Kitaip neįmanoma pavadinti LLRA parlamentarų elgesio, kai pradėjus sakyti kalbą V.Landsbergiui jie demonstratyviai išėjo iš istorinės Seimo Kovo 11-osios salės.
Vienas panašus parlamentarų poelgis per Laisvės gynėjų dieną jau yra buvęs – 2004 metais sausio 13-ąją į Seimo tribūną einant sakyti kalbos tuomečiam prezidentui R.Paksui, iš salės išėjo opozicijoje buvusios konservatorių ir liberalcentristų frakcijos.
Tai buvo protestas prieš Konstitucijos pažeidimu ir priesaikos sulaužymu tuomet jau kaltintą, bet iš prezidento posto dar nepašalintą R.Paksą. Kad taip gali atsitikti, buvo jaučiama jau sausio 13-osios išvakarėse, nes R.Paksas nepaisė jam apkaltos procesą pradėjusių parlamentarų raginimų nesakyti kalbos per Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Nors iš salės anuomet išėję Seimo nariai motyvavo tuo, kad negalėję klausytis Konstituciją pamynusio R.Pakso kalbos, nes tai žeidė Sausio 13-osios aukų atminimą, jie sulaukė ir kritikos. Priekaištauta, kad tokią dieną derėjo pamiršti politinę nesantaiką.
Tuo metu LLRA savo poelgio apskritai negali teisinti kokiais nors moralinio pobūdžio argumentais. Negana to, galima prisiminti, kad daugelis Lietuvos lenkų parlamentarų susilaikė balsuodami, kai 1990 metų kovo 11-ąją buvo skelbiama atkurta mūsų valstybės nepriklausomybė.
Šįkart LLRA savo poelgį aiškino tuo, kad teismas skyrė jo sprendimo pašalinti dvikalbes gatvių pavadinimų lenteles nevykdančiam Šalčininkų savivaldybės administracijos vadovui B.Daškevičiui 43 tūkst. litų baudą.
Bet kuo čia dėta Laisvės gynėjų diena ir V.Landsbergis?
Lietuvos politikai, smerkdami LLRA išpuolį, buvo kaip reta vieningi. Premjeras A.Butkevičius pareiškė, kad LLRA pademonstravo nepagarbą Lietuvos valstybei, iškovotai laisvei ir demokratijai, Sausio 13-osios naktį žuvusiems žmonėms, ir pridūrė, jog su tokiu koalicijos partnerių elgesiu nebus taikstomasi.
Galbūt tai perspėjimas lenkų politikams, kad socialdemokratų kantrybė senka?
Atrodytų, jeigu LLRA narių netenkina Lietuvos valdžios, kurios dalimi jie patys panoro tapti, politika, jie turėtų pasitraukti iš valdančiosios koalicijos.
Tačiau LLRA veikėjai atsitraukti nuo sotesnį gyvenimą garantuojančio valdžios lovio nenori, o kartu randa progų piktintis neva neteisinga Lietuvos politika lenkų atžvilgiu.
Dabar net nebuvo jokio formalaus preteksto lenkams protestuoti prieš Lietuvos valdžios veiksmus. Jiems gali ir nepatikti teismo sprendimas skirti nemažą baudą įstatymo reikalavimų nevykdžiusiam lenkų atstovui, bet demokratinėje valstybėje niekas neturi teisės diktuoti teisėjams, kaip bausti kaltuosius.
Neturi pagrindo ir LLRA priekaištai, kad Seimas nepriima iš esmės dvikalbystę Vilnijos krašte galinčių įteisinti įstatymų pataisų. Dabar laukiama Konstitucinio teismo (KT) išaiškinimo, ar dvikalbius vietovardžių pavadinimus ir lenkų pavardžių rašybą lenkiškais rašmenimis dokumentuose leidžiančios teisės normos nepažeistų Konstitucijos.
Nesunku įspėti tikrąsias priežastis, kodėl LLRA politikai nusprendė triukšmauti, nelaukdami KT išaiškinimų. Tai antradienį kalbėdama Europos Parlamente (EP) tiesiai šviesiai įvardijo mūsų šalies vadovė D.Grybauskaitė.
Prezidentė pareiškė, kad LLRA lyderis V.Tomaševskis kursto tautinę nesantaiką, siekdamas sutelkti savo rinkėjus – lenkų tautinę mažumą – prieš gegužę vyksiančius EP rinkimus.
Prezidentei antradienį teko atremti dar vieną LLRA vadovo ir jo sukurstytų Lenkijos europarlamentarų išpuolį. D.Grybauskaitei pristatant Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai rezultatus, V.Tomaševskis ir kai kurie jo bendraminčiai apkaltino mūsų šalį vietos lenkų diskriminavimu.
Tai nuolatinė V.Tomaševskio ir jį remiančių lenkų europarlamentarų giesmė. Jau pradedant pirmininkauti ES irgi buvo žeriami priekaištai, kad Lietuva pažeidžia tautinių mažumų teises.
Strasbūre prezidentė iš EP tribūnos V.Tomaševskiui atsikirto itin griežtai, be jokių užuolankų pareikšdama, kad jo politinės karjeros tikslas – diskredituoti Lietuvą. Ko gero, šiuo atveju ir nereikėjo jokių diplomatinių vingrybių.
Lietuvos vadovė dar priminė, kad nė viena V.Tomaševskio ir jo rėmėjų pastangomis sukurpta komisija nenustatė, kad Lietuva būtų pažeidusi kokias nors tarptautiniu lygiu įtvirtintas tautinių mažumų teises. Net priešingai – mūsų šalis suteikia savo tautinėms mažumoms geriausias Europoje sąlygas.
Aišku, nereikėtų turėti iliuzijų, kad Lietuvos deleguoto europarlamentaro gyvenimu norintis toliau mėgautis V.Tomaševskis ir jo vadovaujama LLRA apsiramins. Artėjant EP rinkimams galima laukti ir naujų šios politinės jėgos akibrokštų.
Po kiekvieno tokio išpuolio į keblią padėtį patenka ir visa A.Butkevičiaus vadovaujama koalicija. Argi normalu, kai vieni valdančiųjų nuolat bando kompromituoti savo valstybę tarptautinės bendruomenės akyse?
