Ar lenkai šovė sau į koją?

Pagerbiant Sausio 13-osios aukas V.Tomaševskio bendražygiai išeina iš Seimo salės pradėjus kalbėti V.Landsbergiui. Kitą dieną prezidentei D.Grybauskaitei Europos Parlamente (EP) pristatant Lietuvos pirmininkavo ES Tarybai rezultatus pats V.Tomaševskis pareiškia, kad mūsų šalyje klesti kraštutinis nacionalizmas ir diskriminuojami lenkai.

Daugiau nuotraukų (1)

Valdas Bartasevičius

Jan 21, 2014, 6:40 AM, atnaujinta Feb 17, 2018, 7:29 AM

Tai turbūt perpildė ir pačių kantriausių, lenkams draugiškiausių lietuvių kantrybės taurę. V.Tomaševskis – tokia pat Lietuvos nelaimė, kaip latviams – jų europarlamentarė T.Ždanok, nepraleidžianti progos iš visų tribūnų kuo bjauriau atsiliepti apie ją į EP delegavusią šalį.

Kad ir kaip piktinsis prezidentė, premjeras ir didžioji dalis Lietuvos, V.Tomaševskis nepasikeis. Rėkti, kad lietuviai diskriminuoja lenkus, – jo politinis versliukas. Ir reikia pripažinti – visai sėkmingas, garantavęs jam Lietuvos mastu milžinišką europarlamentaro algą.

Versliukas paremtas paprasta logika: kuo daugiau Lietuvoje įtampos dėl lenkų, kuo smarkesnę reakciją tai sukelia Lenkijoje, tuo V.Tomaševskio reikalai geresni.

Todėl kuo Lietuva labiau žaibuoja piktindamasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkimų akcijomis, tuo V.Tomaševskiui naudingiau: apie jį bus dar daugiau kalbama, o jis vaikščios iš vienos televizijos į kitą ir seks tą pačią pasaką – kaip lietuviai skriaudžia jo tautiečius.

Užčiaupti V.Tomaševskio neįmanoma, bet galima gerokai pritildyti – tiesiog gegužę imti ir neišrinkti jo į EP. Tik lietuviai jo ir nerenka, todėl taip drąsiai jis ir tampo nervus didžiumai Lietuvos žmonių.

Yra ir kitoks būdas neutralizuoti V.Tomaševskį. Reikėtų išmušti jam iš rankų mėgstamiausią rinkėjų balsų žvejybos priemonę – kivirčus su Lietuvos valdžia dėl lenkų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis ir dvikalbių vietovardžių.

Paprasčiausias sprendimas – rasti kompromisą, kaip nepažeidžiant valstybinės kalbos statuso būtų galima leisti lenkų pavardžių rašybą lenkiškai ir įteisinti Vilniaus krašte dvikalbes vietovardžių lenteles. Tikrai jokios bėdos Lietuvai dėl to nebūtų.

Žinoma, tokio kompromiso priešininkai pasakys, jog taip elgtis neleidžia Konstitucija.

Dabar, V.Tomaševskiui pasišvaisčius kaltinimais Lietuvai, aišku, kad dar ilgai ir neleis. Mat ne paslaptis, kad konstitucinės tiesos glūdi ne tiek Konstitucijos tekste, kiek aiškintojų galvose.

Gal tai ir buvo tas antras zuikis, kurį užsipuldamas Lietuvą vienu šūviu norėjo nušauti V.Tomaševskis: ne tik sutelkti lenkus, bet dar ir taip suerzinti lietuvius, kad joks kompromisas dėl vietovardžių ir pavardžių rašybos būtų neįmanomas.

Gal nuosaikios politikos linkę laikytis socialdemokratai ir būtų mėginę rasti kokią išeitį, kaip spręsti dešimtmečius Lietuvos politikams galvos skausmą keliančią problemą. Tačiau dabar tai neįmanoma, nes po naujausių lenkų akibrokštų dvejų rinkimų išvakarėse būtų politinė savižudybė bent iš dalies tenkinti jų reikalavimus.

Per rinkimų kampaniją partijos ir kandidatai į prezidentus neišvengiamai lenktyniaus, kuris kiečiausiai atremia lenkų išpuolius. Konservatoriai čia bus nepralenkiami. Galės padėkoti lenkams, o šie – jiems, kad vieni kitiems padeda sutelkti rinkėjus.

Akivaizdu, kad V.Tomaševskis ir jo sekėjai tik įstūmė jų pačių labai sureikšmintą kalbinę problemą į visišką aklavietę. Bet ar galima sakyti, kad lenkai patys sau šovė į koją? Atsakymą pateiks rinkimai.

Jei V.Tomaševskis nebus perrinktas į EP, tuomet reikės sakyti, kad jo taktika žlugo.

Bet jeigu jis gaus mandatą ir toliau galės rėžti kalbas Briuselyje bei Strasbūre, tai reikš, kad LLRA provokacijos prieš Lietuvą tapo savotišku Aukso puodą lenkų politikieriams laiminčiu bilietu ir jie tik dar uoliau švaistysis kumščiais.

Teliks vienintelė LLRA sudrausminimo priemonė ir ją savo rankose laiko socialdemokratai – jie gali perspėti, kad išmes lenkus iš valdančiosios koalicijos ir atims jiems tekusius valdžios postus. Juk į EP paklius nebent V.Tomaševskis, o jo sekėjams reikia šiltų vietelių Lietuvoje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.