Praėjusį savaitgalį Kaune surengtame prof. Jono Matulionio matematikų konkurse sulaukta ne itin daug dalyvių. Kodėl matematika tampa vis sunkiau kremtamu riešutu? Ir kodėl abiturientai dažniau renkasi humanitarinių mokslų studijas, nors puikiai žino, kad perspektyvesnės yra studijos, kuriose būtinos geros matematikos žinios? Apie matematiką, matematikų konkurso laimėtojus ir perspektyviausias profesijas — pokalbis su socialinių mokslų daktare V.Dabrišiene.
— Ar daug moksleivių pavyko privilioti į prof. Jono Matulionio matematikos konkursą?
— Nors konkurse dalyvauti gali visi panorėję, vis dėlto moksleivių, norinčių pasitikrinti savo matematikos žinias, mažėja. Šiais metais matematikų konkurse dalyvavo 402 Lietuvos moksleiviai. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet mokinių buvo šiek tiek daugiau. Pernai dėl gripo epidemijos sulaukėme tik 327 moksleivių. Tai buvo rekordiškai mažas skaičius.
Pavyzdžiui, 1999 metais konkurse dalyvavo labai daug moksleivių — 766.
— Kaip manote, kas lemia, kad matematikų konkursai sudomina vis mažiau jaunuolių?
— Man pačiai keista, kodėl norinčiųjų pasitikrinti žinias skaičius nėra didelis. Juk dalyvauti šiame konkurse nėra jokių kliūčių — išankstinių atrankų ar registracijos. Net nėra būtina mokytojų palyda.
Manau, kad lemia tai, jog konkurse pateiktos užduotys yra sudėtingos, tam reikia puikių matematikos žinių, o moksleiviams kartais trūksta pasitikėjimo savimi. Dažnai pastebime, kad vos prasidėjus konkursui kai kurie moksleiviai palieka salę, net nepabandę ilgiau padirbėti.
Iš mažesnių miestų atvykę mokiniai dažnai labiau pasitiki savimi ir mano, jog turi puikių matematikos žinių, tačiau kai kuriems, kai pamato rezultatus, tenka nusivilti.
Žinoma, lengviausia būtų pasakyti, jog trūksta lėšų, todėl į konkursą negali atvykti moksleiviai iš kitų miestų ir miestelių. Tačiau labai nedaug susirenka ir kauniečių. Vadinasi, priežastys kitos.
Konkurse visada yra nugalėtojai, bet jų, palyginti su konkurso dalyvių skaičiumi, tikrai nedaug. Gaji nuomonė, jog nėra prasmės dalyvauti, jei vis tiek nenugalėsi. Tai, manau, ir stabdo daugelį.
Kita vertus, ugdykime suvokimą, kad čia tik žaidimas ir mes patys užsibrėžiame sau tikslus. Mūsų tikslas gali būti patekti į dešimtuką, dvidešimtuką ar tiesiog išspręsti vieną uždavinį. Išmokime džiaugtis savo laimėjimais, net jei jie ir ne tokie dideli kaip kitų.
— Turbūt mažėjantis mokinių domėjimasis matematika ir yra viena priežasčių, kodėl kasmet rengiamas šis konkursas?
— Taip, tai yra viena priežasčių. Žinoma, rengdami konkursą kartu reklamuojame ir savo universitetą, bandome pritraukti būsimus studentus. Tačiau būtent šiuo matematikos konkursu siekiame populiarinti matematikos mokslą ir norime, kad moksleiviai, besidomintys matematika, susirastų bendraminčių. Taip siekiame kurti bendruomenę. Konkursui pradedame rengtis jau nuo lapkričio mėnesio. Nuo tada yra renkamos ir derinamos užduotys. Tai būna įtemptas laikas, kai 30 dėstytojų bei 30 studentų dirba ne tik dienomis, bet ir naktimis.
— Iš kokių miestų mokinių šiemet konkurse buvo daugiausia?
— Daugiausia dalyvavo moksleivių iš Visagino ir Kaišiadorių. Kad ir kaip keista, Kauno moksleiviai užima tik 30—40 vietą pagal dalyvių skaičių šiame konkurse.
— Kurių mokyklų moksleiviai gabiausi?
— Rezultatai, kaip ir kiekvienais metais, rodo ryškius lyderius — Vilniaus licėjaus ir KTU gimnazijos moksleivius. Jiems prilygti sunku. Tai, ką gali jie, — neįveikiama užduotis dažnam mokykloje besimokančiam gimnazistui. Taip pat puikiai pasirodo ir moksleiviai iš Kretingos J.Pabrėžos gimnazijos, Panevėžio J.Balčikonio gimnazijos bei Šiaulių Lieporių gimnazijos.
Šiose mokyklose dirba mokytojai entuziastai, sugebantys suburti ir puoselėti gabesnių mokinių bendruomenes ir atskleisti jų talentus.
Nors prof. J.Matulionio matematikos konkurse kviečiami dalyvauti Lietuvos vidurinių mokyklų bei gimnazijų 9—12 klasių moksleiviai, šiais metais pasitikrinti savo matematikos žinias panoro ir keli aštuntos klasės mokiniai. Likimo ironija, bet abi pirmosios vietos devintų klasių grupėje atiteko būtent aštuntokams.
Pirmąją vietą laimėjo 8 klasės Kauno jėzuitų gimnazijos moksleivis Justas Janickas. Antrąją — taip pat aštuntos klasės Vilniaus jėzuitų gimnazijos mokinys Kristijonas Trinkūnas. Trečias liko Kasparas Ragaišis.
Vyresniesiems sekėsi taip pat neblogai, tačiau visų 16 taškų nesurinko niekas. Tai padaryti tikrai labai sunku, o gal per konkursui skirtas 3 valandas ir neįmanoma.
Tarp dešimtų klasių moksleivių pirmąją vietą laimėjo Vilniaus licėjaus mokinys Deividas Morkūnas, antrąją — KTU gimnazijos moksleivis Gediminas Jacunskas, o trečiąją — Marijampolės Marijonų gimnazijos mokinys Tadas Žaliauskas. Vienuoliktų klasių geriausi matematikai taip pat buvo iš Vilniaus licėjaus bei KTU gimnazijos. Pirmąją vietą laimėjo KTU gimnazijos moksleivis Šarūnas Totoraitis, antrąją — Vilniaus licėjaus mokinys Alanas Plaščinskas, trečiąją Paulius Ašvydis, kuris taip pat mokosi Vilniaus licėjuje.
Tarp dvyliktokų pirmąją vietą užėmė du Vilniaus licėjaus moksleiviai — Mykolas Blažonis ir Ignas Urbonavičius. Antrąją laimėjo taip pat Vilniaus licėjaus mokinys Lukas Jonuška, o trečiąją — KTU gimnazijos moksleivis Matas Grigaliūnas.
Laimėjimais gali džiaugtis ne tik pirmųjų vietų laimėtojai. Dešimt geriausiai pasirodžiusių dalyvių laukia Lietuvos jaunųjų matematikų konkursas. Vėliau šiems vaikams atsiranda galimybė dalyvauti ir pasauliniame jaunųjų matematikų konkurse.
— Ar gabūs jaunieji matematikai stoja į KTU?
— Negalime pasidžiaugti, jog stojantieji į universitetą turėtų vis geresnius balus. Moksleivių matematikos žinios krinta vis žemyn.
— Kaip manote, kodėl mokinių matematikos žinios vis prastėja?
— Pastaraisiais dešimtmečiais visiškai pasikeitė matematikos programos. Viena vertus, jos gerokai supaprastėjo, kita vertus, pamokų, skirtų matematikai, skaičius sumažėjo beveik perpus.
Be to, niekaip negaliu suprasti teisinimosi, kad moksleiviai yra perkrauti, jiems per sunku. Mano mama visada sakydavo, kad tik pamotė gali savo vaikus šiltai rengti, gerai maitinti ir darbo neduoti. Tai tiesus kelias išauginti visišką nevykėlį. O jei nori, kad tavo vaikas gyvenime ko nors pasiektų, mokyk dirbti, pratink kovoti, nepasiduoti, skatink pasitikėjimą savimi.
Manau, jog būtina matematikos egzaminą abiturientams padaryti privalomą, nes šiuo metu į universitetą įstoja itin skirtingo lygio matematikos žinias turintys moksleiviai. Taip susiduriame su įvairiomis problemomis.
— Pakalbėkime apie studijas. Moksleiviai šiais laikais mieliau renkasi humanitarinius ar vis dėlto tiksliuosius mokslus?
— Nors tyrimai rodo, jog moksleiviai vis dar daugiausia renkasi socialinius bei humanitarinius mokslus, o technologijos mokslų specialistų nuolat trūksta, vis dėlto džiaugiuosi, jog tikslieji mokslai taip pat vis dar populiarūs. Visuomet moksleiviams rekomenduoju rinktis inžinerijos mokslus, nes ateityje juos baigę turės itin dideles perspektyvas. Manau, kad būtent šioje srityje mokiniams yra daugiausia galimybių.
