„Lietuva pagal žmonių, kurie būtų linkę labiau vadovautis tikėjimo, o ne mokslo tiesomis, skaičių lenkia ES vidurkį - 45 procentai palyginti su 39 procentais.
Tačiau reikėtų pažymėti, kad šiam teiginiui visose ES šalyse labiau linkę pritarti vyresnio amžiaus žmonės arba turintys žemesnį išsilavinimą.
Taip pat dažniau taip teigia nesidomintys mokslu ar nesijaučiantys apie jį informuoti“, - TNS LT pranešime cituojama bendrovės socialinių ir politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.
Su teiginiu, kad gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne tikėjimu Lietuvoje sutinka 45 procentai, nei sutinkančių, nei nesutinkančių yra 28 procentai palyginti su 25 procentų vidurkiu ES, nesutinkančių - 20 procentų, kuomet ES jų skaičius siekia vidutiniškai 32 procentus.
Tyrimo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų domisi mokslo ir technologijų vystymu, o pritariančiųjų, kad mokslas ir technologijos daro teigiamą poveikį visuomenei skaičiumi šalis lenkia ES vidurkį: Lietuvoje taip manančių 90 procentų, o europiečių vidurkis siekia 77 procentus.
Daugiausiai mokslą teigiamai vertinančių žmonių mūsų šalyje yra tarp 25-39 metų amžiaus gyventojų bei vis dar studijas tęsiančių asmenų.
Taip pat lietuviai ES vidurkį lenkia manančiųjų, kad mokslinis švietimas yra labai svarbus skatinant jaunimo kūrybinį mąstymą skaičiumi: Lietuvoje tokios nuomonės laikosi 47 procentai gyventojų, kai vidurkis yra 33 procentai. Latvijoje šis skaičius siekia 38, o Estijoje - 32 procentus. Pagal šį rodiklį Lietuva patenka į ES šalių ketvertuką.
Anot lietuvių, iš visų šalyje veikiančių grupių ir organizacijų labiausiai kvalifikuoti aiškinti mokslo ir technologijų vystymosi bei plėtros įtaką visuomenei yra mokslininkai, dirbantys universitetų ar kitų valstybinių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose - taip teigia 70 procentų apklaustųjų. Mokslininkai, dirbantys privačių mokslo įstaigų mokslinėse laboratorijose turi mažesnį autoritetą – jais šiuo klausimu pasitiki 39 procentai apklaustų gyventojų. Pasitikėjimas jais nuo 2010 metų krito 10 procentinių punktų.
Labiausiai kvalifikuotu šaltiniu teikiant žinias apie mokslo ir technologijų plėtrą kas penktas gyventojas įvardijo televizijos žurnalistus, 13 procentų - spaudos leidinių žurnalistus.
Kas trečias lietuvis teigia, kad yra informuotas apie mokslo ir technologijų vystymąsi ir plėtrą. 69 procentai Lietuvos gyventojų informaciją apie mokslo ir technologijų vystymąsi gauna iš televizijos, 45 procentai - per interneto svetaines, 16 proc. lietuvių – per socialinę mediją ir tinklaraščius. Abu pastarieji rodikliai lenkia ES vidurkį maždaug trečdaliu.
Ši apklausa buvo atlikta 2013 metų balandžio-gegužės mėnesiais, jos metu tiesioginio interviu būdu apklausti 1 tūkst. 27 gyventojai Lietuvoje ir 26 563 Europos Sąjungos šalyse. Tyrimas skirtas išsiaiškinti jų nuomonei apie mokslinius tyrimus, inovacijas bei mokslą ir technologijas.
