Praėjusį sekmadienį popiežius Pranciškus pranešė, kad per ateinančią konsistoriją (kardinolų susirinkimą), kuris Vatikane įvyks vasario pabaigoje, paskirs 19 naujų kardinolų – 16 kardinolų elektorių, kurie dalyvautų popiežių renkančioje konklavoje, ir tris labiau simbolinę reikšmę turinčius kardinolus emeritus.
Išplatinus naujų kardinolų sąrašą pasipylė kalbos apie akivaizdžias Vatikano reformas ir popiežiaus ketinimus Bažnyčios centrą pastūmėti žemyn nuo Romos į pasaulio pietus. Ką galima pasakyti apie kardinolų pavardes?
Iš visų žemynų
Vatikano atstovas spaudai tėvas Federico Lombardi spaudos konferencijoje teigė, kad popiežius naujuosius kardinolus paskyrė labai tolygiai.
Iškilmingoje ceremonijoje galvas baltomis kardinolo mitromis pasipuoš šeši europiečiai, keturi jų – italai, penki Pietų Amerikos atstovai, po du iš Azijos ir Afrikos žemynų, vienas iš Šiaurės Amerikos.
Popiežiaus teigimu, keturi Romos kurijoje dirbantys ir 12 prelatų iš keturių pasaulio žemynų „atstovauja glaudžiam ryšiui tarp Romos ir po pasaulį išsibarsčiusių bažnyčių“.
Lietuviams vietos neatsirado
Tarp naujų aukščiausio rango po popiežiaus katalikų dvasininkų – nė vieno lietuvio.
Tai reiškia, kad jei konklava įvyktų po ketverių metų arba vėliau, ne tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos šalims nebeatstovautų nė vienas kardinolas.
Dabar kardinolo titulą turintis 76 m. Vilniaus arkivyskupas emeritas Audrys Juozas Bačkis jau bus perkopęs lemtingąjį 80 metų slenkstį, kuris atima teisę rinkti popiežių.
Lietuva savo istorijoje apskritai gali pasigirti tik trimis kardinolais – 1583 m. kardinolu buvo paskirtas Jurgis Radvila, 1988 m. – Vincentas Sladkevičius, 2001 m. – A.J.Bačkis.
Geografinis centras – pietūs
Paviešinus naujų kardinolų sąrašą Italijos žiniasklaidoje pasirodė tokie vertinimai kaip „akivaizdus Bažnyčios pertvarkymas“, „Bažnyčios geografijos perrašymas“, „tyli popiežiaus revoliucija“, „antausis italų hierarchams“.
Apžvalgininkai pažymi, kad devyni iš 16 kardinolų elektorių priklauso pasaulio pietums – Afrikai, Azijai ir Lotynų Amerikai, o daugumą kardinolų pripratusi gauti Romos kurija ir Europa sulaukė tik būtinų nominacijų.
„Pirmieji popiežiaus paskirti kardinolai pertvarko Bažnyčios geografiją.
Persvara iš Europos ir ypač iš Italijos linksta į Lotynų Amerikos ir kitų pietų žemynų pusę“, – rašo nepriklausomu save vadinantis Italijoje leidžiamas dienraštis „Il Fatto Quotidiano“.
Vis dėlto kai kurių paskyrimų buvo tikėtasi, tarp jų – naujojo valstybės sekretoriaus, italų arkivyskupo Pietro Parolino ir tikėjimo ortodoksiją serginčios Tikėjimo mokymo kongregacijos vadovo vokiečio Gerhardo Ludwigo Mullerio.
Tačiau kai kurie vardai ganėtinai nustebino. Vieni tokių – arkivyskupo Philippe Nakellentubos Ouedraogo iš Burkina Faso ir nedidelei skurdžiai Haičio vyskupijai vadovaujančio vyskupo Chibly Langlois vardai.
Vatikano atstovas F.Lombardi paaiškino, kad šis popiežiaus pasirinkimas atspindi jo dėmesį skurstantiesiems.
Tačiau spaudoje pabrėžiama, kad popiežius Pranciškus, rinkdamasis naujus kardinolus, vadovavosi dviem taisyklėmis: pirma, anksčiau galiojusių taisyklių laužymas ir, antra, dėmesys pasaulio pietums.
Laužo senas taisykles
Analitikai teigia, kad apie popiežiaus ryžtą reformuoti Vatikaną byloja ne tik naujų kardinolų vardai, bet ir už aukščiausio dvasininkų luomo borto likusios pavardės.
Pažymima, kad popiežius atmetė ne vieną žinomą, įtakingą ir realiu kandidatu į kardinolus laikomą, tačiau nuo jo nubrėžtos kuklumo, santūrumo ir paprastumo linijos nukrypstantį dvasininką.
Popiežius Pranciškus kardinolais paskyrė ne didžiųjų, bet nedidelių ir neturtingų vyskupijų vadovus.
Italų apžvalgininkus itin nustebino tai, kad popiežius į kardinolų luomą nepakėlė Turino arkivyskupo Cesare Nosiglios ir buvusiam Vatikano premjerui Tarcisio Bertone artimo Venecijos patriarcho Vincenzo Paglios.
Šios dvi vyskupijos beveik šimtmetį buvo laikomos garantuotais kardinolų postais.
„Venecija – tradicinis kardinolų miestas – savo atstovo neturėjo pastarojoje konklavoje, neturės jo ir toliau“, – rašo įtakingas Romos dienraštis „La Repubblica“.
„Anksčiau purpurinė kardinolo sutana Venecijos patriarchui ir Turino arkivyskupui būtų atitekusi automatiškai. Šiandien taip nebėra.
Kardinolų kolegija tampa vis labiau tarptautinė ir mažiau eurocentristinė.
Naujoji popiežiaus orientacija į pasaulio pietus, o sprendimai vis labiau tolsta nuo „taip, kaip buvo daroma anksčiau“ koncepcijos“, – rašo įtakingas Milano dienraštis „Corriere della Sera“.
Reikšmė – tarp eilučių
Italų apžvalgininkai didžiausiu popiežiaus pertvarkymo ženklu italų hierarchams laiko Perudžos arkivyskupo Gualtiero Bassetti vardą naujųjų kardinolų sąraše.
„Perudžos arkivyskupo paskyrimas kardinolu – ne tiktai popiežiaus duoklė Umbrijos regionui, kuriame gimė ir gyveno šv.Pranciškus Asyžietis, bet ir turi kur kas gilesnes politines šaknis“, – rašo politinis interneto žurnalas „Polisblog“.
G.Bassetti paskyrimas kardinolu vadinamas iki šiol galiojusių nerašytų taisyklių sulaužymu ir antausiu Italijos vyskupų konferencijos (CEI) vadovui kardinolui Angelo Bagnasco.
Italijoje iki šiol šaipomasi iš šio Genujos arkivyskupo vadovaujamos institucijos klaidos, kai išrinkus popiežių CEI išplatino sveikinimą, esą popiežiumi išrinktam Milano arkivyskupui metropolitui kardinolui Angelo Scolai.
Sutapimas ar ne, bet po to kardinolo A.Bagnasco karjera patyrė sąstingį.
Jo pavaduotoju popiežius paskyrė G.Bassetti ir pasiūlė italų vyskupams, kaip ir kitoms pasaulio vyskupų konferencijoms, pirmininką rinkti patiems.
Manoma, kad paskyrimas kardinolu G.Bassetti suteikia daug galimybių užimti popiežiaus simpatijų nepelniusio Italijos vyskupų vadovo postą.
„Italijos bažnyčiai tai būtų senosios eros pabaiga ir naujosios pradžia“, – reziumuoja interneto žurnalas „Polisblog“.
„Dar vienas popiežiaus ženklas, kad Bažnyčios centras nuo didžiųjų miestų pasitrauks pasaulio periferijų link – ir ženklas Italijai, kad aukštų hierarchijų reikalai greitai pasikeis“, – naujų kardinolų sąrašą komentuoja ekonomikos dienraštis „Il Sole 24 Ore“.
Mokė paskirtus kardinolus
Apžvalgininkai teigia, kad popiežiaus Pranciškaus pasirinktų kardinolų sąrašas ne tik liudija tikrą Bažnyčios pertvarką, bet ir naujai apibrėžia kardinolo sąvoką.
Mat kiekvienam kardinolui nusiųstame sveikinimo laiške popiežius paaiškino, ko tikisi iš naujų ir jau esančių kardinolų.
„Būti kardinolu nereiškia nei paaukštinimo, nei papildomos garbės, nei apdovanojimo.
Tai paprasčiausiai yra tarnystė, kuri reikalauja labiau atverti žvilgsnį ir praplėsti širdį. Tad prašau tavęs šį paskyrimą priimti paprasta ir nuolankia širdimi“, – trumpame laiške kiekvienam paskirtajam rašo popiežius.
Žinodamas dvasininkų tradiciją aukšto titulo proga rengti iškilmingas vakarienes, teikti dovanas, o naujų kardinolų pomėgį pasipuošti tūkstančius eurų kainuojančiais apdarais popiežius prelatus paragino susilaikyti.
„Jei reikia šį paskyrimą priimti su džiaugsmu, tai daryk taip, kad šis jausmas būtų atribotas nuo bet kokios supasaulėjusios išraiškos, nuo bet kokio šventimo, kuris būtų priešingas evangelinei santūrumo, blaivumo ir neturto dvasiai“, – naujuosius kardinolus laiške mokė popiežius.
Tačiau apžvalgininkai abejoja, ar visi kardinolai supras popiežiaus užuominą, kad atėjo laikas sustabdyti švaistymą Vatikane. O jei ir supras – ar laikysis?
Permainos Dievo akivaizdoje
Nauji kardinolai – ne vienintelė atgarsio sulaukusi Pranciškaus staigmena. Sekmadienį Siksto koplyčioje Vatikane popiežius pakrikštijo 32 naujagimius.
Krikštyti Vatikano ir Apaštalų Sosto institucijose dirbančių vyrų ir moterų vaikus – jau kelis pontifikatus nusistovėjusi tradicija.
Tačiau šiemet ritualas sulaukė išskirtinio žiniasklaidos dėmesio. Mat tarp naujagimių, pakrikštytų prie altoriaus, ant kurio sienos vaizduojamas rūstus Dievas Paskutinio teismo dieną, buvo septynių mėnesių Giulia – bažnyčioje nesusituokusių tėvų duktė (nuotr.).
Be to, po Michelangelo ištapytomis pasaulio sukūrimą vaizduojančiomis lubų freskomis susirinkusias motinas popiežius paragino nesidrovėti ir pažindyti kūdikius.
„Vienas kitas kūdikis per ceremoniją verks, nes jaučia nepatogumą, o gal yra išalkęs: mamos, jeigu vaikučiai išalkę, juos pamaitinkite! Dėl to būkite ramios, nes šiandien jų diena“, – ragino popiežius.
„Popiežius Pranciškus nenuilsdamas rodo ryžtą supaprastinti Šventojo Sosto pompastiką ir dar kartą žodžiais ir gestais pagrindžia savo raginimą atverti bažnyčios duris visiems, ne tik tvarkingiems krikščionims“, – komentavo didieji italų dienraščiai.
