Portalo lrytas.lt žurnalistai, prisistatę Lenkijos ūkininko, norinčio gyventi Lietuvoje ir ketinančio čia įsigyti žemės sklypą, atstovais, įsitikino, kad lietuviams nėra jokio skirtumo, kam parduoti savo žemę – svarbu, kad tik pirktų.
Dažniausiai žemės sklypus kaime pardavinėja ūkininkams talkinančios nekilnojamojo turto agentūros, tačiau pasitaiko atvejų, kai savo žemę pardavinėja ir patys ūkininkai. Paskambinus dešimčiai pardavėjų neatsirado nė vieno, nesutikusio parduoti savo žemės tariamiems ūkininkams iš Lenkijos.
Danai jau domisi
Jurbarko rajone 50 ha ūkį su sodyba už 2 mln. litų bandantis parduoti vyras nudžiugo, kad jo turtu susidomėjo tariami ūkininkai iš Lenkijos.
„Jūs jau ne pirmas užsieniečių atstovas. Mano valdomis jau domisi ir ūkininkai iš Danijos, kurie čia norėtų auginti salotas“, – telefonu prsiipažino tėvų žemę parduodantis vyras. Šie danai jau turi įsigiję maždaug 100 ha ūkį prie Raseinių.
„Man jokio skirtumo, kam parduoti žemę“, – tvirtino žemės pardavėjas. Jis sutinka pinigus gauti dalimis – už žemę nereikia sumokėti iš karto.
Jurbarkiškio parduodama žemė nebloga – jos derlingumas siekia apie 48 balus – kur kas daugiau nei šalies vidurkis.
Papasakojus, kad užsieniečiams žemę parduodantys piliečiai šiuo metu gali būti palaikyti išdavikais, vyras pradėjo juoktis.
Užsienietis geriau nei banditas
Pusantro hektaro žemės ūkio paskirties sklypą už 100 tūkst. litų Molėtų rajone šalia ežero pardavinėjanti moteris „ūkininkų iš Lenkijos“ atstovus taip pat sutiko mielai.
„Man būtų dar geriau. Juokauju. Man nesvarbu, kam parduoti žemę. Kartais geriau parduoti užsieniečiui nei savam banditui. Mano tokia nuomonė“, – sakė moteris.
Utenos rajone 50 ha žemės plotą už 241 tūkst. litų pardavinėjantis vyras nustebo išgirdęs klausimą, ar sutiktų parduoti savo žemę ūkininkams iš Lenkijos. Jis ilgai tylėjo ir pripažino, kad apie tokį atvejį net nebuvo galvojęs.
Galiausiai vyras pareiškė, kad jei jau kažkas moka pinigus už žemę, pirkėjo tautybė nesvarbi.
Tą patį aiškino ir ūkininkams atstovaujančių kelių agentūrų darbuotojai.
„Žemės pardavėjams nėra skirtumo, kas perka žemę. Mes pasamdyti, kad ją parduotume, kuo greičiau rastume pirkėją. Jokio nusistatymo prieš užsieniečius nėra“, – pasakojo žemę Pakruojo krašte pardavinėjančios agentūros darbuotoja.
Parduotų ir kinui
Širvintų rajone, Pažūsių kaime, 21 ha žemės už 138 tūkst. litų pardavinėjantis vyras buvo lenkas, todėl paskambinę jam prisistatėme ūkininko iš Vokietijos atstovais. Galimas pirkėjas iš Vokietijos Širvintų rajono gyventojo neišgąsdino.
„Man nėra skirtumo, kam parduoti. Žinoma, jei tik galima. Gali pirkti bet kas, kad ir Kinijos gyventojai“, – sakė vyriškis.
Jis nerimavo, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsienio šalių piliečiams gali įvykti, ir užsieniečiai pirkti žemės jau negalės.
„Atvirai sakant, aš prieš referendumą. Kažkas prisipirko žemės daug, o dabar jau nori rengti referendumą. Matyt, nori likusią žemę pigiai susipirkti“, – svarstė kaimietis.
Smulkieji buvo išnaudojami
Lietuvos žemės savininkų sąjungos vadovas Gintaras Nagulevičius sako, kad ši organizacija pasisako prieš draudimą parduoti užsieniečiams žemę, nes mano, kad valstybei toks draudimas būtų nenaudingas.
„Jei Konstitucijoje būtų įtvirtinta nuostata, kad žemė gali priklausyti tik Lietuvos piliečiams ir valstybei, Lietuva turėtų išpirkti žemę, kurią įvairiais būdais jau nupirko užsieniečiai ar jų įmonės. Tačiau ar tam valstybė turi pinigų?“ – klausia žemės savininkų interesus ginančios organizacijos vadovas.
Jis abejoja, ar užsieniečiai masiškai puls pirkti žemę šalyje, nes juos dažniausiai domina tik dideli plotai, o užsienio įmonės, registruotos Lietuvoje, žemę, jei tik nori, gali pirkti jau seniai.
„Lietuvoje vyrauja maži plotai, kurie užsieniečiui, norinčiam čia ūkininkauti, nelabai patrauklūs“, – mano G.Nagulevičius.
Jis pastebi, kad pastaruosius metus žemės kaina didėja. Ji ypač šoktelėjo pernai, kai, Seimui apribojus žemės pirkimo tvarką, prasidėjo žemės pirkimo bumas. Nuo šių metų tas pats asmuo ar susiję asmenys negali didinti savo valdų, jei jau turi 500 ha žemės, todėl stambieji ūkininkai ir žemvaldžiai skubėjo pirkti žemę pernai.
Pasak G.Nagulevičiaus, stambieji žemvaldžiai anksčiau žemę pirkdavo labai pigiai. Jie naudojosi tuo, kad konkurencija dėl žemės buvo maža ir smulkieji ūkininkai negalėjo jos parduoti bet kam. Dabar bent jau teoriškai konkurencija gali tapti didesnė. Pasienyje su Lenkija žemę galėtų aktyviai pirkti Lenkijos piliečiai.
