Apie dvejų metų rezultatus, kai buvo pradėtas taikyti smurto artimoje aplinkoje įstatymas, buvo kalbama konferencijoje „Apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: aktualijos ir perspektyvos“.
Smurto kultūra. Taip Lietuvos visuomenę trumpai apibūdino Seimo narys Julius Sabatauskas. Politiko žodžiai atspindi statistiką – vien 2013 metais policijos pareigūnai gavo daugiau nei 21 tūkst. iškvietimų dėl patiriamo smurto artimoje aplinkoje.
Priimta, kad smurtas artimoje aplinkoje tai tik tos šeimos reikalas. Tačiau daugėja tokių atvejų, apie kuriuos išgirsta visuomenė, kai šeiminio konflikto metu yra nužudomi vyrai, moterys ar vaikai.
Vien 2013 m. patiriant žvėrišką smurtą šeimoje, buvo nužudytos 35 moterys ir 35 vyrai. Užmušti buvo 2 vaikai.
Dažniau kviečia policiją
„Ši problema yra sunki ir turinti ilgalaikes pasekmes. Kas būna, kai smurtaujama 20 metų? Vėliau smurtą šeimoje matęs vaikas gali užaugti lygiai toks pats. Pirmiausia aukos patiria stresą, šoką ir baimę, tačiau vėliau galvoja, kad tai yra normalu. Toks požiūris turi būti pakeistas“, - sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas J.Sabatauskas.
Seimo narys akcentavo statistiką – žmonės tapo drąsesni, dažniau kreipiasi į policijos pareigūnus ir praneša apie patiriamą smurtą.
„Žmonės dabar drąsesni, nes visų pirma sau pripažįsta, kad šeimoje vyksta negeri dalykai“, - akcentavo J.Sabatauskas.
Jis pateikė vieną iškalbingą atvejį. Moteris, iškvietusi pareigūnus abejojo ar reikėjo kviesti policiją. „Gal be reikalo kviečiau? Jis manęs nemušė, o spjaudė į veidą“, - vienos moters žodžius, kuriuos jis pasakė policijos pareigūnui, perpasakojo J.Sabatauskas.
Pareigūnas tokio moters pareiškimo buvo šokiruotas. Jis paaiškino moteriai, kad tokia agresija ir žeminimas yra labai pavojingas.
„Moters žeminimą spjaudant jai į veidą matė jos vaikai. Tai yra psichologinis smurtas. Vaikai kopijuoja savo tėvus, todėl toks elgesys gali persikelti į gatvę ar mokyklą“, - sakė Seimo narys.
Iškvietimų – dešimtys tūkstančių
Per dvejus metus, kai pradėjo veikti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, akivaizdžiai išaugo policijos pareigūnų iškvietimų dėl smurto šeimoje.
Pavyzdžiui, 2012 m. buvo užregistruoti 18268 tokie iškvietimai. Buvo pradėti beveik 7600 ikiteisminiai tyrimai.
Daugiausia smurtavo vyrai (6462 atvejai), smurtavusių moterų skaičius žymiai mažesnis – 286 atvejai. Taip pat, buvo užfiksuoti ir atvejai, kai smurtaudavo vaikai – 36 atvejai.
Per minėtus metus nuo smurto nukentėjo beveik 6500 moterys ir 721 vyrai. Nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo 637 vaikai.
Skaičiai milžiniški, tačiau po metų jie padidėjo. Palyginimui, per 2013 m. buvo užregistruota 21615 iškvietimų dėl smurto šeimoje. Buvo pradėta daugiu nei 10 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
Kaip ir metais prieš tai, daugiausia smurtavo vyrai (8151 atvejai), tačiau išaugo smurtavusių moterų skaičius (501 atvejis). Praėjusių metų statistikoje užfiksuoti 62 atvejai, kai smurtaudavo vaikai.
2013 m. smurtą kentė daugiau nei 8 tūkst. moterų ir 1,1 tūkst. vyrų. Nukentėjo ir daugiau vaikų – buvo užfiksuoto 739 atvejai.
Aukos linkusios atleisti
Vilniaus apylinkės prokuroras Mindaugas Taškūnas teigė, kad iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje padidėjimas kelia nerimą.
Prokurorą neramina ir ikiteisminių tyrimų neefektyvumas. Daugybė jų yra nutraukiami, aukos keičia parodymus. Kodėl?
„Ikiteisminių tyrimų neefektyvumas neparodo to, kad teisėsauga dirba blogai. Iš pažiūros, tai yra paprastos ir aiškios bylos, kurias galima išnagrinėti per keletą dienų. Tačiau aukos keičia parodymus – ne dėl to, kad pokštautų su pareigūnais, o todėl, kad verčia gyvenimas. Juk dažnai aukos gyvena su smurtautojais, turi finansinę priklausomybę ir panašiai“, - kalbėjo prokuroras M.Taškūnas.
Tokia priklausomybė lemia, kad ikiteisminio tyrimo metu smurtautojas su auka susitaiko.
Vaikai smurtautojai – nauja problema
Įdomi vaiko situacija šeimoje, kurioje yra smurtaujama. Vaikas pripažįstamas smurto auka ir tuomet, kai prieš jo akis buvo skriaudžiama mama, seserys, broliai ar tėvas.
Teisėsaugininkai akcentavo, kad mažamečiai vaikai ikiteisminio tyrimo metu nėra net apklausiami. Taip siekiama kuo labiau sumažinti jam padarytą žalą.
Taip pat, pradėjus taikyti įstatymą, iškilo ir problemų. Ką daryti, jeigu šeimoje prieš tėvus ar senelius smurtauja nepilnametis vaikas?Sulaikius smurtautoją, pareigūnai vėliau jį turi grąžinti ne kam kitam, o tėvams arba globėjams, prieš kuriuos ir buvo smurtaujama. Kitu atveju, būtų pažeistos vaiko teisės, mat jis nebūtų grąžintas į savo šeimą – jo saugią aplinką.
Konferencijos metu buvo pripažinta, kad pradėjus taikyti įstatymą, pareigūnams reikėjo daugiau žinių, ką daryti atvykus į aplinką, kurioje buvo smurtaujama. Keitėsi ir pačių pareigūnų požiūris į smurtą šeimoje – pavyzdžiui, vyrui paskambinus pagalbos telefonu ir pranešus, kad žmona jį muša keptuve, pareigūnai nesiūlydavo „duoti atgal“, o vykdavo į įvykio vietą.
Konferencijos pranešėjų nuomone, tai rodo, kad Lietuvoje požiūris į smurtą keičiasi.
„Tikiuosi, kad po dešimties metų mes kalbėsime apie emocinį smurtą, o ne fizinį smurtą, nes paprasčiausiai mes jo nebetoleruosime ir mums bus nesuvokiama, kad šeimoje gali būti smurtaujama“, - sakė Vilniaus miesto krizių centro vadovė Nijolė Dirsienė.
Lrytas.lt šiuo metu vykdoma socialinė kampanija „Smurtas šeimoje: tik netylėk!“. Kviečiame savo išgyvenimais bei nuomone pasidalinti visus, kurie susidūrė su smurto šeimoje problema. Galbūt užrašyta jūsų istorija padės kitomis akimis pažvelgti į savo situaciją, ieškoti pagalbos ir ją rasti? Galbūt tai, kaip pasipriešinote smurtui, padrąsins kitus jį patiriančius žmones? O gal jūsų istorijoje save atpažins smurtautojas ir ryšis nutraukti tokį savo elgesį?
Netylėkite! Išdrįskite prabilti apie smurtą šeimoje! Jūsų istorijų iki vasario pabaigos laukiame el. paštu bendraukime@lrytas.lt. arba įkeliant čia.
