Tačiau virš sostinės kybanti beveik milijardo litų skola neleidžia sėdėti sudėjus rankų. Ar yra konkretus, ūkiškai pagrįstas planas, kaip išsikapstyti iš milžiniškų skolų ir iš centus skaičiuojančio miesto Vilniui tapti viena turtingiausių Europos sostinių?
Apie tai portalas lrytas.lt kalbėjosi su Vilniaus savivaldybės Finansų direktoriumi Vygandu Jaku.
- Kas vis tik kaltas dėl didžiausio per pastarąjį dešimtmetį Vilniaus įsiskolinimo? Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) paskirstymo tvarka, ar, kaip teigia opozicija – lėšų švaistymas, ne pačios būtiniausios investicijos?
- Faktą, kad 2008 – 2012 metais Vilniaus biudžeto deficitas kasmet sudarė apie 160 mln. litų dėl ydingos Vyriausybės finansų politikos, sugalvojo ne dabartinė sostinės valdančioji koalicija.
Audito ir mokesčių konsultacijų bendrovių tinklo „Pricewaterhouse Coopers“ auditoriai, atlikę Vilniaus miesto finansinių įsiskolinimų priežasčių tyrimą, pateikė išvadą, kad Vyriausybė netinkamai planavo GPM pajamas savivaldybės biudžete ir dėl to miestas negavo 227 mln. litų. Ydingas planavimas buvo vienas iš svarbiausių veiksmų, nulėmusių didelį skolų šuolį 2007–2010 metais
Tai, kad ekonominio sunkmečio metais Vyriausybė didelę dalį finansinės naštos permetė ant savivaldybių pečių, pažymima ir 2010 m. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO – OECD) parengtoje ataskaitoje „Biudžeto planavimas Lietuvoje“.
Vilnius - ne vienintelis miestas Baltijos šalyse, kuriam per krizę užaugo skolų kupra. Panaši padėtis susiklostė ir Rygoje.
- Kokios pagrindinės einamosios skolos miesto tvarkdariams - „Grindos“ įmonei, viešajam transportui ir kiemsargiams, kurie karts nuo karto piketuoja, skundžiasi vėluojančiais atlyginimais?
- Šiuo metu savivaldybės skola „Grindai“ sudaro apie 16,2 mln. Lt, viešojo transporto įmonėms - apie 77,5 mln. Lt. Kiemsargiams savivaldybė atlyginimų tiesiogiai nemoka, tai daro juos samdančios miesto tvarkymo bendrovės.
- Ar neatsitiks taip, kad per patį slidžiausią metą kiemsargiai atsisakys barstyti šaligatvius, „Grinda“ - gatves, o autobusai ir troleibusai neišvažiuos iš transporto parkų?
– Ne. Dėl miesto įsiskolinimų vilniečiai sunkumų jausti negali, kadangi nė vienas paslaugų vilniečiams teikėjas, su kuriais savivaldybė yra sudariusi paslaugų teikimo sutartis, jų teikti neatsisakė. Taip yra todėl, kad nors ir ne pilnai, savivaldybė savo skolas moka. - Bet ar ilgai? Ar yra koks nors konkretus planas, kaip atsikratyti nors didžiosios skolos dalies?
– Pirmiausia, jau nuo 2012 metų Vilniaus savivaldybė, įvedusi griežtas taupymo priemones, perfinansavusi dalį skolų ir pertvarkiusi viešojo transporto bei kitų įmonių darbą sutaupė daugiau nei 70 mln. litų, tai yra beveik 15 proc. visų savarankiškų savivaldybės pajamų. Taip pat sostinės savivaldybė paskelbė konkursą finansinių įsipareigojimų ir įsiskolinimų pertvarkymo planui parengti.
Konkurso nugalėtojas turės parengti planą ir pasiūlyti sprendimus kaip sumažinti Vilniaus miesto savivaldybės įsiskolinimą, atkurti mokumą ir prieinamumą prie kreditavimo rinkos.
Numatoma, kad šis planas bus derinamas su Finansų ministerija, kreditoriais ir kitomis suinteresuotomis šalimis. Konsultantų parengtas planas taip pat bus pristatytas Vilniaus miesto savivaldybės tarybai.
Taip pat Vyriausybės teikimu Seimas padidino GPM Vilniaus dalį nuo 42 iki 48 proc., taigi daugiau vilniečių sumokamų mokesčių lieka Vilniuje. Taip sostinės biudžetas gaus papildomus 161 mln. litų. Žinoma, GPM dalis galėtų būti ir dar didesnė, greičiau padengtume skolas.
