Tik nepradėkite man pasakoti apie girgždančio po kojomis sniego grožį ir žiemos pramogas. Pramogos prasideda ryte, dar neišaušus, kai pirštinėta letena spaudžiate pernakt į nekilnojamą turtą virtusio automobilio signalizacijos pultelį.
O jūsų keturratis draugas, kuriam vos prieš mėnesį padovanojote naują akumuliatorių, nei posūkių žibintais mirkteli, nei cypteli. Skaudama širdimi lupate prišalusias dureles, variklio dangtį ir, laikydamas rankose „krokodilus", primušto šuns žvilgsniu žiūrite į kiekvieną iš kiemo išvairuojantį kaimyną.
Boikotuosiu Sočio olimpines žaidynes ne todėl, kad jos vyksta žmogaus teises pažeidinėjančioje ir su kaimynais nedraugiškai besielgiančioje Rusijoje, o todėl, kad tai yra žiemos žaidynės. Ne tik nežiūrėsiu transliacijų didele ar maža raiška, bet ir per jų anonsus išeisiu pasižiūrėti, ar krosnis neužgeso.
„Štai kur tikriausias žiemos sportas,"- žaviuosi, stebėdamas pro langą, kaip žmona siauru takeliu tarp dviejų pusnių parneša įspūdingo dydžio glėbį malkų. Jei rūpėtų, ką žmonės pasakys, piktinčiausi dėl tokio jos pomėgio mankštintis ne aerobikos salėje, o nešiojant malkas, kasant sniegą ar stumdant nukritusių obuolių prikrautą karutį. Bet kas gi tragiško nutiks, jei pamatęs tokį vaizdą, kas nors sužinos paslaptį, jog esu beviltiškas tinginys?
Mūsų valstybės paslaptį apie kvailius Vyriausybėje atskleidęs estų ministras mandagiai atsiprašė. Bet ištartas žodis, kaip kokia slaptoji pažyma, jau gyvena savo gyvenimą, todėl turime progą paspėlioti, iš kur kilo lietuvių polinkis rinkti į valdžią autentiškus kvailius ar jais apsimetančius.
Didžiųjų kunigaikščių dvare kvailį vaidindavęs juokdarys galėdavo pasakyti tai, už ką kitiems lėktų nuo pečių galva. Kiekvienas kaimas ar miestelis turėjo savo kvailelį, bet seniūnu jo niekas nerinkdavo. Tik po Antrojo pasaulinio karo, kai drąsiausi ir protingiausi išsiblaškė, kas į Vakarus, kas miškan, nespėjusius - Sibiran, kaimo kvailys su šautuvu, įkalęs ant drąsos, susireikšmino, nusišluostė rankogaliu snarglį ir pasikėlė iki stribo.
Mano karta užaugo žiūrėdama ideologizuotos animacijos šedevrus, kuriuose rusiškas kvailelis Ivanas be ypatingų pastangų įveikdavo ponus ir carus, nudobdavo slibinus ir vesdavo princeses. Sistemą pašiepiančio juokdario menininko įvaizdis sovietmečio pabaigoje buvo gerokai populiaresnis, negu atviras pasipriešinimas.
Disidentams taikytas gydymas psichiatrinėse ligoninėje prisitaikėliams suteikdavo galimybę nuraminti savo sąžinę, neva protestuoti ir priešintis sistemos galybei gali tik bepročiai.
Jau du dešimtmečius profesoriaus Vytauto Landsbergio ironija ir sarkazmas paprastais žmonėmis save vadinančius rinkėjus tiesiog siutina. Panašų gebėjimą šmaikštauti liaudžiai nesuprantamu būdu anos kadencijos Vyriausybėje buvo išsiugdžiusi ministrė Ingrida Šimonytė. Užtat Viktoro Uspaskicho agitbrigadiniai juokeliai šitai auditorijai kuo puikiausiai suprantami. Tikėkimės, kad bus suprantami ir kameros kaimynams.
Daugiausiai juokdarių į Seimą užvežė 2008-aisiais su Arūno Valinsko partija. Rinkėjų pasiųsti ten kvailioti, užgriuvus Pasaulinei krizei, jie labai stengėsi rimtai spręsti rimtus reikalus ir taip nepateisino žmonių lūkesčių. Net iš prigimties graudžiai juokingas Antanas Nedzinskas norėjo būti rimtas ir tik kadencijos pabaigoje sugalvojo pokštauti surengdamas fiktyvias vestuves, bet jau buvo vėlu.
Šioje kadencijoje politikos klounai, juokdariai ir keistuoliai, pasklidę po visas frakcijas, retkarčiais pasikeičia vaidmenimis su rimtais ir solidžiais kolegomis, galutinai ištrindami ribą, kur baigiasi vaidyba prieš rinkėją bei kvailių ieškojimas, o kur prasideda netyčia atsiskleidęs autentiškas bukumas.
Galiu tik spėlioti, ar bent vienas iš gausaus būrio apie savo kandidatavimą Prezidento rinkimuose šiomis dienomis pranešusių politikų nejuokauja, kai kalba apie savo galimybes laimėti. Turėtų nutikti kažkas sukrečiančiai sensacingo, kad į antrąjį rinkimų turą patektų ne Dalia Grybauskaitė su Zigmu Balčyčiu, o kažkas kitas.
Netikiu, kad kuris iš lyderių tokiu metu, kai belieka nuosaikiai populistiniais pasisakymais ir susitikimais su rinkėjais palaikyti savo populiarumą, pultų blaškytis ir pridarytų tiek viešųjų ryšių klaidų, kad į antrąjį turą patektų Artūras Zuokas, Bronis Ropė arba Linas Balsys.
