Smurtinio elgesio keitimo kursų vadovas psichologas Arūnas Kuras teigė, kad jo metodai netinka žemo intelekto primityvioms asocialioms asmenybėms – nuo smurto juos gali sulaikyti tik bausmės baimė.
Pavyzdžiui, tokio smurtautojo kaimynai galėtų laiptinėje pakabinti policininko atvaizdą, ir tai sulaikytų pakeltą prieš žmoną kumštį.
Tačiau E.Vareikis nėra nei primityvus, nei asocialus, todėl privalo lankyti elgesio keitimo kursus. Gydymasis pas psichiatrą šių kursų neatstoja.
Prisipažinti – sunkiausia
– Jei vyras pajuto nenugalimą norą trenkti žmonai, ką psichologai galėtų jam patarti? – paklausėme A.Kuro.
– Bėgti, išeiti iš namų. Tai paprasčiausia ir lengviausia. Bet išbėgę iš namų neikite į barą.
Galima nueiti pasikalbėti pas draugą, pasivaikščioti. Primygtinai patarčiau apsieiti be taurelės.
Susivaldyti tokioje situacijoje sunku. Tam reikia treniruočių.
– Kaip per tris mėnesius įtikinate subrendusį vyrą nebedaužyti žmonos?
– Pirmiausia parodau popieriaus lapą ir klausiu, kas ant jo parašyta.
Tie, kurie mato vieną pusę, sako „Jonas“, kurie skaito kitoje pusėje – „Petras“. Ir visi teisūs! Taip žmonės pradeda mokytis į bet kokią situaciją pasižiūrėti kito žmogaus akimis.
– Ar lietuviškas moterų daužymas turi specifinių bruožų?
– Skirtumų yra. Bet Lietuvoje įstatymai vėliau nei kitose šalyse pradėjo ginti smurtą šeimoje patiriančias moteris, todėl mes ir atsiliekame.
Lietuviškoje žmonų mušimo kultūroje mažiau apibrėžtas skirtumas tarp mušimo ir nemušimo.
Yra tarpinė situacija, kai lyg ir mušė, lyg ir nemušė. Jei žmona nesiskundžia, tai tarsi ir nebuvo to smurtavimo.
– Ar lietuviai linkę pateisinti žmonų ir sugyventinių mušimą?
– Lietuvos visuomenė pakantesnė tokiam smurtui. Vyrai dažniausiai muša žmonas išgėrę alkoholio, o toks girto žmogaus elgesys yra labiau pateisinamas.
Bet noriu pabrėžti, kad tik retais atvejais galima patikėti, jog girtas žmogus nesugebėjo savęs kontroliuoti.
– Kodėl retas vyras prisipažįsta mušęs žmoną?
– Bet koks nusikaltėlis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, nes bus nubaustas. Tačiau Lietuvoje smurtautojai savo nusikalstamą elgesį neigia netgi ir po to, kai buvo nubausti.
Dauguma vyrų nesutinka, kad smurtavo prieš moteris, arba tikina, jog smurtas buvo abipusis.
Tarkime, pusė jų meluoja. Bet kita pusė tokių asmenų, ko gero, gali būti teisūs – jie patys nesupranta, kad smurtavo.
– Ką lietuviai dažniau muša – žmonas ar sugyventines?
– Pusė mano kursų lankytojų mušė žmonas, pusė – sugyventines.
– Gal jie tiki, kad turi teisę mušti žmonas, nes tai – paprotys.
– Taip manančių yra, bet jų nedaug. Tokių, kurie garsiai skelbtų apie teisę mušti žmoną, nebuvau sutikęs.
Kur kas didesnė problema – nemokėjimas susivaldyti, o ne įsitikinimas, jog turi teisę mušti žmoną.
– Kada smurto daugiau – kai ekonomika smunka ar kai kyla?
– Jei kurios nors šeimos ekonominė padėtis blogėja, joje gali padaugėti smurto. Bet kalbant apie šalies ekonomiką tai neturi lemiamos įtakos.
Jeigu visų padėtis blogėja vienodai, žmonės supranta, kad nesiseka ne tik jiems.
– Ar smurto proveržiui gali turėti įtakos politinės pažiūros? Ar, tarkime, konservatoriai muša žmonas dažniau nei socialdemokratai?
– Gal, sakyčiau, partijos nariai apskritai turėtų mušti žmonas rečiau.
Manyčiau, liberalai turėtų mažiau mušti žmonas, nes jie pripažįsta įvairesnes kito žmogaus elgesio formas. Konservatoriai turėtų gerbti tradicijas ir rečiau patekti į tokias situacijas. Tikri socialdemokratai linkę labiau dalytis su kitu.
– Ar vyrai tiki, kad moterys pačios išprovokuoja smurtą?
– Pagal įstatymus kaltas tas, kuris padaro nusikaltimą.
Tas, kuris provokuoja nusikaltimą, nėra kaltas.
Ne vienas vyras man aiškino, kad trenkė žmonai, nes kitaip negalėjo jos nutildyti. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, jog moteris kalta, kad netylėjo: kiekvienas žmogus turi teisę pasakyti savo nuomonę.
Bet jei moteris būtų supratusi, kad jos vyras negali susivaldyti, gal būtų išvengusi smurto. O jei vyras būtų supratęs, kad žmona negali susivaldyti nekalbėdama, irgi nebūtų jos daužęs.
– Ar užaugęs sūnus irgi muš savo žmoną, jei jo tėvas mušė motiną?
– Taip, yra tikimybė, kad tokie asmenys smurtaus, jei nežino kitų būdų, kaip spręsti konfliktą.
Bet tai nereiškia, jog taip elgsis visi.
Vaikystėje formuojasi elgesio įpročiai. Jeigu šeimoje buvo smurtaujama, vaikams tai atrodo normalu ir užaugę jie gali naudoti tokius elgesio modelius.
– Kartais vyrai tarsi pateisinami, jei jie muša neištikimas žmonas. Ar jūs su tuo susidūrėte?
– Neištikimybė gali būti smurto šeimoje priežastis, tačiau ji nėra pagrindinė.
Labai daug žmonių į neištikimybę reaguoja rimčiau ir netiki, kad sudavus sutuoktiniui problema išsispręs.
Ši problema – kur kas rimtesnė ir sudėtingesnė. Ji retai sprendžiama fiziniu smurtu.
– Kokia populiariausia smurtavimo priežastis?
– Kai vyras praranda savo tapatybę. Aplinka, sutuoktinė, o ir jis pats iš savęs reikalauja, kad atliktų tikro vyro vaidmenį. O jis to neįstengia padaryti – praranda darbą, nesugeba bendrauti.
Tokią situaciją kartais trumpam palengvina alkoholis, tačiau įtampa tiktai didėja. Išgėręs toks žmogus mažiau save kontroliuoja ir emocingiau reaguoja.
Šiuo metu tikro vyro sąvoka labai neaiški ir labai išskydusi.
Niekas negali pasakyti, kas tikras vyras. Anksčiau jis turėjo būti stiprus, galingas, pinigingas. Dabar to nėra.
– Iš kur smurtautojas žino, kada sustoti? Juk muša, bet neužmuša.
– Vyras neturi tikslo užmušti savo žmoną. Jis nori nutildyti arba nubausti. Pasitenkinimas mušant – lytinis iškrypimas, jis pasitaiko retai.
– Kuo smurtautojai dažniausiai muša sutuoktinius?
– Kumščiais. Kai emocijos nesuvaldomos, griebiama tai, kas arčiausia. O lengviausia pasitelkti kumščius.
Jei vyras naudoja daiktus, vadinasi, smurtą yra apgalvojęs ir skiria jam daugiau dėmesio. Įrankių naudojimas sukelia įtarimą, kad tai sąmoningas ir tikslingas vyro veiksmas. Už tai, mano nuomone, reikėtų bausti rimčiau – atsižvelgiant į pasekmes.
– Ar vyrai po muštynių atgailauja?
– Įvairiai būna. Sakyčiau, pusė vyrų tikina, kad jie nenusipelnė tokios bausmės, nevertėjo kviesti policijos, kad įvykis buvo atsitiktinis ir nereikšmingas.
Šiuo metu vyrai dažniausiai paskutinį tašką deda kumščiu, žmona – kviesdama policiją.
– Kaip prieš vestuves moteriai sužinoti, kad būsimasis vyras jos nemuš?
– Potencialų smurtautoją tekant įžvelgti labai sunku: meilė verčia žmones rodyti tik gerąsias savo savybes.
Verta žiūrėti, kaip sužadėtinis elgiasi su tais, kurie jam nepatinka. Pamačius išgėrusį žmogų irgi daug ką galima suprasti.
Tačiau jokiu būdu nesiūlau kurti provokacijų ir tikrinti polinkį į smurtavimą.
Geriausias patarimas – neužsimerkti, jei kas nors kelia nerimą, ir nelaikyti to atsitiktinumu.
– Ar tikite moterų organizacijų skelbiamais duomenimis, kad 42 procentai Lietuvos moterų patyrė sutuoktinio ar artimo draugo smurtą?
– Esu įsitikinęs, kad 90 procentų vyrų ir moterų patyrė smurtą šeimoje. Išeikite į gatvę ir klauskite kiekvieno praeivio: „Ar nors kartą gyvenime tavo sutuoktinis ar partneris tave pažemino, išjuokė, apšaukė, pastūmė?“ Devyni iš dešimties galėtų atsakyti: „Taip.“ Tik gal ne visi tai laiko reikšmingu įvykiu.
– Ar sutinkate su anglais, kad žmonų kūlimas – viena didžiausių lietuvių problemų?
– Žmonų mušimas – tikrai didelė problema, bet ne didžiausia.
Didžiausia lietuvio problema – savo vietos pasaulyje neradimas. Jam tai sekasi sunkiau nei kitų tautų žmonėms, kur istoriniai pokyčiai vyko ne taip staigiai. Būtent dėl to yra padidėjęs polinkis į savižudybę ir smurtą.
Dizaineris aiškino gynęsis
Psichologo įžvalgas, kad vyrai retai prisipažįsta smurtavę prieš sutuoktines, patvirtina ir garsaus dizainerio 45 metų A.Pogrebnojaus pavyzdys.
Šį pirmadienį išėjęs iš areštinės vyras tikino žmonos nemušęs, „nedubasinęs“, tik gindamasis trenkęs jai delnu. A.Pogrebnojus prisipažino, kad konfliktas su sutuoktine kilo dėl jo girtumo.
„Aš nesakau, jog esu angelas ir dėl visko teisus. Mane mušė ir aš bėgau“, – kalbėjo dizaineris.
Jis tikina, kad jau buvo nuėjęs miegoti, kai atėjusi žmona Monika Račiūnaitė-Pogrebnojė pasakė, jog iškvietė policiją.
Pareigūnams moteris skundėsi, kad vyras ją sumušė jųdviejų pusantrų metų sūnaus akivaizdoje.
O A.Pogrebnojus rodė apdraskytą kaktą ir aiškino, kad būtent jis buvo sužeistas.
Neseniai buvo paskelbta, kad dizaineris turi grafų kraujo. Jis – žymios aktorės Lidijos Kupstaitės anūkas.
Elgesį galima pakeisti
Kaip toliau klostysis dizainerio šeimos gyvenimas, neaišku. O štai praėjusiais metais net į kelis skandalus dėl alkoholio patekęs parlamentaras konservatorius E.Vareikis bando ropštis iš duobės.
Būdamas neblaivus žmoną Rozvitą praėjusiais metais primušęs Seimo narys šią savaitę jau pradėjo lankyti smurtinio elgesio keitimo kursus. Su specialistais jis bendraus individualiai.
– Ar tikite, kad įmanoma per tris mėnesius pakeisti smurtautojo elgesį? – „Lietuvos rytas“ paklausė E.Vareikio.
– Tikrai įmanoma – pats gydžiausi ligoninėje ir žinau, kad elgesį galima pakeisti. Bet ar pakeis Probacijos tarnyba, nežinau.
– Ką norėtumėte pirmiausia pakeisti?
– Man atrodo, jog jau labai nemažai pakeičiau savo elgesį. Bet kursus lankyti man reikia – aš į juos eisiu. Manau, viskas bus gerai.
Žmona padarė stebuklą
Kad jau tapo nauja asmenybe, E.Vareikis neseniai tvirtino ir „Lietuvos ryto“ televizijos laidos „24/7“ vedėjai Daivai Žeimytei.
– Man tikrai buvo blogai, reikėjo skubiai gydyti. Ne tik partija – daug žmonių manimi rūpinosi.
Tai, kas vyko, buvo ligos ženklai. Tada gal man atrodė kitaip, dabar viskas susiveda į sunkią mano depresiją.
Visos ligos atsiranda neatsitiktinai. Visi kalba: „Alkoholis, alkoholis.“ Tai ne pati svarbiausia problema ir nugalima gana nesunkiai. Bet buvo ir sunkesnių ligų.
Su tam tikru džiaugsmu pasižiūriu, kaip atrodžiau anuomet ir kaip atrodau dabar. Džiaugiuosi, kad esu visiškai kitoks.
Man svarbiausia pamilti save, pamilti pasaulį tokį, koks jis yra. Aš buvau tikrai ganėtinai apsipykęs su tuo pasauliu.
Man 55 metai, bet savo biografijoje esu patyręs visko: buvo pakilimų, buvau pasiekęs dugną.
Už tai galima padėkoti – dabar tikrai jau viską žinau, moku, viską patyriau.
Šiandien visi, kurie mane sutinka, sako: „Džiaugiuosi kad tu pasikeitei, kad tu kitoks, kad tu geras dabar.“ Žinoma, pikti žmonės gal nesutinka, – kalbėjo E.Vareikis. Šią savaitę jis nusprendė, jog yra vertas ir toliau likti Seime.
– Kaip šiandien jaučiatės?
– Manyje daugiau asketizmo, gėrėjimosi gyvenimu.
Anksčiau į gyvenimą išeidavau daugiau kaip į karą: problemos, problemos, problemos. Dabar tą pasaulį matau kitaip.
– Užsiminėte apie alkoholį. Sakote, tai nėra visų jūsų ligų priežastis?
– Sakyčiau, alkoholis – tai kitų problemų pasekmė, bet jis yra aiškiai matomas.
– Ar turėjote priklausomybę nuo alkoholio?
– Visų klinikinių duomenų negaliu jums pateikti. Taip, problemų yra. Aš dabar labai džiaugiuosi, kad, tiesiai šviesiai sakant, nejaučiu jokio noro gerti.
– Viešai nuskambėjęs incidentas dėl smurto jūsų šeimoje irgi susijęs su alkoholiu. Ar problemos šeimoje susitvarkė?
– Mano žmona Rozvita padarė stebuklą. Šiuo metu mes atnaujiname savo Santuokos sakramentą.
Iki šiol niekaip netilpo galvoje toks pasiaukojimas. Visa logika būtų sakiusi, kad reikia mane, tokį blogą žmogų, mesti ir bėgti tolyn.
Bet dabar matau, kad tai mane išgelbėjo.
Tai svarbiausia. Seimas nėra toks svarbus kaip šeima.
– Tačiau visuomenės akyse jūs vis dar esate smurtaujantis, bėdų dėl alkoholio turintis politikas. Ar dėl to savęs nekaltinate?
– Savęs? Pasakysiu galbūt jums netikėtą frazę: dėkoju Dievui, likimui, kad išgyvenau, kad daug ką supratau.
Viena yra skaityti knygeles, visai kas kita – suprasti pačiam.
Neturiu strategijos, kaip man gyventi. Esu žmogus, kuris iš tikrųjų mėgsta ekstremalias situacijas ir nebijo jose atsidurti.
Aišku, neturiu teisės kenkti kitiems žmonėms. Bet tikrai nesutinku, kad visas mano gyvenimas yra niekis.
Mano biografija gera, gal net keliems filmams užtektų.
Kas bus toliau? Nėra sukurta tipinės biografijos, kaip reikia gyventi, kad būtų gerai. Tad stengiuosi būti geras. Mano šūkis yra gerumas. Persistengiu, susiduriu su problemomis, bet nežinau, ką reikia kaltinti.
– Jei turėtumėte galimybę sugrąžinti laiką atgal, ką darytumėte kitaip?
– Nežinau. Kiekvienas žmogus, jei galėtų laiką grąžinti atgal, gal kai ką darytų kitaip. Bet ar taip būtų buvę geriau – nežinau.
Nelabai tikiu, kad antrą kartą gyvenant tame pačiame pasaulyje galima ką nors padaryti geriau. Juk niekas specialiai nedaro klaidų.
– Ar jūs pasimokėte iš savo klaidų?
– Kiekviena diena man yra kaip gyvenimas nuo pradžių. Šiandien žinau, kad turiu gyventi taip, kaip gyvenu.
Tai, kas tada atrodė nieko blogo, šiandien atrodo kitaip. Kaip atrodys rytoj – matysime. Nežinau.
Negaliu skųstis likimu. Juoda, balta, spalvota – tai mano likimas. Mano gyvenimas tikrai turiningas. Patekęs į ligos spąstus savo gyvenimu buvau labai nepatenkintas, o šiandien esu patenkintas.
Smurtas šeimoje: tik netylėk!
* Tokiu šūkiu portale lrytas.lt pradedama nauja socialinė kampanija, skirta agresijai artimoje aplinkoje. Smurtą patyrę žmonės kviečiami dalytis savo patirtimi, o šioje srityje dirbantys specialistai – patarti ir diskutuoti.
* Per dvejus metus, kai galioja Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, policijos pareigūnai gavo daugiau nei 35 tūkst. pranešimų apie smurtą šeimoje.
* Ar tai realus smurto mūsų šalies šeimose mastas? O gal tik ledkalnio viršūnė?
* Galbūt užrašyta jūsų istorija leis kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti ir rasti pagalbą? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones?
* Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt.
Smurtautojas ir auka dažniausiai geria alkoholį kartu
Zita Čepaitė
Londone gyvenanti rašytoja, žurnalistė
„Jei vaikščiodami po Londoną ir užklydę į lietuvių pamėgtus rajonus gausite lietuvišką lankstinuką, kuriame aiškinama, kad mušti žmonos ar sugyventinės nevalia, nenustebkite. Šiuos lankstinukus platina anglų policija ir nurodo, kur kreiptis smurtautojo aukai.
Ne vienas lietuvis, išvykęs į Jungtinę Karalystę, patyrė kultūrinį šoką, kai paaiškėjo, kad jo metodai aiškintis su žmona šioje šalyje netoleruojami. Policija iš karto reaguoja į pranešimus dėl smurto ar net jo grėsmės šeimoje, o savivaldybės rūpinasi, kaip padėti aukoms.
Prieš porą mėnesių man teko bendrauti su Niuhamo – šį Rytų Londono rajoną yra itin pamėgę lietuviai – policijos atstovais. Forestgeito policijos nuovados detektyvas inspektorius Johnas Reynoldsas smurtą lietuvių šeimose įvardijo kaip itin didelę problemą (po girtavimo).
Pareigūno duomenimis, lietuvis smurtautojas ir lietuvė auka dažniausiai geria alkoholį kartu. Alkoholio geria daug, o per daug išgėrę smurtauja.
Man šie lietuviško smurtavimo ypatumai nebuvo staigmena. Ne kartą kalbėjausi su Londono policijos darbuotojais ir kiekvieną kartą girdėdavau, kad girtavimas ir smurtas šeimoje laikomi didžiausia Anglijos lietuvių problema.
Kartais sugaudavau įdėmų pareigūnų žvilgsnį: iš mano reakcijos jie bandė suprasti, ar mušti moteris yra Lietuvos kultūros ypatumas?
Kad daužomos sutuoktinių lietuvės tyli ir nesiskundžia, policijos darbuotojai vertindavo kaip vadinamuosius kultūrinius skirtumus.“
Sutuoktinio smurtą patiria penktadalis prancūzių
Kamilė Svilytė
Specialiai LR, Paryžius
„Savo draugę aktorę Marie Trintignant Vilniuje 2003 metų liepą mirtinai sumušęs roko dainininkas Bertrand’as Cantat tikrai nėra išskirtinis prancūzas.
2012-aisiais nuo savo vyrų smūgių Prancūzijoje mirė 148 moterys. Tiesa, tais pačiais metais kilę kivirčai nusinešė ir 26 vyrų gyvybę.
Smurtas šeimoje šioje šalyje sudaro daugiau kaip trečdalį visų tyčinių žmogžudysčių.
Sutuoktinio smurtą – fizinį arba lytinį – kasmet patiria 1,2 proc. poroje gyvenančių 18–59 metų prancūzių. ES šalyse vienokį ar kitokį fizinį vyrų smurtą bent kartą gyvenime teigia patyrusios 20–25 proc. moterų.
Smurtaujama ne tik alkoholikų, neraštingų ar vargingai gyvenančių, bet ir turtingų bei labiausiai išsilavinusių prancūzų šeimose.
Specialistai išskiria keturias šeiminio smurto fazes. Per pirmąją kyla įtampa ir potenciali auka jaučia, kad netrukus prapliups smurtas. Antroji fazė – pats fizinio, lytinio arba žodinio smurto proveržis. Per trečiąją fazę užpuolikas plaunasi kaltę, apkaltindamas auką ir dažnai įtikindamas: „Tu buvai kalta.“ Ketvirtąją fazę sociologai ironiškai vadina medaus mėnesiu, nes užpuolikas aukos galiausiai atsiprašo, prisižada daugiau taip niekada nedaryti ir aukai siūlo naujus gyvenimo planus. Pora kurį laiką gyvena laikotarpį, kuris mena jų ryšio pradžią.
Prancūzijoje smurtas šeimoje laikomas tokia pat rimta visuomeninės sveikatos problema kaip alkoholizmas arba vėžys. Nuo šių metų iki 2016-ųjų pabaigos kovai su smurtu šeimoje vyriausybė numato skirti 66 mln. eurų.
Moterys raginamos skųstis. Bet, nepaisant visą parą veikiančio keturženklio pagalbos telefono, valstybės teikiamos galimybės apsigyventi atskirai tam skirtame būste ir kitų aukoms suteikiamų galimybių, tik kas dešimta smurtą patirianti moteris drįsta teismui apskųsti savo partnerį.
Jau nekalbant apie fizinę, moralinę ir psichologinę žalą, smurtas šeimoje daug kainuoja. Moterų teisių ministerijos duomenimis, jis kasmet šaliai pridaro net 2,5 mlrd. eurų žalos.“
