„Tvarkiečiai“ supanikavo jau pačioje posėdžio pradžioje. Petras Gražulis paprašė išbraukti klausimą dėl R.Pakso iš darbotvarkės. Jis pripažino, kad to paprašė apskaičiavęs, kad Konstitucijos pataisai neužteks balsų.
Rinkimuose jau nedalyvaus?
„Tvarkiečių“ lyderiui nepadėjo vakarykštis pareiškimas, transliuotas per pagrindines šalies televizijas. Trečiadienį R.Paksas viešai atsiprašė už praeityje padarytas klaidas.
Norint pakeisti Konstituciją, būtina surinkti 94 balsus. Valdančioji dauguma turi tik 86, todėl viską turėjo nulemti opozicijos balsai.
Ketvirtadienį rytą Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nutarė balsuoti prieš Konstitucijos pataisas. Opozicija tikina, kad jų R.Pakso atsiprašymas neįtikino. Be to, dauguma liberalų ir konservatorių mano, kad R.Pakso, kuris buvo pašalintas iš prezidento posto už priesaikos sulaužymą, dar negalima prileisti prie valdžios.
Valdančiųjų pozicijas silpnino ir tai, kad šiandien į posėdį neatvyko trys užsienyje esantys Seimo nariai: Darbo partijos idėjinis lyderis Viktoras Uspaskichas, ministrai Juozas Bernatonis ir Vytenis Andriukaitis.
Tačiau socialdemokratai dėl to, kad žlugo balsavimas dėl Konstitucijos pataisų, kaltino tik opoziciją. Esą ji atėmė iš žmonių galimybę pasirinkti, už ką balsuoti per prezidento rinkimus.
Už tai, kad klausimas dėl R.Pakso būtų išbrauktas iš šios dienos posėdžių darbotvarkės, balsavo 104 Seimo nariai, prieš buvo 1, o 16 susilaikė.
Manoma, kad R.Paksas jau negalės dalyvauti artėjančiuose šalies vadovo rinkimuose, nes Vyriausioji rinkimų komisija baigs registruoti rinkimų dalyvius vasario 20 dieną. Iki to laiko Seimas į posėdį nesusirinks ir dėl Konstitucijos pataisų nebalsuos.
Konservatoriai apsigalvojo
Prieš tris mėnesius per pirmąjį balsavimą už Konstitucijos pataisas balsavo 101 Seimo narys. Tačiau tuomet jas palaikė dalis konservatorių ir liberalų.
Konservatoriai pakeitė nuomonę, nes vėliau paaiškėjo, kad teikiant Konstitucijos pataisas esą buvo padaryta procedūrinių pažeidimų.
Liberalų lyderis Eligijus Masiulis ketvirtadienį šaipėsi iš „tvarkiečių“, kad jie patys paprašė atšaukti balsavimą dėl R.Pakso, nes per vakar vykusį neformalų valdančiųjų partijų vakarėlį suprato, jog už R.Paksui naudingas pataisas nebalsuos ir nemaža dalis valdžios partijų atstovų.
Dar iki balsavimo buvo kalbama, kad nevieninga yra ir valdančioji dauguma. Esą už R.Paksui naudingą Konstitucijos keitimą gali nebalsuoti dalis socialdemokratų, kurie nenori, kad R.Paksas dalyvautų rinkimuose ir konkuruotų su jų kandidatu Zigmantu Balčyčiu.
Taip pat nereikia pamiršti, kad R.Pakso nemėgsta ir kai kurie kiti valdančiosios daugumos atstovai, pavyzdžiui, buvęs Seimo pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas, kuris taip pat dalyvaus šalies vadovo rinkimuose.
Buvo spėliojama, kad prieš R.Paksą nusiteikę politikai tiesiog neateis į balsavimą.
Dėl V.Mazuronio dar neaišku
Spėjama, kad R.Paksą prezidento rinkimuose galėtų pakeisti partijos vicepirmininkas, aplinkos ministras Valentinas Mazuronis. Tačiau R.Paksas ketvirtadienį dar negalėjo tvirtai pasakyti, ar jų kandidatas bus V.Mazuronis. Esą tai nuspręs partijos kongresas.
Kol kas tvirto „taip“ dėl dalyvavimo šalies vadovo rinkimuose nesako ir pats V.Mazuronis, ketinantis dalyvauti ir Europos Parlamento rinkimuose.
R.Paksas teigė, jog jis pats paprašė P.Gražulio, kad klausimas dėl Konstitucijos būtų išbrauktas iš Seimo darbotvarkės. Tokiu būdu jis nenorėjo sužlugdyti Konstitucijos pataisų priėmimo. R.Paksas tikisi, kad pavasarį į Seimą susirinkę politikai pakeis nuomonę ir balsuos už Konstitucijos pataisas.
„Šis sprendimas yra privalomas Lietuvai. Jis anksčiau ar vėliau bus įgyvendintas. Tai yra Strasbūro žmogaus teisių teismo sprendimas. Politikai, kurie šitaip užsispyrė, nepademonstravo politinės brandos. Vienas dirgiklių buvo mano kandidatūra į prezidento rinkimus“, – kalbėjo R.Paksas.
„Tvarkos ir teisingumo“ lyderis mano, kad konservatoriai ir liberalai nutarė nepalaikyti Konstitucijos pataisų, nes šios partijos remia Dalią Grybauskaitę, o R.Pakso dalyvavimas rinkimuose dabartinei šalies vadovei nenaudingas. R.Paksas skaičiavo, kad pagal dabartinius reitingus jis turėjo patekti į antrąjį rinkimų turą.
R.Paksas teigė tikįs, kad valdančiųjų partijų lyderiai, kurie žadėjo, kad jų atstovai balsuos už Konstitucijos pataisas, buvo nuoširdūs ir socialdemokratams ar Darbo partijai jo dalyvavimas rinkimuose nebūtų trukdęs.
Galės toliau būti auka
Tiesa, kai kurie „tvarkiečiai" neoficialiai yra pripažinę, kad R.Paksas visai netrokšta dalyvauti prezidento rinkimuose, nes juose neturi galimybės laimėti. Tokiu atveju jis prarastų kankinio aureolę, taip pat žlugtų jo kaip svajonių prezidento mitas.
Esą R.Paksui kur kas naudingiau, kad Konstitucija vėl būtų nepakeista, o jis galėtų toliau vaidinti kankinį ir sulaukti daug balsų per Europos Parlamento rinkimus.
Tokią strategiją netyčia lrytas.lt atskleidęs P.Gražulis yra prasitaręs, kad jis pasiryžęs netgi prašyti konservatorių, jog jie sužlugdytų Konstitucijos pataisų priėmimą, kad R.Paksas nebūtų prileistas prie prezidento rinkimų starto.
Įpareigojo Strasbūro teismas
R.Paksas yra skelbęs, kad sieks dalyvauti prezidento rinkimuose – nebūtinai šiuose. Galima suprasti, kad laimę jis bandys po penkerių metų, jei Seimas vis dėlto pakeis Konstituciją.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo per rinkimus. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam R.Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
Konstitucinis teismas yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
