdemokratų lyderis po valdančiųjų partijų politinės tarybos posėdžio tikino, kad visos partijos pritaria, jog eurą reikia įvesti kitais metais. Tačiau koalicijos partneriai nebuvo tokie tiesūs.
Politikų aiškinimai priminė cirką, kai kuriose vietose jie prieštaravo patys sau. Tačiau ir Darbo partija, ir „Tvarka ir teisingumas“ antradienį kiek atsitraukė iš euroskeptikų stovyklos. Vieninteliai Lenkų rinkimų akcijos atstovai pripažino, kad jie nėra tikri, jog eurą reikia įsivesti būtent nuo kitų metų.
Bet kokiu atveju socialdemokratai gali džiaugtis, nes Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė dėl euro įvedimo laužėsi neilgai. Anksčiau pareiškusi, kad Lietuva negali įsivesti euro nepadidinusi minimalaus atlyginimo iki 1509 litų, antradienį ji jau nebuvo tokia kategoriška.
Kalbėdama su žurnalistais antradienį Seimo vadovė sakė, kad įsivedus eurą reikėtų padidinti minimalų atlyginimą, kaip tai buvo padaryta Latvijoje, tačiau dėl sumų dar bus tariamasi.
Politikai tikino, kad svarbiausia šiuo metu vykdyti euro įvedimo viešinimo kampaniją ir įtikinti abejojančius bendros Europos Sąjungos valiutos nauda.
Bandys šviesti žmones
Premjeras A.Butkevičius sako, kad įtikinti koalicijos partnerius pavyko po Lietuvos banko vadovo Vito Vasiliausko ir finansų ministro Rimanto Šadžiaus pranešimų apie eurą.
„Susitarėme, kad kuo greičiau prasidėtų viešinimas, kad visuomenė žinotų euro įvedimo privalumus. Šiandien politikų lygiu pavyko išsklaidyti tam tikras abejones, kur politikai suprato, kad jeigu bus įvestas euras, tai nukentės kai kurios socialinės programos, nebus didinama minimali mėnesinė alga, darbo užmokestis. Aš manau, kad šiandien po tų padarytų pranešimų galima daryti vieną išvadą, ir aš ją jau seniai darau ir esu įsitikinęs, kad kaip tik euro įvedimas palengvins ir pagreitins socialinių problemų sprendimą, pagreitins darbo užmokesčio didinimą, pritrauks daugiau užsienio investicijų į Lietuvą, leis sukurti naujas darbo vietas“, – sakė premjeras.
Jis mano, kad dabar svarbiausia visuomenei išsklaidyti pesimizmą, kad ji pakeistų savo nuotaikas dėl euro įvedimo.
„Iki kiekvieno Lietuvos žmogaus turi ateiti informacija dėl euro įvedimo privalumų ir trūkumų“, – pareiškė ministras pirmininkas.
Referendumo dar nepamiršo
Seimo vadovė L.Graužinienė tikino, kad ji neatsisako noro kitais metais didinti minimalaus atlyginimo ir dėl to dar reikės diskutuoti.
„Darbo partijos derybinė startinė pozicija yra 1509 litai, o koalicijoje yra keturios partijos. Be abejo, kai mes pradėsime diskusiją, diskusijoje gimsta bendri sutarimai“, – kalbėjo L.Graužinienė.
Neaiški buvo „Tvarkos ir teisingumo“ pozicija. Ši partija anksčiau kalbėjo, kad dėl euro įvedimo reikia atsiklausti tautos referendume. Šįkart „tvarkiečiai“ kiek atsitraukė, tačiau kalbėjo mįslingai.
„Mūsų pozicija, kokia buvo, tokia ir lieka. Esmė yra ta, kad mes nekvestionuojame Vyriausybės programos. Mes pasisakėme už tai, kad darant tokį žingsnį reikalinga bent jau didžiosios dalies gyventojų parama arba sutikimas. Mes siūlėme referendumą. Mes ir dabar manome, kad referendumas galbūt būtų geriausias variantas. Koalicijos partneriai mano, kad referendumas nebūtinas. Galbūt galima atrasti ir kitas formas, patvirtinančias, kad didžioji dauguma Lietuvos gyventojų pritaria euro įvedimui. Šiandien kaip tik visi sutarė ir su Finansų ministerija, ir su Lietuvos banku, kad bus einama šiuo keliu, bus siekiama, kad daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų pritartų“, – sakė partijos vicepirmininkas Valentinas Mazuronis.
Šiandien politikai sužinojo, kad euro įvedimui pritaria apie 40 proc. šalies gyventojų, o apie pusę yra nusiteikę priešiškai.
„Žmonių nuomonė bus lemiama šioje vietoje, – tikino V.Mazuronis. – Jeigu nebus žmonių pritarimo, manau, kad tokio žingsnio daryti nereikėtų. Bet turint tiek laiko ir tokį nusiteikimą, aš neabejoju, kad Vyriausybė įtikins daugiau negu pusę gyventojų, kad tą žingsnį daryti reikia.“
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovas Jaroslavas Narkevičius pareiškė, kad lenkų partija dar abejoja, ar Vyriausybė pasirinko tinkamą euro įvedimui datą – 2015 m. Lenkų rinkimų akcija dar norėtų padiskutuoti.
Žadėjo atsistatydinti
Žurnalistams pareiškus, kad politikai kalba neįtikinamai, Vyriausybės vadovas ir koalicijos partneriai pradėjo kalbėti vieningiau.
„Noriu išsklaidyti visas abejones. Su šia koalicija mes pasieksime tai, ką reikia pasiekti. O reikia pasiekti, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių pritartų šiam žingsniui, kad mes visi kartu tą žingsnį padarytume. Jokių susiskaldymų dėl principinių dalykų tarp „Tvarkos ir teisingumo“ ir koalicijos nėra“, – tikino V.Mazuronis.
Tačiau jau po minutės V.Mazuronis pakartojo savo mintį, kad Lietuvai nereikėtų įsivesti euro, jei dauguma žmonių tokios idėjos nepalaikys.
„Kad tos spekuliacijos būtų kuo mažiau, aš prisiimu asmeninę atsakomybę ir koalicijos partneriai tam pritaria. 2015 m. sausį Lietuva turės eurą. Ir ši koalicija tai įgyvendins“, – pareiškė premjeras. Jis patvirtino, kad atsistatydintų, jei euro įvedimas žlugtų.
„Aš noriu nuraminti. Niekam nereikės atsistatydinti ir koalicija nesugrius. Tai būtinai parašykite“, – užtikrino V.Mazuronis.
Vadino politikavimu
Premjeras antradienį ryte pakartojo, kad dėl euro įvedimo svarstoma galimybė didinti atlyginimus ir kompensuoti pensijas.
„Bus kalbama apie tai, kaip bus kompensuojamos žmonių pajamos, jeigu paslaugų ir prekių kainos padidėtų. Mes esame netgi numatę antrajame pusmetyje pradėti svarstyti klausimą dėl minimalios mėnesinės algos padidinimo, dėl darbo užmokesčio padidinimo, taip pat dirba specialistai dėl pensijų didinimo. Manau, kad jokių didesnių grėsmių ir pavojų žmonės nepajus, jeigu mes kalbėsime apie jų galimybes įsigyti prekes ir sumokėti už paslaugas, įsivedus eurą“, – tikino A.Butkevičius.
Referendumo dėl euro įvedimo iniciatyvą jis vertina kaip politikavimą.
Praėjusią savaitę L.Graužinienė pareiškė nepalaikysianti euro įvedimo, nesutarus dėl to koalicijoje. Ji priekaištavo, kad su koalicijos partneriais nebuvo derinta euro įvedimo data, todėl būtinos diskusijos. Ji taip pat pareiškė, kad įvedus eurą ir perskaičiavus atlyginimus žmonėms bus sudėtinga įsigyti būtiniausių produktų, todėl minimalus mėnesinis atlyginimas 2015 metais turi būti padidintas nuo 1000 iki 1509 litų.
Lietuvai dėl per didelės infliacijos nepavyko įsivesti euro 2007 metų pradžioje. Nuo 2011 metų pradžios prie euro zonos prisijungė Estija, o nuo šių metų – Latvija.
