- Kaip vertintumėte vasario 1-ąją surengtas Sartų lenktynes? Ar patenkino lūkesčius? - pasiteiravau vieno rengėjų, „Promo events“ vadovo Dariaus Jonušio.
- Manau, kad renginys pavyko. Yra dalykų, kurių negalima paveikti, kaip, pavyzdžiui, sniego trūkumas, galbūt stiprokas vėjas. Bet tai nuo žmonių nepriklauso.
O visa kita - gerai. Sportiniu požiūriu visi trys Didžiojo prizo lenktynių dalyviai pagerino Sartų rekordus, o absoliutus rekordas pagerintas beveik trimis sekundėmis. Tai tikrai įspūdinga.
Mugė taip pat buvo pilna žmonių, nors sinoptikai ir gąsdino, kad Lietuvą užgrius vos ne kataklizmas, bus šalta. Bet juk žiema - ko stebėtis šalčiais. Pakartojant banalybę, prastų orų nebūna - būna tik netinkama apranga.
Džiaugiamės, kad pavyko į mugę susigrąžinti kultūros paveldą, nes pastaraisiais metais vis atsirasdavo prekybininkų, kurie prekiaudavo vos ne gariūniniais daiktais. O šiemet mugė buvo išgryninta - daug tradicinio maisto, amatininkų dirbinių.
- Bet lenktynėse startavo bent dešimčia žirgų mažiau nei planuota.
- Gal ne dešimčia, bet dalis atkrito - ligos, kitos aplinkybės. Priežastys objektyvios. Gyvūnas yra gyvūnas - jei susirgo, nesakysi, kad bėk.
- Renginys turi išties solidžią istoriją, bet ar nemąžta susidomėjimas juo? Šnekėta, kad šįmet žmonių sulaukta mažiau nei tikėtasi, o ir tie patys ne tiek domėjosi lenktynėmis, kiek linksminosi mugėje.
- Tai subjektyvu: vienas sakys labai daug, kitas - mažai. Jei lygintume pastaruosius ketverius metus, manau, kad šiemet žmonių išties buvo daug. Niekas neskaičiavo po vieną, bet mes, kaip rengėjai, žmonių skaičių matome pagal automobilių stovėjimo aikšteles. Jos buvo pilnos.
O dėl to, kad žirgai tarsi nueina į antrą planą, manau, nieko blogo. Sartų lenktynes turėtume vertinti ne tik kaip sporto renginį. Jų laikas sutampa su Grabnyčiomis. O tai šventė, mugė, linksmybės, kapelų pasirodymai, varžytuvės, gera nuotaika. Ir tik niurgzliai sėdi namuose nekišdami lauk nosies ir rašo komentarus interneto portaluose.
- Kaip reaguojate į gyvūnų teisių gynėjų pareiškimus, kad lenktynės - tai arklių kankinimas ir jokiomis tradicijomis to negalima teisinti?
- Lietuvoje kas dvi savaites vyksta koks nors žirgų sporto renginys. Bet gyvūnų teisių apsaugos organizacija, bandydama pelnyti populiarumo, iššoko į viešumą prieš tokią gražią šventę. Komerciškai juos suprantu, o žmogiškai manau, kad tai žema: jeigu nesugebi parodyti per metus nuveiktų darbų ir vieną kartą pasinaudoji populiaria švente apie save garsiai pareikšti, tai apgailėtina.
Mes gavome žirgų augintojų reikalavimus, kokios turi būti arklidės, koks pašaras, vanduo, kokia temperatūra. Veterinarijos tarnyba taip pat pateikė reikalavimus, kuriuos įvykdėme.
Tuos žirgus, kurie dalyvauja varžybose, siekia rezultatų, savininkai ant rankų nešioja, nes tai jų turtas, meilė. Jie tikrai geriau prižiūrimi už kuiną, kuris tempia plūgą. Jeigu žmonės šimtus metų kinkė arklius tempti padargus, negi tai buvo visos žmonijos nusikaltimas?
- Ar nekyla mintis, jeigu sąlygos būtų tinkamos, surengti lenktynes ant Sartų ežero?
- Būta tradicijos, bet anksčiau ir kitokios žiemos buvo. Dabar klimatas kita, šiltėja. Šiemet Sartų žirgyno žmonės turėjo progą tik savaitę lieti ledą. Jis buvo labai geras - kuo lygesnis, tuo greičiau žirgai bėga, tuo lengviau vežimėlis rieda. Iš čia ir rekordai.
Ledas buvo išlietas hipodrome, o ant ežero dar buvo per plonas, kad išlaikytų ir žmones, ir žirgus. Būtų labai gražu, bet negalime rizikuoti.
- Ar žirgų lenktynėms papildomo azarto nesuteiktų totalizatorius?
- Manau, kad tai būtų gerai. Ketverius metus apie tai kalbame, bet kol kas įstatymai neleidžia šiame renginyje rengti totalizatoriaus.
- Ar nekyla noro rengti vasaros žirgų varžybų, kaip kur nors Askote Didžiojoje Britanijoje, kad moterys galėtų ateiti su skrybėlaitėmis, o ne avėdamos veltinius?
-- Mes, „Promo events“ atstovai, tokios galimybės nesvarstome, ne mūsų užduotis sukti galvą, kaip dar populiarinti žirgų sportą. Atiduodame savo jėgas tam, kad Sartai būtų tradiciniai, išlaikytų formatą.
Nuomonių, kaip pakeisti Sartus, būta labai daug. Bet mūsų pozicija tokia: jeigu renginys išsilaikė du šimtus metus, reikia kuo mažiau jį keisti, palikti kuo autentiškesnį. Mūsų užduotis stengtis padaryti geriau, tiksliau, sukurti žmonėms geresnę infrastruktūrą.
O dėl vasaros renginio, tai turime 1000 kilometrų lenktynes Palangoje - tik ten daugiau arklio galių.
