Taip šiomis dienomis pasirodė aplink didžiausią tikslą – euro įvedimą 2015 m. – tupinėjanti valdančioji koalicija.
Vakar Vyriausybė palaimino pirmąjį įstatymo projektą, nustatantį finansines ir technines lito keitimo į eurą sąlygas.
Išvakarėse Vyriausybės vadovas socialdemokratų lyderis A.Butkevičius itin ryžtingai skelbė, kad kitąmet Lietuva tikrai turės eurą, ir net pažadėjo atsistatydinti, jei taip nebus.
Šie premjero pažadai nuskambėjo įvykus valdančiosios koalicijos viršūnių susitikimui, po kurio partijų lyderiai paskelbė pritariantys siekiui įvesti eurą.
Tiesa, socialdemokratų partneriai kiek atsargiau kalbėjo apie euro įvedimo datą. Tačiau tų kalbų nė iš tolo nepalyginsi su pareiškimais, kuriais buvo ką tik svaidytasi.
Juk prieš euro įvedimą kitais metais ir net prieš eurą apskritai vis aršiau šiaušėsi ne tik antroji pagal svarbą koalicijos jėga „darbiečiai“, bet ir „tvarkiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA).
Didžiausias bangas kėlė Darbo partija ir jos formali vadovė Seimo pirmininkė L.Graužinienė.
Šios politikės lūpomis „darbiečiai“ jau nuo metų pradžios su triguba jėga kartojo tą pačią maldą, kurią pradėjo pernai, Seime tvirtinant šių metų biudžetą: turi būti kuo greičiau kompensuotos nurėžtos pensijos, minimali alga pakelta iki 1509 litų, kitaip partija eurui nepritars.
Tačiau antradienį Seimo pirmininkė jau aiškino, kad tie pareiškimai tebuvo Darbo partijos „startinė derybinė pozicija“, o vakar jau tikino, jog iš kairiųjų sulaukė labai daug informacijos apie euro įvedimo pliusus.
Savo veiklą draugiškai tęsė ir specialioji pensijų kompensavimo būdų bei šaltinių paieškos darbo grupė.
Tiesa, kol kas jos darbo rezultatai artimi nuliui.
Kitaip ir negalėjo būti – iš kurios kišenės geriausia semti pinigus kompensacijoms, paaiškės tik įsibėgėjus metams.
Panašiu mastu savo poziciją sušvelnino ir „tvarkiečiai“, ir LLRA. Pirmųjų atstovas Vyriausybėje ir pagrindinis partijos lyderio europarlamentaro R.Pakso konkurentas, aplinkos ministras V.Mazuronis net pareiškė, kad partija gali atsisakyti pagrindinio reikalavimo – referendumo dėl euro įvedimo.
Kas nulėmė tokius politinio klimato pokyčius? Matyt, ne vien kai kurių partijų strateginis blaškymasis ar seni nesutarimai jų viduje.
Vargu ar pagrindine priežastimi galima laikyti ir socialdemokratų manevrą – jų netikėtą susitikimą su konservatorių vadovybe, kuris įvyko tą pačią dieną kaip ir valdančiųjų viršūnių posėdis.
Žinoma, kairiųjų lyderiai neslėpė to, kas ir taip buvo akivaizdu: pokalbis su dešiniaisiais pirmiausia skirtas kitiems koalicijos partneriams priminti, kad socialdemokratai Seime eurą gali palaiminti ir be jų paramos, bet padedami opozicijos.
Suprantama, jog visa tai socialdemokratų partneriai žino ir be specialių priminimų.
Negalima atmesti ir karikatūrinio scenarijaus – per lemiamus balsavimus eurą palaimins socialdemokratai su opozicija kitiems valdantiesiems priešinantis.
Bet pastarieji taip elgtųsi tik tuo atveju, jei būtų visiškai įsitikinę, kad dėl to nei eurui, nei koalicijai negresia joks pavojus.
Tad socialdemokratų partnerių trijulei buvo nesunku staiga sušvelninti toną, nes ir pats jų keltas triukšmas priminė oro padrebinimą siekiant daugeliui rinkėjų parodyti, kas esą yra didžiausi jų draugai ir gynėjai.
Tiesa, yra dalis tiesos ir mažesniųjų koalicijos partnerių teiginiuose, jog dėl euro, pensijų ir minimalios algos jie ėmė triukšmauti dėl to, kad socialdemokratai per mažai tarėsi.
Gal kairieji iš tikrųjų užsimiršo panašiai kaip savo galia praėjusią kadenciją įtikėję konservatoriai? Pastarieji dėl savo strateginių tikslų irgi pernelyg nesivargino įtikinėti ne tik politinių priešininkų, bet ir draugų.
Visa tai turint galvoje neatmestina, jog dabartinės valdančiųjų paliaubos – laikinos ir sudarytos pirmiausia dėl to, kad pavasarį Lietuvoje lankysis sąlygų eurui įsivesti vertintojai iš Europos Sąjungos – jie tirs ne tik ekonominį, bet ir politinį klimatą.
Būtent todėl socialdemokratai suskubo užgniaužti nesutarimus koalicijoje, apsidrausti konservatorių užnugariu ir pateikti pirmuosius eurui įvesti reikalingų įstatymų projektus.
Bet problema, iš kur paimti daugiau nei milijardą litų pensijoms kompensuoti, lieka. Kaip lieka ir socialdemokratams populiarumu neprilygstančių valdančiųjų partijų noras pasireklamuoti šios problemos fone.
Gera dirva pigiai reklamai – ir nemažos visuomenės dalies baimė dėl euro įvedimo. Todėl premjeras A.Butkevičius neatsitiktinai suskubo pareikšti, kad žmonėms būtina plačiai aiškinti apie euro naudą.
Sunku pasakyti, kokia bus ta valdžios reklaminė kampanija ir ar ji tikrai įstengs užgožti gąsdintojų euru balsus, kurių, neabejotina, pasigirs. Juk valdančiosios koalicijos partnerių nesutarimai tikrai nepadėjo skiepyti žmonėms palankaus požiūrio į lito laidotuves.
