2013 metų gruodį pirmą kartą buvo surengta izoliatoriuje kalinčių žmonių apklausa apie knygų skaitymą. Anketas užpildžiusieji tvirtino, jog juos domina knygos apie psichologiją, filosofijos veikalai, istoriniai romanai, poezija.
Tačiau apklaustieji neslėpė – nė vienas žanras populiarumu neprilygsta kriminalinėms istorijoms. Tai liudija ir bibliotekos lankytojų kortelių įrašai, rašo „Lietuvos ryto" priedas „Laikinoji sostinė".
Knygose ieško savęs
Romanus apie nusikaltimus mėgstantis 27 metų kaunietis Evaldas Petraitis kali už žmogžudystę. Teismas šiam jaunuoliui skyrė 16 metų nelaisvės.
E.Petraitis, kaip ir daugelis kitų nuteistųjų, knygų puslapiuose bando atrasti panašių į save personažų.
Todėl jį labiausiai domina kūriniai, kuriuose aprašomas šešėlinio pasaulio gyvenimas, mafijos kovos, kalinių jausmai – M.Puzo „Krikštatėvis“, E.Malūko „Kraujo skonis“, E.Kalėdos „Nemylimi“.
Be to, nuotykių istorijos jaunuoliui padeda išsivaduoti iš skaudžios tikrovės, pakelia nuotaiką.
Įniko į psichologiją
Tiesa, dažnas vyras, ilgiau pabuvęs už grotų, susidomi rimtesne literatūra.
„Iš pradžių godžiai skaičiau fantastiką. Kad bent laikinai pamirščiau, kas atsitiko.
Vėliau susidomėjau psichologija, religine tematika. Skaitydamas šias knygas mėginau rasti atsakymą, kodėl čia atsidūriau.
Vieni mėgstamiausių mano kūrinių – Robino Sharmo „Vienuolis, kuris pardavė „Ferrarį“ ir Michaelio Laitmano „Raktas į Kabalą“, – pasakojo už nužudymą nuteistas 28 metų kaunietis Rokas.
Pinigai – ne svarbiausia
Plėšimo metu auką užmušęs Rokas į Kauno tardymo izoliatorių (KTI) pateko prieš 5 metus. Šiuo metu jis dirba šios įkalinimo įstaigos bibliotekoje.
Teismas nusprendė jaunuolį įkalinti 15 metų, bet jis viliasi į laisvę išeiti maždaug ketveriais metais anksčiau.
Knygos padėjo Rokui suvokti, jog gyvenimas yra gražus ir be didelių turtų.
Žmonės neretai pernelyg skuba gyventi, dėl pinigų daro nusikaltimus. Tačiau atsidūrus už grotų banknotų saujos tampa bevertės.
„Geriau jau gauti minimalią algą, bet būti laisvam“, – tvirtino Rokas.
Savo šeimos vaikinas nesukūrė. Labiausiai jis jaudinasi dėl tėvų, kuriems sukėlė didžiulį skausmą.
Įsiminė „Šuns širdis“
Roko likimo draugas, 50-metis panevėžietis Gintaras, įkalinimo vietoje iš naujo atsivertė knygas, kurias anksčiau jau buvo ne kartą skaitęs: Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Mačernio, Eduardo Mieželaičio eilėraščius, rusų klasikų Michailo Bulgakovo, Levo Tolstojaus prozą.
„M.Bulgakovo apysakoje „Šuns širdis“ rašoma apie keturkojį, kurį medikas pavertė žmogumi.
Būdamas už grotų, neretai matau atvirkščią procesą – žmonės tampa gyvuliais.
Svarbu net ir sunkiausiais momentais neprarasti žmogiškumo. Stiprybės suteikia ir knygos“, – pasakojo Gintaras, kuriam teismas už kvaišalų platinimą skyrė 10 metų nelaisvės.
Aukštąjį mokslą baigęs vyriškis užsiėmė verslu, turėjo nuosavą įmonę.
Nors panevėžietis buvo pripažintas kaltu, jis iki šiol tvirtina, kad kvaišalus jam pakišo konkurentai, pavydėję verslo sėkmės.
Gintaras atkreipė dėmesį, jog toli gražu ne visi kaliniai svajoja apie dorą gyvenimą laisvėje.
Kai kurie iš jų M.Puzo „Krikštatėvį“ ir panašias knygas iš pradžių skaito todėl, kad jiems – įdomu. Paskui jie pradeda gilintis į siužeto detales, pabraukia tam tikras vietas – planuoja, kokius nusikaltimus darys išėję į laisvę.
Kūryba už grotų – tvirtas ramstis
Kauno tardymo izoliatoriuje šiuo metu yra įkalinta 340 žmonių. 26 iš jų – jau nuteisti, o likusieji yra suimti, nuosprendžiai jiems dar nepaskelbti.
Po teismo verdiktų KTI lieka tie, kurie sutinka atlikti įvairius darbus – dažo, renka šiukšles, triūsia bibliotekoje.
Atsižvelgiant į nuteistųjų ir suimtųjų pageidavimus, gruodžio pabaigoje buvo atvežtos 54 knygos apie sveiką gyvenimo būdą, meną, psichologiją, pažinimą.
Iš viso bibliotekoje šiuo metu yra 11 223 knygos.
Izoliatoriuje nuolat rengiami susitikimai su žinomais žmonėmis, pristatančiais savo knygas. Pernai į KTI atvyko televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė, šią savaitę – ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Šįmet daugiau dėmesio bus skiriama piešimo, keramikos ir kitiems izoliatoriuje veikiantiems būreliams.
KTI direktorė Živilė Mikėnaitė „Laikinajai sostinei“parodė įspūdingus laivų modelius, kuriuos būdami nelaisvėje sukūrė žmonės.
„Užimtumas, kūryba – puikūs vaistai, padedantys tvirtai atsistoti ant kojų ir įsilieti į visuomenę“, – tvirtino Ž.Mikėnaitė.
