Tai numatančią įstatymo pataisą įregistravęs politikas sako, kad mero pareiginė alga negalėtų viršyti 2,5, o vicemero - 2 vidutinių tos savivaldybės mėnesinių darbo užmokesčių.
Šiuo metu savivaldybių politikų pareiginės algos dydžius tvirtina Seimas. Vilniaus ir kitų didžiųjų miestų merų pareiginės algos nuo sausio 1 d. siekia 5490 Lt, mažesnių savivaldybių - 4725 litų.
Politikai taip pat gauna priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus.
„Savivaldybių vadovų atlyginimai turėtų priklausyti nuo pastangų gerinti gyventojų gyvenimą. Jeigu pritraukiamos investicijos, vystosi darbo rinka, didėja uždarbiai, tai ir meras gali daugiau uždirbti, o jei savivaldybėje klesti nedarbas, šešėlinė ekonomika, trūksta investicijų, regionas degraduoja, tai ir merui nėra reikalo mokėti didelės algos. Visų valstybės sektoriuje dirbančių darbuotojų atlyginimai turėtų priklausyti nuo rezultatų. Gauti pastovų uždarbį, jeigu situacija savivaldybėje blogėja, yra neteisinga“, - sako parlamentaras.
K.Masiulio skaičiavimais, pusei savivaldybių vadovų pareiginės algos mažėtų, kitai pusei galėtų didėti, jeigu tam pritartų savivaldybių tarybos. Daugiausia - iki 1 tūkst. litų - galėtų didėti Vilniaus ir Klaipėdos miestų vadovų algos, tuo metu blogai valdomų Šalčininkų, Prienų ar Kalvarijos merų bei vicemerų atlygiai mažėtų po 1,5 tūkst. litų.
„Vadovai turėtų jausti, kaip gyvena žmonės jų vadovaujamame krašte. Tikiuosi, kad, sumažėjus merų algoms, bus dedama daugiau pastangų pritraukiant investicijas ir taip plėtojant vietos darbo rinką, padidės netolerancija „vokeliuose“ mokamiems atlyginimams. Kuo geriau gyvena vietos žmonės, gauna didesnius uždarbius, tuo daugiau gyventojų pajamų mokesčių patenka į savivaldybės biudžetą, iš kurio mokami atlygiai tarnautojams“, - argumentavo Seimo narys, užsiminęs, kad svarsto galimybę siūlyti ir Seimo narių atlyginimų keitimo tvarką.
2013 m. trečiojo ketvirčio duomenimis, didžiausias vidutinis darbo užmokestis mokamas Vilniuje ir siekia 2640,4 lt, mažiausias Šalčininkų r. savivaldybėje - 1658,2 lt.
