Žodžių daryba tokia, kad teisinga sakyti „perkreiptas“ – nukreiptas naujai, arba „iškreiptas“ – iškrypęs iš įprastinio maršruto.
Tačiau patys suprantate, kad apibūdinus skrydį kaip iškreipta ar perkreiptą – išsikreips ir žodžio „Redirected“ prasmė. Niekas nieko nesupras, arba pamanys, kad tai poezija.
Žinoma – pamačiau Emilio Vėlyvio filmą „Redirected. Už Lietuvą“. Tai menas ir ideologija. Apie meną pasamprotaus išmanesni kino kritikai. Mano mėgėjiški trigrašiai tokie: mokinys E.Vėlyvis – pirmūnas, namų darbus atliko puikiai, senam kaip kinematografas sukčių, vagių ir plėšikų kinui lietuvių režisierius suteikė nacionalinių ypatumų.
Pavadinimą galima pakeisti: „Redirected, arba nacionaliniai operacijos „Y“ ypatumai“. Filmo tautiškumo nedarko viena kita tarptautinė višta, kurią Emilis, galbūt, pacitavo iš meilės Emirui – turiu omeny Kusturicą, arba išvis necitavo – juk nereikia norėti, kad Balkanų vištos ir kiaulės akivaizdžiai skirtųsi nuo lietuviškų.
Na, o filmo ideologija paprasta ir aiški kaip Lietuva. Dvi Londono nusikaltėlių gaujos: vieni bėga, kiti vejasi. Dėl Islandijos ugnikalnio pokštų bėglių maršrutas redirected į Vilnių. Juos atsiveja persekiotojai.
Jungtinės karalystės banditai atsiduria iškreiptoje tikrovėje, kurioje policininkai naktį plėšikauja, galvažudžiai greitosios pagalbos sanitarai gali žmogų palaidoti gyvą, šliundros vilioja klientus į spąstus, kad juos apiplėštų. Ir toje perkreiptoje Marijos žemėje, kur kunigo naudą velniai gaudo, šaukdami „Už Lietuvą“, vietiniai bachūriukai, kaip sakoma, padaro tuos britus. Viena užsieniečių gauja netyčia nuklysta į Rusijos teritoriją ir rusų šarvuočio priešaky su pakeltomis rankomis nužygiuoja į nežinią.
Menas užgožia ideologiją. Brito nacionalinį įvaizdį praturtins nuogas banditas, nešinas radiatoriumi, prie kurio jį prirakino Vilniaus kekšė, o apvemta Lietuvos policijos uniforma, galbūt, liks nepastebėta ir mažai kas rypuos, jog šis kadras – tai Jogailaičių kryžiaus išniekinimas.
„Laisvoji banga“
