Toks pasiūlymas moterį pribloškė. Ji pasigailėjo patikėjusi įdarbinimo agentūros atstovų pažadais ir iš anksto sumokėjusi beveik 2 tūkst. litų, kurių susigrąžinti taip ir nepavyko. Nuo įdarbinimo užsienyje tarpininkavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Darbo vartai“ tvirtina nukentėję ir daugiau žmonių, jie jau rengia bendrą ieškinį teismui ir tikisi, kad, jų teigimu, klientus apgaudinėjanti įmonė bus nubausta.
R.Petrulienė apsidžiaugė gruodį internete radusi skelbimą apie siūlymą legaliai dirbti Danijoje. Kartu su vyru daugelį pastarųjų metų dirbusi sezoninius darbus Švedijoje ir Šveicarijoje, moteris panoro laikinai vykti į Daniją, kol vasarą vėl atsiras darbo Šveicarijos ūkiuose.
Darbas užsienyje sukrovė turtą
Tarpininkavimo paslaugas teikianti bendrovė „Darbo vartai” savo interneto tinklalapyje skelbiasi galinti pasiūlyti gerai apmokamų darbo vietų ne tik Danijoje, bet ir Norvegijoje, Olandijoje, Anglijoje.
Internete aptikusi neigiamų atsiliepimų apie šią įmonę, telšiškė kiek sunerimo, tačiau nuvykusi į įmonės atstovybę Klaipėdoje buvo nuraminta. Bendrovės darbuotojai moterį neva patikino, kad ji tikrai gaus darbą Danijoje. „Man pasiūlė darbą sūrių gamykloje, žadėjo 8 tūkst. litų mėnesinį atlygį. Ilgai galvoti nebuvo kada – išvykti turėjau jau po kelių dienų, gruodžio 19-ąją. Juos perspėjau, kad į kitas šalis vykti nenoriu, tik į Daniją. Pamaniau, jog jeigu man ten gerai seksis, vietoj savęs galėsiu pasiūlyti savo suaugusius vaikus, kurie puikiai moka anglų kalbą, o pati su vyru vėl vyksiu į Šveicariją“, – apie šeimos planus pasakojo R.Petrulienė.
Nuo 1998 metų dirbti į užsienį vykstantys sutuoktiniai susitvarkė buitį, nusipirko butą, sodybą, pasistatė naują namą, įsigijo miško. Darbštūs telšiškiai neįpratę sėdėti rankų sudėję, tad vylėsi, jog per pertrauką tarp sezoninių darbų viename Šveicarijos ūkyje pavyks užsidirbti kitoje šalyje.
Vietoj kelionės – karčios ašaros
„Atvykę į bendrovę su vyru pasakėme – jeigu siūlysite į Angliją, kaip kitiems, ar rengiatės apgauti, mes net nesikalbame. Jie pradėjo mus raminti, visaip įtikinėti. Galiausiai paprašė per parą sumokėti tūkstantį litų, taip pat pateikti pažymas dėl sveikatos būklės ir net iš Vidaus reikalų ministerijos gauti pažymą, ar nesame teisti. Tuokart pamaniau – visa tai atrodo solidžiai“, – pirmuosius įspūdžius prisiminė moteris.
Telšiškė suskubo ruoštis kelionei. Pervedusi pinigus, kurių, kaip vėliau paaiškėjo, reikėjo dokumentų vertimui į danų kalbą apmokėti, R.Petrulienė ėmė krautis lagaminą. Netrukus ji gavo dar vieną nurodymą – pervesti dar 750 litų už kelionę. Moteris klusniai įvykdė ir šį reikalavimą. Tačiau likus porai dienų iki išvykimo gavo laišką, kuriame teigiama, jog darbdavys atmetė jos kandidatūrą. Vietoj žadėto darbo Danijoje pasiūlyta vykti į Angliją.
„Pasijutau apgauta ir puoliau į ašaras. Per kelias valandas turėjau apsispręsti, ar sutinku vykti į Angliją pakuoti prekių arba dirbti panašaus darbo. Šito atsisakiau, nes nemanau, kad man, ištekėjusiai moteriai, dera vidury žiemos vykti ir gyventi su dar keliais nepažįstamais žmonėmis viename vagonėlyje“, – pasakojo R.Petrulienė.
Ji atsisakė pasiūlymo dirbti Anglijoje ir iš įmonės ėmė reikalauti grąžinti sumokėtus pinigus. Tačiau gavo neigiamą atsakymą. Nematydama kitos išeities iš susidariusios padėties, telšiškė kreipėsi į policiją. Buvo pradėtas tyrimas, tačiau netrukus nutrauktas. Šeimai pasiūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.
Nebeliko įmonių kontrolės
Nukentėjusiais nuo bendrovės „Darbo vartai“ save vadina ir daugiau žmonių. Visuomeninio susivienijimo Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos, ginančios vartotojų interesus, vadovė Alvita Armanavičienė apsiėmė surinkti į būrį visus šiuos žmones ir padėti pasiekti, kad jų patirta skriauda būtų atlyginta. Ant vadovės stalo – jau keliolika tautiečių skundų. Organizacija ketina pateikti ieškinį teismui dėl viešojo intereso gynimo.
„Nukentėjusiųjų yra labai daug, tačiau ne visi išdrįsta viešai skųstis, kai kurie išvykę dirbti į užsienį. Internetas pilnas skundų, tačiau valdininkai, matyt, turi kitų prioritetų, šiems žmonėms padėti niekas nesiima. Surinkome visus dokumentus, aiškinamės, kaip tobulinti teisinius pagrindus, kad žmonės nebebūtų apgaudinėjami“, – teigė A.Armanavičienė.
Jos manymu, gera terpė nesąžiningiems verslininkams atsirado 2010-aisiais – nuo tų metų įdarbinimo ir tarpininkavimo veikla nebėra licencijuojama. Iki tol šias paslaugas teikiančių įmonių veiklą kontroliavo Valstybinė darbo inspekcija. Tačiau įgyvendinant 2006 metų gruodžio 12 dienos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą pakeistos kai kurios Darbo kodekso nuostatos, įdarbinimo užsienyje agentūros prilygintos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla.
Atsirado kitas reikalavimas – fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys įdarbinimo tarpininkavimo paslaugas, Lietuvos darbo biržai turi reguliariai teikti informaciją apie suteiktas paslaugas.
Verslininkai apeina draudimus
Pagal Tarptautinę darbo konvenciją, įdarbinimo ir tarpininkavimo paslaugas teikiančios įmonės neturi teisės iš darbo ieškančio asmens rinkti nei tiesioginių, nei netiesioginių mokesčių. Netiesioginiais mokesčiais vadinami tie, kuriuos agentūros prašo susimokėti už konsultavimą, dokumentų vertimą ir kitokias su įdarbinimu susijusias paslaugas.
„Bet verslininkai surado, kaip apeiti šį draudimą. Jie duoda pasirašyti dvi sutartis – dėl mokamų ir dėl nemokamų paslaugų. Mokestis imamas esą už dokumentų vertimo į užsienio kalbą paslaugas. Bet kur tai matyta – už trijų puslapių vertimą reikalauti tūkstančio litų – tokia suma neatitinka tikrovės. Konsultuojamas žmogus susidaro įspūdį, kad jis pasirašo vos ne darbo sutartį. Jis užtikrinamas, kad bus įdarbintas Danijoje ar Norvegijoje, bet sumokėjęs prašomą sumą sužino, kad jam siūlomas darbas Anglijoje, – visais atvejais schema ta pati”, – aiškino A.Armanavičienė.
Nacionalinės vartotojų teisių federacijos vadovės manymu, įpareigojimas įmonėms teikti ataskaitas apie įdarbintus asmenis nėra pakankamas. Esą Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų pasidomėti, kiek žmonių iš viso kreipėsi į įmonę, kiek iš jų nebuvo įdarbinta, kiek pasirašyta sutarčių, kiek mokesčių sumokėta.
Kiek žmonių įdarbino – paslaptis
A.Armanavičienė paragino ministeriją kuo greičiau sudaryti laikinąją komisiją, kuri spręstų, kaip keisti dabar egzistuojančią teisinę bazę, kad joje neliktų spragų, kuriomis sumaniai pasinaudoja įdarbinimo paslaugas teikiančios agentūros.
Vartotojus ginančios organizacijos vadovė linkusi abejoti, ar kai kurios įmonės, tokios kaip „Darbo vartai“, apskritai turi sutartis su Norvegijos ar Danijos darbdaviais. Ji neatmetė, jog tai irgi gali būti tik jaukas darbo ieškantiems žmonėms privilioti. Daugelis tautiečių ant šio kabliuko lengvai užkimba, nes tikisi Skandinavijos šalyse uždirbti kur kas daugiau nei Anglijoje.
Bendrovės „Darbo vartai“ direktorius Jurijus Šymko Lrytas.lt nepanoro atskleisti, kiek lietuvių nuo 2012-ųjų, kai įmonė pradėjo veiklą, jau pavyko įdarbinti užsienyje. Esą skundžiasi ne daugiau kaip 2–4 proc. visų jų klientų, o tai nėra daug.
Ketina gintis teisme J.Šymko gerai prisimena R.Petrulienės atvejį. Jis pateikė savo įvykių versiją.
„Ponia R.Petrulienė žinojo apie situaciją, ji buvo patvirtinusi žinute, kad sutinka vykti į Angliją. Paskui staiga viskas apvirto aukštyn kojomis, kelis kartus keitė išvykimo datas, kol galiausiai persigalvojo ir pranešė, kad vykti nebenori. Jie visi gavo darbo pasiūlymus, galėjo vykti dirbti, galėčiau apskaičiuoti, kiek kiekvienas jų iki šios dienos būtų uždirbęs pinigų“, – teigė J.Šymko. Įmonės vadovas tvirtino, jog viešai jų adresu skriejantys kaltinimai sukčiavimu visai neturi pagrindo.
„Žmonės buvo tinkamai informuoti ir raštu, ir žodžiu. Jie visas sąlygas žinojo. Tačiau nė vienas jų į mus su pretenzijomis nesikreipė. Galiu drąsiai ir atsakingai pareikšti – esame įvykdę visus sutartinius įsipareigojimus kiekvienam savo klientui – nuo pradžios iki galo. Nė viena byla dėl sukčiavimo nėra iškelta nei mums, nei, kiek žinau, kitoms įmonėms“, – aiškino J.Šymko. Telefoniniams sukčiams viešai prilyginti „Darbo vartų“ vadovai neketina sėdėti sudėję rankų. Sugadintą įmonės reputaciją jie pasirengę ginti teisme.
Nubaudė įmonės vadybininkę
Pernai gegužę Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl pinigų rinkimo už įdarbinimo užsienyje paslaugas skyrė baudą bendrovės „Darbo vartai” vadybininkei Ritai Biliukaitei. Byla iškelta pagal Trakų gyventojos Žydrūnės Gumbytės skundą. Mergina kreipėsi į bendrovę tikėdamasi gauti darbo Norvegijoje. Tačiau iš anksto sumokėjusi pinigus ji sužinojo, kad darbo šioje šalyje negaus. Vietoj jo pažadėta įdarbinti Anglijoje.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2013 m. pabaigoje Lietuvoje veikė 109 įdarbinimo tarpininkavimo paslaugų teikėjai. Šie tarpininkai įdarbino žmones Lietuvoje, Jungtinėje Karalystėje, Norvegijos Karalystėje, Nyderlanduose ir kitose šalyse.
Iš viso per 2013 metus įdarbinti 6886 asmenys, 486 daugiau nei 2012 metais. Užsienyje įdarbinta daugiau nei pusė – 3904 žmonės.
