Apie savo praeitį paprastai nedaugžodžiaujanti šalies vadovė D.Grybauskaitė vakar netikėtai prakalbo.
Viename socialinių tinklų šalies vadovė pranešė, kad nusprendusi siekti antrosios kadencijos ji sulaukė ne tik palaikymo, bet ir klausimų, susijusių su jos biografija: „Todėl dar kartą mėginsiu atsakyti tiems, kurie sukluso girdėdami įvairų skleidžiamą melą apie mane.“
Anot kai kurių politologų, taip D.Grybauskaitė galbūt mėgina dar kartą „pasiskiepyti“ nuo galimų neparankių klausimų. Po vakarykštės išpažinties prezidentė įkyruoliams esą galės atsikirsti viską jau paaiškinusi.
Tai jau antrasis šalies vadovės bandymas „pasiskiepyti“. Pirmasis baigėsi skandalu, kai paviešinus slaptą saugumo pažymą apie galimas Rusijos provokacijas prieš D.Grybauskaitę pradėtas ikiteisminis tyrimas tyrėjus atvedė į Prezidentūrą.
Pati paklausė, pati atsakė
Vakar prezidentė pati sau pateikė tris klausimus ir į juos atsakė.
Vienas jų: ar po 1990 metų kovo 11-osios ji kolaboravo su Mykolo Burokevičiaus vadovaujama Lietuvos komunistų partija? „Ne, nes dar 1989 metų gruodį prisijungiau prie atskilusios LKP (kuriai vadovavo Algirdas Brazauskas) ir gavau laikiną pažymėjimą“, – atsakė D.Grybauskaitė ir pridūrė, kad jau nuo 1990 metų birželio nedalyvauja jokioje partinėje veikloje.
Prezidentė taip pat atsakė į klausimą, kodėl ji po 1990 metų kovo 11-osios liko dirbti aukštojoje partinėje mokykloje. „1990 metų kovo 11-ąją Vyriausybės potvarkiu aukštoji partinė mokykla buvo perduota Vilniaus pedagoginiam institutui. Tačiau jau kovo 25 dieną patalpose įsitvirtinus rusų kariuomenės daliniams išėjau atostogų ir pradėjau ieškoti darbo. 1990 metų birželį galutinai išėjau iš šios įstaigos, o jau rugpjūtį pradėjau dirbti Lietuvos ekonomikos ministerijos Ekonomikos institute“, – teigiama atsakyme.
Ar tiesa, kad mano tėvas esą buvo NKVD seržantas? Atsakydama į šį savo klausimą prezidentė irgi buvo lakoniška: „Netiesa. Pokario metais būdamas 17–18 metų dirbo gaisrininku.
Tokį patvirtinimą gavau iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro.“
Girdi kartojamą melą
Tačiau prezidentės bandymai įtikinti, kad ji neturi ko slėpti nuo rinkėjų, vakar dar labiau pakurstė kai kuriuos jos kritikus.
Antai Kovo 11-osios Akto signataras Zigmas Vaišvila, net ir teismo būdu siekęs įrodyti, kad prezidentė neteisingai pateikia kai kuriuos savo biografijos faktus, vakar pareiškė, jog ji nieko nauja nepaskelbė, o tik pakartojo ankstesnį melą, skelbtą daug metų.
„Bet baisiausia, kad prezidento posto siekiantis žmogus nėra laisvas, kažkas jį valdo ir neleidžia pasakyti tiesos. Ji bijo, bet vis dėlto rizikuoja manydama, kad galima meluoti ir toliau, kad niekas nieko nesupras“, – kalbėjo signataras.
Dokumentai sako ką kita
„Ji niekada nebuvo savarankiškos LKP narė. Yra daug gyvų liudininkų, kurie gali papasakoti, kurioje barikadų pusėje tada buvo D.Grybauskaitė, ir patvirtinti, kad jokio prašymo įstoti į A.Brazausko vadovautą partiją ji nerašė, bet liko perversmininkų pusėje“, – tvirtino Z.Vaišvila.
Anot signataro, dabartinę šalies vadovę demaskuoja dokumentai, kuriuose užfiksuota, kad jau po LKP atsiskyrimo ji buvo paaukštinta ir net gavo 30 proc. priedą.
Z.Vaišvilos teigimu, D.Grybauskaitė užmiršo netgi savo pačios prieš metus vienoje Lietuvos televizijos laidoje ištartus teiginius, esą pasilikdama mokykloje ji kariavo kažkokius mažuosius karus: „Tik nepasako, su kuo. O nepasako todėl, kad ji, kaip ir dar šimtai tos mokyklos darbuotojų, nevykdė Vyriausybės potvarkio.
Jį vykdyti mėginęs tuometis mokyklos vadovas Sigizmundas Šimkus buvo greitai išmestas, o į jo vietą atėjo LKP CK sekretorius Valentinas Lazutka, kuriam yra pareikšti įtarimai. Jis vis dar yra ieškomas teisėsaugos.
Netrukus atėję rusų kariškiai iš instituto išvijo Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojus ir studentus, o dokumentai byloja, kad D.Grybauskaitė liko.“
Tikisi, kad tiesa nepaaiškės
Prezidentės biografiją tyrinėjusi žurnalistė Rūta Janutienė, kurios parengta laida apie D.Grybauskaitės praeitį net neišvydo eterio, vakar irgi buvo suglumusi: „Lyg ir negražu sakyti, kad prezidentė meluoja, bet tai, kas paskelbta jos paskyroje, yra visiška netiesa.“
Anot televizijos laidų vedėjos, prezidentės melą patvirtina ne tik liudininkai, bet ir įvairūs dokumentai: „Tai, kaip šalies vadovė elgiasi, labai drąsu.
Nebent manoma, kad tiesa neišaiškės, kad pavyks blokuoti visus informacijos kanalus ir visi girdės tik tai, ką ji nori.“
Bet R.Janutienė įsitikinusi, kad tai, ką tautai dabar bando transliuoti šalies vadovė, yra kur kas daugiau nei propaganda: „Žmonėms vėl kišamas melas vietoj tiesos. O ji tokia: kai mokykla po LKP atsiskyrimo perėjo Maskvos žinion ir buvo jos tiesiogiai finansuojama, ten dirbusi D.Grybauskaitė ir toliau ne tik gavo algą, bet ir kilo karjeros laiptais. Ji toje Maskvos kontroliuojamoje įstaigoje buvo antras žmogus. Kas tai, jei ne kolaboravimas?“
Karas – išeiti atostogų
Netikėta D.Grybauskaitės išpažintis nustebino ir kitą knygų apie dabartinę prezidentę autorių Laurą Bielinį.
Politologas mano, kad prezidentė taip neišsklaido kilusių abejonių, o tik dar labiau dirgina visuomenę: „Šiais atsakymais ji paneigia ir tai, ką viešai kalbėjo dar prieš metus, kai aiškino, kad likdama mokykloje kovojo kažkokius asmeninius karus. Taip išeina, kad jos asmeninis karas buvo išeiti atostogų. Tai – neblogas karas.“
