Paauglys nušovė geografijos mokytoją ir policijos pareigūną. Paaiškėjo šio kraupaus įvykio motyvai – Rusijos tyrimų komiteto duomenimis, S.Gordejevą ištiko nervinis priepuolis.
Tokie įvykiai, kai moksleiviai šaudo mokyklose, vis dažnesni pasaulyje. Jeigu tai nutiktų Lietuvoje, ar pareigūnai ir švietimo sistemos darbuotojai žinotų, ką daryti? Kas būtų daroma, jeigu šūviai pasipiltų Lietuvos mokykloje?
Dar 2009 metais Kaune visus išgąsdino aštuntos klasės moksleivis, kuris į mokyklą atsinešė revolverį ir ketino suvesti sąskaitas su klasės draugais. Tąkart kraupios tragedijos išvengta.
Reaguodami į nuolat pasikartojančius smurtinius išpuolius pasaulyje, Lietuvos pareigūnai situacijoms, kurios apibūdinamos kaip staigaus ir žiauraus smurto protrūkiai, intensyviai pradėjo ruoštis prieš kelerius metus.
„Ši problema mums gerai žinoma. Pareigūnai vadinamiesiems AMOK atvejams yra pasirengę ir savo žinias nuolat tobulina“, – sakė Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.
Žudikiškas griaunamasis elgesys
Policijos departamentas, analizuodamas užsienio šalyse pasitaikančius išpuolius mokymo įstaigose, per kuriuos nukenčia darbuotojai ar auklėtiniai, ir vertindamas galimas grėsmes, parengė metodines rekomendacijas švietimo sistemos įstaigų darbuotojams mokant vaikus saugaus elgesio ekstremalių situacijų metu.
Šias rekomendacijas švietimo įstaigoms ir policijos pareigūnams paruošė Policijos mokyklos Profesinio rengimo skyriaus specialistas Rolandas Jančiauskas.
Grėsmingos situacijos, mokykloje siautėjant žudikui, dar vadinamos AMOK situacijomis, kai nutinka staigus, iš pirmo žvilgsnio nemotyvuotas ir atsitiktinis smurto aktas su siaubingomis pasekmėmis – nužudomi ir sunkiai sužalojami žmonės.
R.Jančiauskas nurodo, kad AMOK situaciją galima apibūdinti kaip žudymo pamišimą, pereinantį į priepuolį, kai žmogus būna afekto būsenos. Pamišęs žudikas, ginkluotas sprogmenimis, šaunamaisiais ginklais ar kitais pavojingais įrankiais, naudoja prieš kitus žmones fizinę prievartą.
Aptemus protui žudikas daužo, duria arba šauna į viską, kas pasitaiko jo kelyje, kol išsekęs susmunka.
Pabrėžiama, kad po tokių išpuolių žudikams pasireiškia amnezija ir išsekimas, dažnai pereinantis į savęs žalojimą ar suluošinimą iki savižudybės.
Agresorius minėtų situacijų metu turi tikslą sužaloti arba nužudyti kuo daugiau žmonių ir gali planuoti savižudybę.
Išpuolis sukrečia
Prasidėjus žudynėms, žmonės patiria didelį stresą ir reaguoja labai skirtingai. Vieni tampa aktyvūs ir imasi tikslingų veiksmų, o kiti puola į paniką. Dar kiti sustingsta, juos ištinka paralyžius, jie stebi viską tarsi iš šalies.
R.Jančiauskas sako, jog smurtą stebintiems žmonės kartais atrodo, kad viskas vyksta tarytum sulėtintame filme, o visą situaciją jie mato kaip su tuo visiškai nesusiję asmenys. Dažniausiai iš siaubo pajudėti negalintys žmonės tampa žudiko aukomis.
Reikia greitos reakcijos
Įvykus AMOK situacijai, kai girdimi šūviai, sprogimai, po pastatą vaikšto žmonės su ginklais ar kitais pavojingais daiktais, dažnai nebėra galimybės greitai ir saugiai evakuotis iš pastato.
Tuomet mokyklos darbuotojas turi skubiai sukviesti visus aplinkui esančius vaikus. Būtina kuo greičiau surasti saugią patalpą ir tinkamai užsibarikaduoti.
Užrakinus duris, jas reikia užstatyti patalpoje esančiais baldais, užremti kitais sunkiais daiktais. Mokytojai ir moksleiviai turi gultis ant žemės.
Mokykloje per stacionarų garsiakalbį būtina kiek įmanoma aiškiau pranešti, kad mokyklos pastate susidarė AMOK padėtis, ir pasakyti, jog moksleiviai ir pedagogai kuo skubiau bėgtų į saugias patalpas.
Užsibarikadavus reikia vengti durų ir langų ir skambinti pagalbos telefonu. Išeiti iš patalpos galima tik išgirdus, kad pavojaus nebėra ir tik po atskiro policijos pareigūnų pranešimo.
Negalima slėptis spintoje
Vaikai mokomi, esant pavojingai situacijai, iš karto bėgti iš pastato, vengti susidariusios minios prie išėjimo ir tinkamai pasislėpti. Moksleiviai perspėjami nesislėpti po stalais ar spintose. Pabrėžiama, kad nereikia išgyventi dėl savo daiktų – juos reikia palikti ir kuo greičiau bėgti.
„Kuo skubiau bėk iš pastato. Jeigu yra atidaromas langas pirmajame aukšte – šok per langą. Tik nestovėk vietoje, nesislėpk po stalais ar už durų“, – rašoma švietimo įstaigoms skirtose rekomendacijose.
Bėgdamas iš mokyklos vaikas turi garsiai šaukti ir informuoti visus aplinkinius: „Mokykloje šaudo! Žmogus ginkluotas peiliu!“
Vykdoma patyčių prevencija
Paruoštose rekomendacijose pabrėžiama: kad Lietuvos ikimokyklinėse ir kitose ugdymo įstaigose nesusidarytų sąlygų kilti AMOK situacijoms, būtina nuolat intensyviai vykdyti prevencines priemones prieš patyčias ir smurtą.
Turi būti užtikrinta, kad visose ugdymo įstaigose būtų aiškiai įvardijamas ir suvokiamas patyčių bei smurto reiškinys, jo formos, pasekmės ir numatytos priemonės šiai problemai spręsti.
Rekomendacijas mokykloms paruošę specialistai akcentavo, kad patyčias patiriančių vaikų procentas Lietuvoje išlieka vienas didžiausių tarp kitų pasaulio šalių.
Labiau už mūsų šalies vaikus tyčiotis iš kitų yra linkę tik latviai ir rumunai. Dažniausiai patyčias mūsų šalyje patiria vienuolikos metų vaikai. Labiau linkę tyčiotis berniukai, o patyčių griebiasi penkiolikamečiai.
JAV slaptųjų tarnybų Grėsmių įvertinimo centras nustatė, kad du trečdaliai susišaudymų mokyklose yra aukų kerštas jų skriaudėjams.
Galima manyti, kad tokia nukentėjusių vaikų reakcija yra neadekvati, bet toks elgesys kyla iš beviltiškumo ir nežinojimo, kaip reaguoti. Tai parodo, kad vaikai nemato kitų būdų, kaip sustabdyti patyčias.
Tragediją galima numatyti
Moksleivių ir pedagogų saugumu ypač susirūpino Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Mokyklų darbuotojams dažnai kyla klausimų, kaip elgtis konkrečiose situacijose, todėl ŠMM, reaguodama į smurtinius išpuolius kitose šalyse, 2012 metais parengė rekomendacijas.
„Kiekvienoje mokykloje veikia vaiko gerovės komisija. Viena jos funkcijų – užtikrinti, kad mokykloje būtų kuo anksčiau aptinkami įvairūs pavojai, susiję su vaikų saugumu“, – sakė ŠMM Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Ligita Vaicekauskaitė.
Anot jos, tai visiškai naujas dokumentas ir pirmas toks dokumentas Lietuvos švietimo sistemoje.
„Šiuo dokumentu ir siekėme padėti pedagogams suprasti, kaip tinkamai elgtis kraštutiniais atvejais, kai iškyla reali grėsmė jų pačių saugumui, aplinkinių saugumui ir visai mokyklos bendruomenei“, – paskutinius žodžius pabrėžė L.Vaicekauskaitė.
Jeigu mokyklos darbuotojas ar mokytojas įtaria, kad mokinys gali turėti labai pavojingų daiktų – ginklą, sprogmenį ar peilį, mokyklos darbuotojas apie tai turi informuoti mokyklos vadovą. Tuomet tikrinami asmeniniai moksleivio daiktai. Jeigu parodyti daiktus mokinys atsisako, kviečiami moksleivio tėvai ir, jeigu reikia, policijos pareigūnai.
„Jeigu mokinys kelia grėsmę savo ir kitų asmenų saugumui, pagrįsti fiziniai veiksmai yra apibrėžti. Jeigu yra situacija su ginklais, mokinys yra sulaikomas, apribojant jo fizinius veiksmus. Tai daroma tik ekstremaliomis situacijomis, kai siekiama nutraukti save ir kitus žalojantį elgesį“, – sakė L.Vaicekauskaitė.
Jos teigimu, labai svarbu, kad pedagogo veiksmai nekeltų grėsmės kitų moksleivių sveikatai ir gyvybei. Taip pat ir to, kuris smurtauja. Smurtautoją stengiamasi izoliuoti, būtinai kviečiama policija.
