„Nors bet kuris perrenkamas kandidatas turi daug privilegijų prieš visus likusius ir paprastai visų perrenkamų kandidatų reitingai yra aukštesni nei tų, kurie bando mesti jam iššūkį, tai toli gražu nereiškia, kad rinkimų rezultatai yra aiškūs ir nugalėtoją turime be rinkimų“, - sakė A.Krupavičius.
Politologas atkreipė dėmesį, kad dabar reitingų požiūriu prezidentės situacija yra blogiausia per visą jos kadenciją.
„Prezidentė pagal populiarumą visuomenėje, lyginant su kitais kandidatais, turi aukščiausius reitingus, bet, kita vertus, perrenkamas politikas turi atsiskaityti už tai, ką jis jau yra padaręs per savo kadenciją. Šiuo atveju Prezidentė turėjo penkerių metų veiklos galimybę Prezidentės poste, ir šiuo metu jos reitingai yra žemiausi nuo 2008 metų pabaigos, kai ji dar tik rengėsi startuoti Prezidento rinkimų kampanijoje 2009 metais“, - kalbėjo jis.
Politologas pabrėžia, kad šiuo metu kritikos prezidentei įvairiais jos veiklos aspektais viešojoje erdvėje yra daug daugiau nei bet kada anksčiau. „Rinkimų kampanijos metu, matyt, kritikos jai tik daugės“, - sakė A.Krupavičius.
Politologas numato ir šalies vadovei nelengvus debatus, kuriuose dalyvauti teks ir prezidentei.
„Jei pažiūrėtume į gilias demokratines tradicijas turinčias šalis, tai, be kandidatų debatų, jokie rinkimai į aukščiausius politinius postus neįsivaizduojami ir neįmanomi. Prezidentė turės dalyvauti debatuose, turės kalbėti, pirmiausia apie tai, kaip jai pavyko dabartinė penkerių metų kadencija. Ir vėlgi - diskusijos nebus pačios lengviausios“, - sakė A.Krupavičius.
Politikos mokslų ekspertas įžvelgia bent kelis iššūkius siekiant suderinti Prezidento pareigas su kandidato statusu. Visų pirma tai yra politinės kampanijos vykdymas.
„Kandidatai, kurie užima postą ir nori būti perrinkti antrajai kadencijai, dažnai, ne tik Lietuvoje, yra labai detaliai vertinami, ar jie nesinaudoja savo tarnybine padėtimi, įgaliojimais politinei kampanijai vykdyti“, - sakė A.Krupavičius.
Pasak politologo, daugiausia klausimų kyla todėl, kad perrenkamas politikas „visuomet turi daugiau galimybių būti viešojoje erdvėje, jis gali daug dažniau nei kiti kandidatai kalbėtis su žiniasklaida“: „Kitas dalykas, kuris yra svarbus, tai yra politinės kampanijos finansavimas, nes tai irgi yra subtili sritis rinkimuose. Pirmiausia perrenkamam kandidatui daugiau dėmesio skiriama žvelgiant į tai, kas jį remia, kas aukoja jo rinkimų kampanijai“.
Taip pat, pasak politologo, prezidentei gali būti nelengva suformuoti rinkimų štabą.
„Prezidentė jau kelis kartus yra pareiškusi, kad jai politinių partijų paramos nereikia. Kita vertus, ir Prezidentūros darbuotojai negalės būti rinkimų štabo nariais. Rinkimų štabas turės būti formuojamas šalia, kaip nepriklausomas institutas ir, matyt, tai nebus pats lengviausias uždavinys, nes reikės surasti naują komandą“, - sakė A.Krupavičius.
Prezidento rinkimuose iššūkį konservatorių ir liberalų remiamai D.Grybauskaitei pasirengę mesti jos buvęs atstovas spaudai, Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Linas Balsys, socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, liberalcentristų ir politinio judėjimo „Sąjunga Taip“ remiamas Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas, „darbietis“ Artūras Paulauskas ir bedarbis Alfredas Aliukevičius.
