Gindama dėl banko veiklos nukentėjusių savo narių interesus, „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija piketu Londone sieks atkreipti Didžiosios Britanijos visuomenės ir suinteresuotų šalių dėmesį į šios bylos vilkinimą ir to poveikį tolesniam Lietuvos generalinės prokuratūros tyrimui dėl banko veiklos.
„Manome, kad V.Antonovo bei R.Baranausko gynybos argumentai, neva „Snoro“ byla yra politizuota – tik galimai kriminalinį nusikaltimą padariusių asmenų išdavimo proceso vilkinimas. Juk nuo jų savanaudiškų veiksmų labai realiai ir skaudžiai nukentėjo ne tik ūkio subjektai, bet ir dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų. Jei buvę banko savininkai nesijaučia padarę nieko blogo, tegul nebijo grįžti į Lietuvą, o jei sąžinė jiems kužda kitaip, tuomet nėra ko svaičioti apie politinius sąmokslus“ – sakė „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos vykdantysis direktorius Aras Petrauskas.
Asociacijos narių grupė jau atvyko į Londoną. Planuojama, kad prie piketo prisijungs ir Londone gyvenantys dėl „Snoro“ veiklos nukentėję tautiečiai. Piketas vyks 15.30 val.Lietuvos laiku.
Asociacija veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir vienija fizinius ir juridinius asmenis, nukentėjusius nuo banko . Pagrindinis asociacijos tikslas yra visokeriopai ginti fizinių ir juridinių asmenų, nukentėjusių nuo banko „Snoras“ veiksmų, interesus. Šiuo metu asociacija vienija apie 3000 narių.
Abu buvę banko vadovai pripažinti įtariamaisiais dėl turto pasisavinimo stambiu mastu, dokumentų klastojimo, R.Baranauskas – ir dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtim, primena ELTA.
Buvusiems „Snoro“ akcininkams išduoti trys Europos arešto orderiai.
Trečio Europos arešto orderio, pasak Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Dariaus Stankevičiaus, reikėjo, nes byloje pasikeitė nustatytos aplinkybės, išsiplėtė įtarimų apimtis, pasisavinto turto suma. Šiuo metu V.Antonovui ir R.Baranauskui inkriminuota pasisavinto turto suma yra 1,7 mlrd. litų.
Prokurorai taip pat yra apriboję įtariamųjų nuosavybės teises į 805 mln. litų vertės turtą.
Vilniaus apygardos teismas 2011-ųjų gruodžio 7-ąją priėmė nutartį iškelti bankroto bylą bankui „Snoras“. Bankroto administratoriumi paskirtas Lietuvos banko pasiūlytas konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper Europe“ vyriausiasis partneris Neilas Cooperis.
Pasak Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko, „Snoras“ įtarimų kėlė dar nuo 2004 m. Nuo tada Lietuvos bankas kasmet turėjo pretenzijų „Snoro“ vadovybei, kadangi banko turto straipsniai, paskolų portfelis didėjo labai sparčiai, kol galiausiai 2011 m. gegužės 5 d. „Snoras“ kreipėsi į LB dėl įstatinio kapitalo didinimo, tačiau „Snoro“ vadovai į Lietuvos banko reikalavimus nesureagavo.
„Mums kilo įtarimų dėl lėšų kilmės. Natūraliai, esant tiems įtarimams, mes aiškinomės būtent tai tyrime. Dėl to mes ir nusprendėm neleisti didinti įstatinio kapitalo, nes paprasčiausiai buvo įtarimų, kad ateina ne investuotojas iš šalies, o naudojami paties banko (...) pinigai“, – yra sakęs V.Vasiliauskas.
V.Vasiliauskas pabrėžė, kad, nepriėmus tokių sprendimų, kokie buvo priimti, sisteminė žala galėjo būti dar didesnė.
Buvę pagrindiniai bankrutavusio banko „Snoras“ akcininkai Rusijos pilietis V.Antonovas, turėjęs 68,1 proc. banko akcijų, ir Lietuvos pilietis R Baranauskas, turėjęs 25,3 proc. akcijų, 2011-ųjų lapkričio pabaigoje buvo sulaikyti Londone pagal Lietuvos prokurorų išduotą Europos arešto orderį.
Sulaikytieji Londono teismo sprendimu buvo paleisti už užstatą, V.Antonovas – už 300 tūkst. litų, R.Baranauskas – už 800 tūkst. litų.
