Praėjusiais metais Rusijos prieš Lietuvą vykdomame informaciniame kare įvyko persilaužimas. Susiformavo visuomenės dalis, kuri suprato, kad mūšiuose šaudoma ne tik kulkomis ir sviediniais. Propaganda ir manipuliacijomis taip pat galima griauti valstybės pamatus.
Apie Rusijos įtaką mūsų informacinei ir kultūrinei erdvei garsiai prabilo analitikai, politikai, žurnalistai ir net mokslininkai. Pernai visuomenė kelis kartus audringai reagavo į Rusijos propagandą. Informacinis karas tapo vienu iš būdų kalbėti apie lietuvišką tapatybę, identitetą, istoriją ir pačią valstybę.
Už Lietuvos informacinės erdvės saugumą atsakingi pareigūnai sako, kad šiemet propagandinio karo tendencijos pasikeis. Rusiški pabūklai nukreipti į naujus taikinius. Kokius?
Daugiausia šaudė į istoriją
Beveik 200 propagandinių sviedinių – tiek praėjusias metais į Lietuvą šovė Kremlius. Nuo sausio iki gruodžio mėnesio Rusijos naujienų agentūros paleido 199 pranešimus, kurie šmeižė mūsų šalį, visuomenę arba bandė iškraipyti Lietuvos istoriją.
Analitikų terminas „pranešimai“, tai – straipsniai arba trumpos žinutės, kurios sukėlė audringas diskusijas, sulaukė visuomenės reakcijų, buvo publikuojamos kitose žiniasklaidos priemonėse. Kitaip tariant, tai propagandiniai sprogimai, kurie sukėlė bangas.
Kremliaus sukurtas žinias publikuodavo ir lietuviškos žiniasklaidos priemonės. Pavyzdžiui, analitikai apskaičiavo, kad Lietuvos naujienų portalai perspausdino 17 procentų Rusijos žurnalistų pranešimų apie karines pratybas „Zapad 2013“.
Rugpjūtį mūsų šalies pasienyje ne tik žlegėjo rusų tankai, bet ir šaudė propagandos salvės. Pareigūnai teigia, kad dar prieš raumenų demonstravimą Maskvai ištikima žiniasklaidą per dieną publikuodavo 2–3 straipsnius apie pratybas.
Intensyviausiai mūsų valstybė buvo bombarduojama nuo rugsėjo iki gruodžio mėnesio – tuo metu, kai Vilnius tapo svarbiausia Europos sostine. Per tą laikotarpį buvo sukurta pusė visų Rusijos propagandinių pranešimų, išplatintų praėjusiais metais.
Pagrindinis propagandistų taikinys buvo Lietuvos istorija. Apie tai sukurti 55 rusų žiniasklaidos pranešimai, iš kurių daugiausia – apie kruvinus Sausio įvykius. Prie tokių pranešimų galima priskirti ir Pirmojo Baltijos kanalo laidą „Žmogus ir įstatymas“, kurioje buvo paskleistas šmeižtas apie 1991 metų įvykius.
Rusija aktyviai taikėsi ir į Lietuvos narystę NATO. Apie tai buvo sukurti 49 propagandiniai pranešimai. Dar trys dešimtys straipsnių šmeižė mūsų kariuomenę ir aljansą atskirai.
Lietuvos informacinę erdvę saugantys pareigūnai sako, jog šiemet Rusijos žiniasklaida eskaluos naujas temas. Analitikai išskiria penkis taikinius, į kuriuos jau nutaikyti rusiškos propagandos pabūklai.
1. Lietuva - ekstremistų ir teroristų kalvė
Tai sudėtinga, sunkiai suvokiama rusiška teorija, kad Lietuva remia Šiaurės Kaukazo ekstremistus ir teroristus, siekiančius paleisti vidurius Rusijos režimui. Analitikai spėja, jog šiemet ši tema bus ypač plačiai eskaluojama Rusijos žiniasklaidoje. Pirmiausiai todėl, kad vyks Sočio olimpinės žaidynės.
Kas sieja Šiaurės Kaukazo sukilėlius, politinius ekstremistus, Rusijos ir Baltarusijos opozicionierius, teroristus ir Baltijos valstybes? Kremliaus propagandistai atrado bendrąjį vardiklį – visi nekenčia Rusijos.
Atrodytų, kad nėra argumentų tokiam teiginiui pagrįsti. Tačiau Maskvos oficiozas rubaltic.ru surado. Prie kelias savaites buvo publikuotas straipsnis „Toli nuo Volgogrado: Baltijos šalys ekstremizmo žemėlapyje“. Jo esmė – Lietuva ir kitos Baltijos šalys yra politinių ekstremistų rengimo centrai, kuriuose rengiami teroristai ir opozicionieriai.
Kuo remiasi rusų žurnalistai?
Vilniuje, Rygoje, Tartu, Varšuvoje yra paminklai ir atminimo vietos, skirtos Čečėnijos lyderiui Džocharui Dudajevui. Jo šeimos nariai buvo globojami Lietuvos Vyriausybės. Mūsų kariai esą tarnavo Kaukaze ir žudė rusus. Lietuvių pareigūnai prisipažino, kad Eglė Kusaitė vyko į Rusiją susisprogdinti dėl karo Čečėnijoje. Visuomeninės organizacijos „Kaukazo Centras“ interneto puslapiai veikia Estijoje ir Lietuvoje. Mūsų politinis elitas esą palaiko islamistų fanatikus. Galiausiai prezidentė Dalia Grybauskaitė nedalyvaus Sočio olimpinėse žaidynėse. Gal todėl, kad Lietuvoje parengti teroristai tuo metu ruošia ataką prieš Rusiją?
Visi šie teiginiai – ne politinė satyra ir ne pokštas. Tai svarbiausios analitinio straipsnio mintys. Lietuvos viešąją erdvę saugantys pareigūnai sako, kad panašių straipsnių rusų naujienų agentūros šiemet publikuos daug.
2. Oršos mūšį savinsis baltarusiai
Rusijos vykdomas informacinis karas tampa vis intensyvesnis ir agresyvesnis. Neabejoju, kad būtent todėl dešinieji parlamentarai pasiūlė šiuos metus paskelbti Oršos mūšio metais.
Tai buvo didžiausia Lietuvos karinė pergalė prieš Rusiją. Kruvinas susirėmimas, per kurį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kariai sutriuškino tris kartus gausesnę maskviečių kariuomenę. Šis simbolinis Seimo politikų gestas primena kaimynams iš Rytų, kad mes sugebame ne tik gintis.
Į Oršos mūšio minėjimą propagandos patrankas nukreips ne tik Rusijos, bet Baltarusijos specialiosios tarnybos. Lietuvos informacinę erdvę stebintys pareigūnai sako, kad kaimyninė valstybė bando savintis LDK istoriją ir didžiausias mūsų pergales. Apie tai jau ne kartą rašė Lietuvos istorikai ir žurnalistai.
Tai, kad LDK istorija priklauso Baltarusijai, toje šalyje yra neginčijama, visuotinė tiesa. Tai pagrįsta jų vadovėliuose ir mokslininkų darbuose. Apie tai leidžiamos knygos, kuriami dokumentiniai filmai. Valstybė skyrė kelias dešimtis milijonų dolerių tam, kad būtų sutvarkytos LDK pilys ir statomi baltarusiški monumentai mūsų kunigaikščiams. Net kuriamos repo dainos, kuriose Vytautas, Žalgirio mūšis ir kiti LDK istorijos epizodais priskiriami baltarusiams (žr. vaizdo įrašą apačioje).
„Jie apsisprendė tapti LDK istorijos savininkais. Jie pasirinko krypti ir artimiausiais metais vykdys savo planą“, – sakė vienas analitikų, stebinčių mūsų viešąją erdvę.
Į tą procesą bandoma įtraukti ir lietuvius. Pavyzdžiui, Baltarusijos valdžios institucijos moka pinigus Lietuvoje menkai žinomiems istorikams, kurie viešai patvirtina, kad LDK buvo baltarusių valstybė. Lietuvos istorikams, žurnalistams, menininkams ir kitiems viešosios erdvės dalyviams rengiamos nemokamos, sočios ekskursijos po Baltarusijoje esančias LDK pilis.
Analitikai neabejoja, kad prieš prieš Oršos mūšio metinės Baltarusijos žiniasklaida, istorikai, politikai pradės garsiau kalbėti apie tai, kad Lietuva esą savinasi ir klastoja jų istoriją. Juk mūšis įvyko Baltarusijos teritorijoje, o LDK neva yra baltarusių valstybė.
3. Darys statymus prezidento rinkimuose
Lietuvos prezidento rinkimus Kremlius ne tik stebės, bet ir bandys daryti įtaką visuomenės nuomonei. Maskva suinteresuota, kad mūsų vadovas būtų palankus ir draugiškas jai. Juk Lietuva ir Rusija turi bendrą sieną, per mūsų šalį eina gyvybiškai svarbi transporto arterija į Kalingrado sritį, mūsų valstybė yra svarbi Kremliaus gaminių vartotoja. Todėl kuo lėčiau mūsų užsienio politikos formuotojai ir visuomenė suksis nuo Rytų – tuo saugiau Maskvai.
Kaip Rusija gali daryti įtaką Lietuvos vidaus politikos procesams? Pasinaudodama senais dokumentais ir rengdama informacines atakas prieš kandidatus. Ne tik D.Grybauskaitę, bet ir kitus.
Pavyzdžiui, jei Rusijos saugomuose KGB archyvuose bus kurio nors politiko ataskaita apie kokią nors kelionę į užsienį, ji bus paviešinta. Tai nebūtinai reikš, kad tas politikas tarnavo KGB, juk panašias ataskaitas rašydavo ne tik agentai, tačiau kandidato reputacija bus suteršta.
Kita vertus, Rusijos specialiosios tarnybos archyvine informacija gali žongliruoti ir kitaip – teigti, kad vienas ar kitas Maskvai palankus politikas nėra susijęs su KGB ir yra nepriekaištingos reputacijos.
4. Šaudys į mūsų narystę aljanse
Lietuvos narystė NATO toliau išliks vienu pagrindinių Rusijos taikinių. Apie mūsų dalyvavimą stipriausiame gynybos aljanse Rusijoje bus rašoma ir kalbama labai daug. Kremliui tai yra skaudžiausia lietuviška tema. O šiemet - dešimtmetis, kai mes priklausome aljansui ir turime rimtų argumentų ginti savo nepriklausomybę.
Lietuvos informacinę erdvę stebintys pareigūnai prognozuoja, kad mūsų narystė NATO bus atakuojama dviem kryptimis.
Bus siekiama parodyti, kad sąjungininkai ne tik mūsų negins Rusijos agresijos atveju, bet jau dabar negina. Pavyzdžiui, toliau bus kalbama apie Kalingrado karinėse bazės dislokuotas raketų sistemas „Iskader“. Rusija viešai teigė, kad tų ginklų Lietuvos pašonėje nėra, tačiau vokiečių žurnalistai paviešino, kad Kremlius melavo.
Įtampa bus kurstoma šia ir panašiomis istorijomis. Bus bandoma priversti lietuvius suabejoti NATO autoritetu: jei Rusija gali meluoti sąjungininkams, o jie negali nieko padaryti ir apginti Lietuvą nuo pašonėje augančios grėsmės, kam mums ta narystė?
Kita kryptis – bandymas skaičiais parodyti, kad Lietuvai esą nenaudinga priklausyti aljansui. Šis metodas buvo taikomas per pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai. Rusų ekonomistai skaičiuos, kiek Lietuva išleidžia gynybai, karinėms misijoms Afganistane, Somalyje, Kosove, pratyboms, kariškių mokymams, ginkluotei ir užduos klausimą: kodėl Lietuva išleidžia tiek pinigų, jei vis tiek nesugebės apsiginti.
Per informacinę kampaniją, kuri vyks ištisus metus, bus kalbama ir apie pačią aljanso idėją. Rusijoje net muzikantų vaizdo klipuose Vakarų sąjungininkai vaizduojami kaip agresyvūs grobikai, kurie taikosi iš Rusijos atimti tokias jai esą priklausančias teritorijas kaip Šiaurės Kaukazas ar Baltijos valstybės.
5. Už ką lietuviai kariavo Pirmajame pasauliniame?
Tai nėra nauja tema Rusijos vykdomame informaciniame kare. Jau dvejus metus iš eilės Lietuvoje vyksta rusų ir lietuvių istorikų konferencijos, kuriose diskutuojama apie karą. Tačiau šiemet, kai pasaulis minės kruvinojo istorijos epizodo šimtmetį, tai bus viena svarbiausių propagandistų temų.
Kodėl Rusijai svarbu, kad Lietuvoje apie Pirmąjį pasaulinį karą kalbėtų Kremliui palankūs istorikai? Pagrindinė priežastis – Lietuvoje nėra mokslininkų, kurie tyrinėtų tik šį istorijos epizodą, todėl lietuvių vaidmuo kare yra menkai ištyrinėtas. Tuo naudojasi Rusija, kuri turi daug valstybinių lėšų tyrinėti, istorikams papirkinėti, knygų ir filmų leidybai.
Viena Kremliaus propagandos krypčių – parodyti, kad Lietuvos ir Rusijos istorija yra bendra, mes ilgai gyvenome bendroje valstybėje, priklausome tai pačiai kultūrinei erdvei, puoselėjame tokias pat vertybes. Rusų Pirmojo pasaulinio karo tyrinėjimai yra vienas būtų pasiekti tą tikslą. Kaip?
Maskvos istorikai viešai teigia, jog 1914 metais Lietuvos vyrai patys stojo į carinės Rusijos kariuomenę. Suprask, norėjo ginti „tėvynę“. Todėl Pirmojo pasaulinio karo istorija propagandininkų yra pateikiama kaip bendras Lietuvos ir Rusijos išgyvenimas. Kremliaus istorikai nutyli, kad lietuviai į caro armiją buvo varomi per prievartą, o nepaklususiems grėsė okupantų rūstybė.
Lietuvos viešąją erdvę stebintys pareigūnai sako, kad šiemet Lietuvoje vėl bus rengiamos Maskvai palankių istorikų konferencijos. Planuojama, kad Lietuvoje turėtų atsirasti monumentų, primenančių apie carinės kariuomenės mūšius.
