Lietuva į JT Saugumo Tarybą buvo išrinkta praėjusių metų spalio 17-ąją. Tiesa, kad mūsų šalis atstovai dirbs Saugumo Taryboje, paaiškėjo dar pavasarį, kai planų atstovauti Rytų ir Centrinės Europos regionui atsisakė Gruzija.
Naudinga Lietuvos įvaizdžiui
Nors Lietuva buvo vienintelė kandidatė, vis tiek reikėjo surinkti du trečdalius balsavime dalyvavusių pasaulio valstybių balsų. Taip ir atsitiko – prie apvalaus JT Saugumo Tarybos, kuri atsakinga už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą pasaulyje, posėdžių stalo lentelė su užrašu „Lithuania“, o salėje sušmėžavo lietuviškos trispalvės.
Tad dabar Lietuva kartu su galingiausiomis pasaulio valstybėmis – JAV, Kinija, Rusija ir kitomis – spręs opiausius saugumo klausimus. Savaime suprantama, dabar, kai dar ir ruošiamasi pirmininkavimui Saugumo Tarybai, Vilnius tvirtina turįs kuo didžiuotis.
„Narystė įtakingiausiame JT forume sustiprins mūsų valstybės tarptautinį prestižą bei įtaką, skatins užsienio politikos efektyvumą. Tai ženkliai padidins Lietuvos politinį svorį bei suteiks svarbius įtakos svertus sprendžiant nacionalinius užsienio politikos uždavinius ir strateginius tikslus – tiek regione, tiek santykiuose su kaimynais“, – lrytas.lt vardijo Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai.
Pasak užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, vadovauti Saugumo Tarybai yra unikali proga. Šansas būti išrinktam į tarybą yra vienas - per 50 metų.
Kokia reali nauda?
„Visa tai absoliučiai nieko nereiškia. Pats užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius yra užsiminęs, kad darbas JT Saugumo Taryboje tereiškia tai, kad Lietuvą atvyks atstovai šalių, kuriose apie mus galbūt niekas nėra girdėjęs“, – lrytas.lt teigė Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius.
„Svarbu tik matomumas, daugiau nieko. Taip pat – ir pirmininkavimo Saugumo Tarybai mėnesį. Net JAV ir Rusijos pareigūnai pripažįsta, kad realios naudos pirmininkavimas neduoda“, – pridūrė M.Laurinavičius.
Sausio 15 dieną su Užsienio reikalų ministerijos atstovais apie Lietuvos narystės JT Saugumo Taryboje darbotvarkę diskutavęs Seimo Užsienio reikalų komitetas, regis, taip pat labiausiai vertina matomumą.
Komitetas išreiškė „visuomenės informavimo apie Lietuvos veiklą ir pasiekimus pirmininkaujant šiai JT institucijai“ svarbą.
„Teoriškai taip: Lietuva visą vasarį dėlios darbotvarkę, skaitys pranešimus. Bet norint nuveikti ką nors daugiau, svarbesniais klausimais, reikia išteklių. O jų nėra“, – lrytas.lt sakė M.Laurinavičius.
Rūpinsis Afrikos reikalais
Iš tiesų – veikti yra ką. Toliau tęsiasi pilietinis karas Sirijoje, įtampa auga ir kaimyniame Irake, pasaulis baisisi istorijomis apie kanibalizmą iš Centrinės Afrikos Respublikos (CAR).
Lietuva jau pranešė ketinanti į CAR siųsti karinių oro pajėgų transportinį lėktuvą „Spartan“ su 10 žmonių įgula. Be to, Vilnius pranešė skirsiantis 208 tūkstančių litų humanitarinei pagalbai tiek CAR, tiek Sirijoje.
Be to, šiais metais Lietuva vadovaus Saugumo Tarybos Kovos su terorizmu komitetui bei naujai įsteigtam Sankcijų komitetui CAR. Lietuva darbo Saugumo Taryboje metu ketina skirti ypatingą dėmesį civilių apsaugai konfliktuose, ypač vaikų bei seksualinio smurto aukų apsaugai. Šiomis temomis Jungtinėse Tautose vasarį bus rengiami vieši debatai.
Ministras L.Linkevičius antradienį teigė, kad šiuo metu Saugumo Tarybai daugiausiai tenka rūpintis karinių konfliktų drąskomomis Afrikos valstybėmis bei Sirija.
Užsienio reikalų ministerija abejoja, ar Saugumo taryba artimiausiu metu galėtų svarstyti situaciją Ukrainoje, nes Jungtinės Tautos nesikiša į su politika susijusius valstybių vidaus reikalus. Neabejojama, kad net ir pabandžius šį klausimą įtraukti į Saugumo tarybos darbotvarkę tokią iniciatyvą iškart blokuotų Rusija.
Sėkmės pavyzdžiai
Bet ar realu tikėtis tokių iniciatyvų, kaip, pavyzdžiui, Danijoje? Čia nuo 2000 metų veikia Danijos taikos akademija. Kaip Norvegijoje? Tarptautinė bendruomenė iki šiol negaili pagyrų Norvegijai, kuri Oslo susitarimais 1993 ir 1995 metais, nors ir trumpam, bet sutaikė Izraelį ir palestiniečius.
„Manau, kad Lietuva tiesiog vykdys amerikietišką darbotvarkę, laikysis JAV linijos. Žinoma, žaisti iš esmės galima su visais, net Rusija. Bet reikia žmonių, lėšų ir, svarbiausia, patirties. Todėl nereikia savęs apgaudinėti.
Papildomų lėšų darbui JT Saugumo Taryboje nebuvo skirta – tiesiog perskirstyti vidiniai resursai. Trūksta ir žmonių: mūsų atstovybėje Niujorke dirbs tik keli papildomi diplomatai. O tai reiškia, kad nieko nepadarysi.
Be to, pavyzdžiui, pirmininkavimui ES Tarybai Lietuva ruošėsi dvejus metus. Darbui JT Saugumo Taryboje tiek ilgai tikrai nebuvo ruošiamasi“, – tvirtino M.Laurinavičius.
Užsienio reikalų ministerija lrytas.lt patvirtino: „Lietuvai tapus Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare teko spręsti svarbų klausimą – ką keisti ministerijos struktūroje siekiant tinkamai atlikti naujai iškilusius uždavinius esamų ribotų resursų ir galimybių rėmuose. Mūsų sprendimas – nekurti naujų struktūrų, bet sustiprinti jau esančius departamentus“.
Pirmininkaus du kartus
Dar praėjusiais metais Lietuvos diplomatų korpusą Niujorke sudarė 12 asmenų, dabar jų – 15. Pernai teigta, kad atlyginimai ir sudarys liūto dalį darbo Saugumo Taryboje išlaidų.
„Nuspręndėme sustiprinti misiją Niujorke, išlaikant pirmininkavimo ES Tarybai metu turėtus bei darbui Niujorke nusiunčiant tris papildomus diplomatus“, – lrytas.lt patvirtino ministerija.
Lietuva – viena iš dešimties laikinųjų Saugumo Tarybos narių. Kitos nenuolatinės narės šiuo metu – Argentina, Australija, Čadas, Čilė, Jordanija, Liuksemburgas, Nigerija, Pietų Korėja ir Ruanda. Nuolatinės Saugumo Tarybos narės – JAV, Kinija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Prancūzija.
Vilniuje į nenuolatinę vietą JT Saugumo Taryboje imta žvalgytis netrukus po nepriklausomybės atkūrimo. Lietuva formaliai tokį norą pareiškė dar 1996 metais -- tuo metu tikėtasi užsitikrinti narystę 2004-2005 metų kadencijai.
Jungtinių Tautų Saugumo tarybai Lietuva pirmą kartą pirmininkaus vasarį, o antrą kartą maždaug po 15 mėnesių.
