Sociologinės gyventojų apklausos rodo, kad už D.Grybauskaitę šiuo metu balsuoti gali kiek daugiau kaip 40 proc. žmonių. Parama gali dar kiek padidėti atmetus kai kuriuos rinkimuose nedalyvausiančius D.Grybauskaitės rėmėjus iš dešiniųjų partijų, kuriuos apklaustieji dabar įvardija kaip sau mieliausius kandidatus.
To pakanka norint patekti į antrąjį turą, tačiau lieka abejonė, ar D.Grybauskaitė galėtų laimėti iš karto, kaip tai buvo prieš penkerius metus.
Sprendimą vadina logišku
Šalies politologų nenustebino D.Grybauskaitės sprendimas siekti antrosios kadencijos.
Vilniaus universiteto dėstytojas politologas Mažvydas Jastramskis pabrėžia, kad visame pasaulyje prezidentai dažniausiai siekia valdyti šalį dar vieną kadenciją, jei tai tik leidžia įstatymai. Politikai tokiu atveju visada kalba apie norą tęsti savo darbus. Be to, nereikia pamiršti jų politinių ambicijų tęsti karjerą.
Kaip sako politologai, D.Grybauskaitė neturėjo kito pasirinkimo. Galimybės, kad ji gautų įtakingą postą Europos Sąjungos institucijose, yra gana menkos, todėl jai reikėtų ieškotis darbo Lietuvoje.
„D.Grybauskaitei dar anksti eiti į pensiją. Ji, kaip politikė, yra brandaus amžiaus, todėl jai neliko nieko kito kaip bandyti tęsti savo politinę karjerą Prezidentūroje“, – mano M.Romerio universiteto dėstytojas politologas Vytautas Dumbliauskas.
Kad D.Grybauskaitė gali tikėtis kokio nors posto Briuselyje, kalbama jau seniai. Tačiau nereikia pamiršti, kad savo atstovą į Europos Komisiją siųs kairiųjų kontroliuojama Vyriausybė. Labiau tikėtina, kad tai bus socialdemokratų atstovas.
Kodėl bijoma antrojo turo?
D.Grybauskaitės rėmėjai labai nori, kad ji pasiektų pergalę jau pirmajame ture. Kai kurie netgi teigia, jog dalis jokių galimybių laimėti neturinčių politikų sąmoningai kelia savo kandidatūras vien dėl to, kad pakenktų D.Grybauskaitei. Esą dėl kandidatų gausos žmonių balsai išsiskaidys, ir D.Gybauskaitė nelaimės iš karto.
Anot politologų, šiuo metu labai sunku prognozuoti, ar rinkimų nugalėtojas paaiškės per pirmąjį turą. Tačiau jie sutaria, jog D.Grybauskaitės negalima iš anksto skelbti nugalėtoja, kaip buvo prieš penkerius metus. Konkurentų gausa jai nėra naudinga.
„Pirmame ture žmonės balsuoja už tuos, kas jiems labiausiai patinka. O antrajame ture, kai būna tik du kandidatai, sprendimą, už ką balsuoti, lemia ne tik simpatijos, bet ir kiti dalykai“, – paaiškino M.Jastramskis. Taigi, jei kandidatų daugės, didės tikimybė, kad jie atims dalį balsų būtent iš D.Grybauskaitės kraičio.
Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas politologas Lauras Bielinis pasitelkia aritmetiką ir sako, kad laimėti antrajame ture rinkimų lyderiui gali būti nelengva. Jis primena, kad taip buvo 2002 m., kai V.Adamkus, buvęs pirmas, antrajame ture pralaimėjo Rolandui Paksui. Dar liūdniau buvo Artūrui Paulauskui. Jis 1997 m. pirmajame ture gavo 45 proc. balsų, tačiau po dviejų savaičių laimėjo Valdas Adamkus, kurį pirmajame ture palaikė 28 proc. rinkėjų.
„Antrajame ture visi tie, kurie balsavo ne už D.Grybauskaitę, balsuos už jos konkurentą. Jeigu D.Grybauskaitė pirmajame ture nelaimi, antrasis kandidatas per antrąjį turą gali surinkti daugiau balsų. Čia ir yra visa aritmetika. Todėl intriga didėja. Buvęs lyderiu kandidatas gali likti tik antras“, – aiškino politologas.
Tiesa, gali būti ir kitaip. Pavyzdžiui, antras silpnesnis kandidatas nepatiks iš rinkimų jau pasitraukusių politikų rėmėjams ir jie balsuoti jau neateis arba parems D.Grybauskaitę. Tuomet D.Grybauskaitė laimėtų nesunkiai.
Tačiau gali nutikti ir atvirkščiai – dalis D.Grybauskaitės rėmėjų gali neateiti į antrąjį turą, nes jiems, sakykim, atsibos balsuoti ar jie patikės savo kandidatės pergale iš anksto.
„Žmonės dažnai balsuoja remdamiesi emocijomis, baime, meile ir nuovargiu“, – pastebi L.Bielinis.
Kur eis protesto balsai?
Politologai taip pat priduria, kad per antrąjį turą dažnai balsuojama ne už ką nors, o prieš ką nors. Kadangi D.Grybauskaitė jau yra valdžioje, dalis žmonių, kurie nepatenkinti esama padėtimi, gali sąmoningai balsuoti prieš D.Grybauskaitę.
Rinkimų rezultatus gali komplikuoti tai, kad neaišku, ar dėl prezidento posto varžysis protesto balsus susirenkančio „Tvarkos ir teisingumo“ atstovas.
„Taip pat įdomu, ką rinksis referendumo dėl žemės pardavimo užsieniečiams uždraudimo rėmėjai. Juos taip pat galima priskirti prie protestuotojų balsų“, – sakė V.Dumbliauskas.
Tiesa, kai kurie sociologai pažymi, kad tvirtą ranką demonstruojanti D.Grybauskaitė, anksčiau aktyviai kapojusi jai nepatikusių pareigūnų galvas, daliai nusivylusiųjų rinkėjų labai patinka.
Tiesa, jos reitingai po truputį smunka. L.Bielinis mano, kad tai yra todėl, kad žmonės pamatė, jog prezidentė per penkerius metus nepadarė daug dalykų, kuriuos žadėjo: „Visuomenė artėjant rinkimams ima klausti: „Ką ji padarė. Kuo aš jai turiu būti dėkingas, kad vėl balsuočiau. Pasirodo, už ją balsuoti nėra taip paprasta, nes ji nieko nepadarė.“
V.Dumbliauskas mano, kad artimiausiu metu D.Grybauskaitė aktyviai dirbs siekdama susigrąžinti galbūt ja kiek nusivylusius rinkėjus.
„Praėjusią savaitę įvykęs vizitas į vieną gana apleistą Vilniaus ligoninę tai įrodė. Tokie vizitai orientuoti į paprastesnius, mažiau išsilavinusius rinkėjus“, – sako politologas.
Tačiau D.Grybauskaitė neturi kito pasirinkimo, nes ją remiančių Tėvynės sąjungos ir Liberalų sąjūdžio rinkėjų pergalei nepakanka.
„Tai yra labai aktyvūs rinkėjai, tačiau jie sudaro tik apie ketvirtadalį visų balsuojančių“, – pastebi M.Jastramskis.
Politologai mano, kad šios rinkimų kampanijos metu D.Grybauskaitė ir toliau stengsis atsiriboti nuo ją remiančių konservatorių, nes per didelis susitapatinimas su šia opozicine partija jai nėra naudingas.
D.Grybauskaitė turės privilegijų
„Nors bet kuris perrenkamas kandidatas turi daugiau privilegijų nei likusieji ir paprastai visų perrenkamų kandidatų reitingai yra aukštesni nei tų, kurie bando mesti jam iššūkį, tai toli gražu nereiškia, kad rinkimų rezultatai yra aiškūs ir nugalėtoją turime be rinkimų“, – naujienų agentūrai ELTA sakė politologas Algis Krupavičius.
Politologas atkreipė dėmesį, kad dabar reitingų požiūriu prezidentės situacija yra blogiausia per visą jos kadenciją.
„Prezidentė pagal populiarumą visuomenėje, palyginti su kitais kandidatais, turi aukščiausius reitingus, bet, kita vertus, perrenkamas politikas turi atsiskaityti už tai, ką jis jau yra padaręs per savo kadenciją. Šiuo atveju prezidentė turėjo penkerių metų veiklos galimybę Prezidentės poste, ir šiuo metu jos reitingai yra žemiausi nuo 2008 metų pabaigos, kai ji dar tik rengėsi pradėti 2009 metų prezidento rinkimų kampaniją“, – sakė A.Krupavičius.
Rinkimų kampanijos metu, matyt, kritikos jai tik daugės. Politologas numato ir šalies vadovei nelengvus debatus, kuriuose dalyvauti, pasak A.Krupavičiaus, teks ir prezidentei.
Politikos mokslų ekspertas įžvelgia bent kelis iššūkius siekiant suderinti prezidento pareigas su kandidato statusu. Pirmiausia tai yra politinės kampanijos vykdymas.
„Kandidatai, kurie užima postą ir nori būti perrinkti antrai kadencijai, dažnai, ir ne tik Lietuvoje, labai detaliai vertinami, ar jie nesinaudoja savo tarnybine padėtimi, įgaliojimais politinei kampanijai vykdyti“, – sakė A.Krupavičius. Taip pat, pasak politologo, prezidentei gali būti nelengva suformuoti rinkimų štabą.
„Prezidentė jau kelis kartus yra pareiškusi, kad jai politinių partijų paramos nereikia. Kita vertus, ir Prezidentūros darbuotojai negalės būti rinkimų štabo nariais. Rinkimų štabas turės būti formuojamas šalia kaip nepriklausomas institutas ir, matyt, tai nebus pats lengviausias uždavinys, nes reikės surasti naują komandą“, – sakė A.Krupavičius.
