„Lietuva pagal žmonių, kurie būtų linkę labiau vadovautis
tikėjimo, o ne mokslo tiesomis, skaičių lenkia ES vidurkį - 45
procentai palyginti su 39 procentais.
Tačiau reikėtų pažymėti,
kad šiam teiginiui visose ES šalyse labiau linkę pritarti vyresnio
amžiaus žmonės arba turintys žemesnį išsilavinimą.
Taip pat
dažniau taip teigia nesidomintys mokslu ar nesijaučiantys apie jį
informuoti“, - TNS LT pranešime cituojama bendrovės socialinių ir
politinių tyrimų specialistė Rūta Matulaitienė.
Su teiginiu, kad gyvenimą per daug grindžiame mokslu, o ne
tikėjimu Lietuvoje sutinka 45 procentai, nei sutinkančių, nei
nesutinkančių yra 28 procentai palyginti su 25 procentų vidurkiu
ES, nesutinkančių - 20 procentų, kuomet ES jų skaičius siekia
vidutiniškai 32 procentus.
Tyrimo duomenimis, 47 proc. Lietuvos gyventojų domisi mokslo ir
technologijų vystymu, o pritariančiųjų, kad mokslas ir
technologijos daro teigiamą poveikį visuomenei skaičiumi šalis
lenkia ES vidurkį: Lietuvoje taip manančių 90 procentų, o
europiečių vidurkis siekia 77 procentus.
Daugiausiai mokslą teigiamai vertinančių žmonių mūsų
šalyje yra tarp 25-39 metų amžiaus gyventojų bei vis dar studijas
tęsiančių asmenų.
Taip pat lietuviai ES vidurkį lenkia manančiųjų, kad mokslinis
švietimas yra labai svarbus skatinant jaunimo kūrybinį mąstymą
skaičiumi: Lietuvoje tokios nuomonės laikosi 47 procentai
gyventojų, kai vidurkis yra 33 procentai. Latvijoje šis skaičius
siekia 38, o Estijoje - 32 procentus. Pagal šį rodiklį Lietuva
patenka į ES šalių ketvertuką.
Anot lietuvių, iš visų šalyje veikiančių grupių ir
organizacijų labiausiai kvalifikuoti aiškinti mokslo ir
technologijų vystymosi bei plėtros įtaką visuomenei yra
mokslininkai, dirbantys universitetų ar kitų valstybinių mokslo
įstaigų mokslinėse laboratorijose - taip teigia 70 procentų
apklaustųjų. Mokslininkai, dirbantys privačių mokslo įstaigų
mokslinėse laboratorijose turi mažesnį autoritetą – jais šiuo
klausimu pasitiki 39 procentai apklaustų gyventojų. Pasitikėjimas
jais nuo 2010 metų krito 10 procentinių punktų.
Labiausiai kvalifikuotu šaltiniu teikiant žinias apie mokslo ir
technologijų plėtrą kas penktas gyventojas įvardijo televizijos
žurnalistus, 13 procentų - spaudos leidinių žurnalistus.
Kas trečias lietuvis teigia, kad yra informuotas apie mokslo ir
technologijų vystymąsi ir plėtrą. 69 procentai Lietuvos gyventojų
informaciją apie mokslo ir technologijų vystymąsi gauna iš
televizijos, 45 procentai - per interneto svetaines, 16 proc.
lietuvių – per socialinę mediją ir tinklaraščius. Abu
pastarieji rodikliai lenkia ES vidurkį maždaug trečdaliu.
Ši apklausa buvo atlikta 2013 metų balandžio-gegužės
mėnesiais, jos metu tiesioginio interviu būdu apklausti 1 tūkst. 27
gyventojai Lietuvoje ir 26 563 Europos Sąjungos šalyse. Tyrimas
skirtas išsiaiškinti jų nuomonei apie mokslinius tyrimus,
inovacijas bei mokslą ir technologijas.