Žala pastatui ir jame buvusiai įrangai skaičiuojama dešimtimis tūkstančių litų. Draudimo žalos ekspertai perspėja ūkininkus dėl žiemą padidėjusios gaisrų rizikos ir primena, jog būtina imtis saugumo priemonių prižiūrint savo ūkinius pastatus.
„Per pastaruosius kelerius metus nesikeičianti ūkinių pastatų gaisrų, kurių metu nukenčia pastatai, įranga ir ten laikomi gyvūnai, statistika verčia sunerimti ir atkreipti Lietuvos ūkininkų dėmesį į šią problemą ypač šaltuoju metų laiku“, – sakė Europos bendrovės „ERGO Insurance“ žalos administravimo direktorius Baltijos šalyse Audrius Pilčicas. Šiltuoju metų laiku ūkiniuose pastatuose gaisrai dažniausiai kyla dėl neatsargumo, tačiau tai sudaro tik 30 proc. per metus fiksuojamų gaisrų.
Padidėja gaisrų rzika
Gaisrų skaičius nepaprastai padidėja atšalus orams, kai ūkininkai ima šildyti ūkinės paskirties pastatus. Būtent netvarkinga šildymo sistemų įranga ir pasenusi arba netinkamai įrengta elektros instaliacija tampa dažniausia gaisrų ūkiuose priežastimi. Šie veiksniai ypač pragaištingi senuose ir menkai prižiūrėtuose pastatuose, pavyzdžiui, tvartuose.
„Jei mediniame pastate yra sena, susidėvėjusi, neizoliuota elektros instaliacija, kuri dažnai pastatui sėdant dar yra veikiama ir drėgmės, žiemą kelis kartus padidėja gaisro tikimybė. Ūkiniams pastatams šildyti taip pat dažnai naudojami elektros prietaisai. Kai orai stipriai atšąla, padidėja šių prietaisų apkrova, jie kaista ir netgi užsidega, – perspėjo A. Pilčicas. – Geras ūkininkas pastatų apsauga nuo gaisrų turėtų rūpintis iš anksto – kaip sako lietuviškas priežodis, roges ruošk vasarą. Derėtų kasmet vykdyti varžos matavimus, nuolat prižiūrėti įrenginius, instruktuoti darbuotojus priešgaisrinės saugos klausimais, laikytis priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos reikalavimų konkretiems pastatams.“
Gaisrai kyla ne tik dėl įsisenėjusio aplaidumo, bet ir dėl tiesioginių žmogaus veiksmų. Ūkiniame pastate dažnai sandėliuojamos įvairios medžiagos, o darant tai netinkamai jos gali užsiliepsnoti ir padėti ugniai akimirksniu išplisti po visą pastatą. Gaisro šaltiniu tampa ir kita ūkinėje veikloje naudojama technika. Jeigu ji netinkamai prižiūrėta – tai gaisro riziką padidina dar labiau.
Ūkiuose dirbantys žmonės nevengia pažeisti ir paprasčiausias priešgaisrinio saugumo taisykles, kurių dera laikyti visuose pastatuose. Dažnai ūkiniuose pastatuose rūkoma, neužgesintos nuorūkos čia dažniau nei kitur metamos tiesiog ant žemės.
Būtina išvalyti dūmtraukius
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) pareigūnai taip pat perspėja imtis atsargumo priemonių, atšalus orams. Ugniagesiai perspėja neišeiti iš namų, kai kūrenasi krosnis, židinys ar dega dujinė viryklė.
Pačios skaudžiausios nelaimės įvyksta, kai vaikai paliekami namuose vieni. Pastatuose, šildomuose krosnimis, jau reikia dar kartą išvalyti dūmtraukius.
Neperkaitinkite krosnių, kad neatsirastų plyšių kaminų, židinių sienelėse, pro kurias gali prasiveržti ugnis, nenaudokite degalų bei kitų greitai užsiliepsnojančių skysčių norėdami greičiau įkurti ugnį. Kad iš krosnies pakuros iškritusios žarijos neuždegtų grindų, būtina prie jos įrengti nedegų pagrindą. Negalima malkų ir kitų degių medžiagų džiovinti bei laikyti ant krosnių arba arti jų, palikti atvirų pakuros durelių.
Smalkės - pavojingos
Ugniagesiai pataria nepamiršti, kad labai pavojingos yra smalkės, todėl iškūrenus krosnį negalima per anksti užstumti sklendės. Ją galima visiškai uždaryti tik įsitikinus, kad ugnis jau baigė rusenti.
Besišildydami elektros prietaisais gyventojai turėtų žinoti, kad pavojinga į elektros tinklą iškart jungti kelis tokius prietaisus, nes perkraunama elektros instaliacija, kaista laidai, gali įvykti trumpasis jungimas, dėl to taip pat dažnai kyla gaisrai.
Elektrinius šildymo prietaisus patariama statyti ant nedegaus paviršiaus, toliau nuo užuolaidų, baldų bei kitų galinčių užsidegti daiktų.
