Tądien priešpiet ligoninė priminė Vyriausybės rūmus. Tarp baltais chalatais vilkinčių medikų ir neįgaliųjų vežimėliais vežamų ligonių skubėjo kameromis apsiginklavę žurnalistai ir fotokorespondentai. Koridoriuose sukiojosi ir Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai.
Angliški užrašai „Press Conference“ žymėjo kelią į salę, kur netrukus turėjo įvykti spaudos konferencija. Lenkiškai, rusiškai, angliškai kalbantys žurnalistai derino, kur statyti kameras, kur prisėsti. Keliolika kamerų buvo nukreiptos į krūvą mikrofonų ir tuščią stalą, prie kurio netrukus turėjo sėsti garsusis Ukrainos opozicijos aktyvistas.
Aktyvistą į salę slaugė įvežė neįgaliojo vežimėliu. 35-erių vyras pirmiausia prisipažino, kad jaudinasi – jis nepripratęs prie tokio dėmesio.
„Noriu papasakoti, kas nutiko. O paskui pasikalbėti su jumis, – sakė D.Bulatovas. – Neskaitau naujienų, nes tai man labai sunku daryti. Man būtų įdomu žinoti, kas dedasi Ukrainoje.“
D.Bulatovas perspėjo: „Kalbėsiu lėtai, nes labai blogai jaučiuosi. Man sukasi galva. Prašau supratimo. Kai po visko pateiksite klausimus, įvertinkite šitą faktą.“
D.Bulatovas kalbėjo:
Kijeve savo automobiliu važiavau savo reikalais. Įvyko keli susitikimai. Man pranešė, kad valstybė areštuoja visą mano turtą. Kai sužinojau šią informaciją, pastačiau automobilį, sėdau į taksi ir nuvažiavau į bankomatą paimti pinigų. Išgyvenau, kad bus areštuotos kortelės ir negalėsiu jų pasiimti.
Kai atvažiavau prie bankomato, pamačiau apie dešimt žmonių su treningais. Laukiau, kada tie žmonės pasitrauks. Viskas vyko Kijevo mieste.
Mane įtraukė į mikroautobusą. Porą kartų sudavė per galvą, gulėjau veidu į grindis. Tada uždengė maišu galvą. Man atrodė, kad apie pusę valandos mane kažkur vežė.
Atvežė į vietą, medinį kambarį. Uždėjo akinius. Perspėjo, kad jei nusiimsiu akinius, mane muš. Kai žmonės išeidavo, kartais nusiimdavau akinius. Kambaryje buvo šilta, ten buvo tik medinė lova ir kibiras vietoj tualeto. Tie žmonės uždėjo plaukimo akinius. Kasdien mušė mane per galvą.
Pirmąją dieną mano kankintojai užspaudė man nosį, paguldė mane ant žemės ir pradėjo pilti vandenį. Kasdien jie mušė labai stipriai, profesionaliai.
Kaip buvęs sportininkas, manau, kad jie buvo profesionalai. Mušė labai stipriai ir taikliai.
Jie klausė, aš viską sakiau, ką jie norėjo išgirsti. Jiems labiausiai rūpėjo, kas duoda pinigų „Automaidanui“, kiek Amerikos ambasadorius davė pinigų, kas davė mums nurodymus, kieno nurodymų klausėme, kokie mūsų ryšiai su amerikiečiais, kiek pinigų duodame žmonėms. Dar jiems buvo įdomios mūsų kelionės, susitikimai su politikais.
Jie kaltino, kad esu Amerikos šnipas. Jie filmavo kiekvieną apklausą.
Be klausimų, kas mus finansavo, jie kaltino, kad Amerikos ambasadorius davė mums pinigų, klausė, kur padėjau pinigus. Gabalėlis sūrio, kumpio, kartais duonos. Vanduo su kanalizacijos kvapu. Ten, kur buvau, kvepėjo senais skudurais. Man pasirodė, kad esu kažkokioje katilinėje.
Kasdien kankinimai vis sunkėjo.
Kai nusiimdavau vandens akinius, jie pradėdavo mušti mane į pakaušį, kad taip nedaryčiau. Antrankiais surakino rankas.
Reguliarūs smūgiai. Atrodė, kad kaulai maišosi su smegenimis. Net šaukti buvo skausminga. Tai baisiausias košmaras. Jie privertė mane į kamerą kalbėti tai, ką jie liepia. Jie liepė man sakyti, kad esu Amerikos šnipas, kad Amerika duoda pinigų „Maidanui“. Jie viską įrašė.
Pasakiau, kad amerikiečiai davė 50 tūkst. dolerių, už tuos pinigus pirkome benziną „Automaidano“ automobiliams, kamerų. Sakiau netiesą, kad tik mane mažiau muštų.
Jie liepė man atsiklaupti. Ketino prikalti mano rankas prie lentų. Jie vis mušė į tas pačias kūno vietas. Net negalėjau judėti.
Tai buvo taip skausminga, kad prašiau mane nužudyti, nes to ištverti jau nebegalėjau.
Po kiek laiko sugebėjau užmigti. Kai pamiegojau, pamėginau atsistoti, bet galva labai sukosi. Paskui atėjo vyrai ir užmovė man maišą ant galvos. Jie mane kažkur nuvežė, maniau, kankinimai baigėsi. Bet jie mane kažkur vežė apie valandą. Tada paliko miške. Labai sunkiai įžiūrėjau, kur esu. Tik paskui pamačiau kaimo pavadinimą.
Manau, kad man prireikė 15 minučių, kol pasiekiau pirmąjį namą su šviesomis. Buvo labai šalta. Vilkėjau vien megztinį ir kelnes. Pabeldžiau į duris, žmonės neįsileido, turbūt išsigando.
Maždaug po 40 minučių paprašiau žmonių įsileisti ir leisti paskambinti. Jie sutiko paskambinti mano nurodytu numeriu.
Buvau labai sušalęs. Prašiau žmonių, kad įsileistų. Sakiau, kad esu Dmitrijus Bulatovas, kad nesu alkoholikas, bet jie neįsileido.
Atsiliepė mano draugas, jis nepatikėjo žmonėmis, kai jie pasakė, kad pas juos yra Dmitrijus, liepė iškviesti policiją. Tik antrą kartą, kai jie dar sykį paskambino mano draugui, ėmiau iš visų jėgų šaukti, kad čia aš. Jis uždavė klausimą, į kurį galėjau atsakyti tik aš. Suprato, kad tai aš, ir pažadėjo greitai atsiųsti automobilį.
Kai mane įleido vienas žmogus, per televizorių jau transliavo žinias. Pranešė, kad mane surado. Pirmieji manęs atvažiavo žurnalistai ir draugai.
Pirmosiomis dienomis gavau daug vaistų. Ne tik jaučiau didžiulį skausmą, man nuolat iškildavo baisūs vaizdiniai. Mano draugas Klyčko visada buvo šalia. Kad užmigčiau, gerdavau raminamuosius vaistus.
Vėliau mane aplankyti galėjo draugai ir mama.
Kai pasijutau geriau, nusprendžiau įrašyti pranešimą draugams apie tai, kaip jaučiuosi. Paskui vėl pasijutau blogai ir gydytojai vėl ėmėsi mane aktyviai prižiūrėti.
Negeriu alkoholio, nerūkau, daug sportuoju. Galite pažiūrėti mano „Facebook“ profilį. Tik dėl gero fizinio pasirengimo sugebėjau ištverti, ypač kai buvo 25 laipsniai šalčio.
Negaliu užmigti be migdomųjų vaistų, sapnuoju košmarus, negaliu skaityti, todėl nerašau į „Facebook“.
Esu dėkingas gydytojams ligoninės, kurioje dabar esu gydomas. Jie mane čia labai gerai prižiūri. Kasdien jaučiuosi vis geriau. Gydytojai sako, kad mano padėtis gerėja.
***
– Kaip manote, kas jus kankino? – žurnalistai paklausė D.Bulatovo.
– Tie žmonės kalbėjo tik rusiškai. Jie kalbėjo vienaskaitos trečiuoju asmeniu, kreipėsi į mane „jūs“. Man pasirodė, kad tai rusų spec. pajėgos. Jie mušė kaip profesionalai, kurie žino, kaip daryti panašius dalykus. Noriu pabrėžti, kad tai tik mano nuomonė, negaliu nieko patvirtinti.
– Kodėl iš karto ligoninėje Ukrainoje nepapasakojote, kas jums nutiko? – paklausė žurnalistas iš Ukrainos.
– Milicija ir valdžia galėjo ką nors neteisinga man padaryti. Po to, ką patyriau, buvau nuvežtas į reanimaciją, gavau daug vaistų, aš nelabai gerai supratau, kas vyksta, jaučiau baimę.
Net kai susirinko daug mano draugų ir mama, prašiau neiti visiems kartu. Kelis kartus buvau praradęs sąmonę.
Baimė ir nepasitikėjimas ėmė viršų. Nesupratau, kas vyksta. Daug žmonių pasakojo įvairius dalykus, kai kas sakė, kad atvažiavo milicija manęs areštuoti.
Pasitikėjau tik trimis draugais. Vienas jų – Vitalijus Klyčko.
Labiausiai norėjau miego, labai daug miegojau.
Su manimi visą laiką buvo žmona. Ji drauge atskrido ir į Vilnių. Oro uoste praradau sąmonę, ji man padėjo.
– Gal ir gerai, kad neskaitėte naujienų internete. Ten pradėta kampanija, kad jums nieko neįvyko – neva nematyti jokių smurto ženklų. Ar galite parodyti savo rankas ir savo žaizdas? – paprašė Ukrainos žurnalistė.
– Vakare gydytojas mane fotografavo, iš visų pusių. Galėsiu perduoti diską su nuotraukomis, žurnalistai galės išplatinti nuotraukas.
Girdėjau kalbas, neva aš nuspalvinau savo kūną, kad atrodyčiau sumuštas.
Bus atlikta ir ekspertizė. Bus pakviesti ir ukrainiečiai, ir gydytojai iš Vakarų Europos.
Man sunku greitai sugniaužti kumščius. Man atrodo, kad mano plaštakos jau sveiksta.
***
D.Bulatovą gydantis Krūtinės chirurgijos skyriaus vedėjas Paulius Gradauskas sakė, kad nukentėjusysis ligoninę pasiekė pirmadienį vakare.
Jis vardijo vyro sužalojimus. Dalies dešinės ausies išorinio kaušelio nėra, likusi žaizda, ji jau buvo susiūta dar Ukrainoje. Matoma kairio skruosto žaizda, ji taip pat jau susiūta. Daugybiniai sumušimai, ypač nugaroje, rankose, veide, kakle.
Delnuose iš abiejų pusių yra žaizdų, jau užsitraukusių šašu. Kaulų lūžių nėra, vidaus organai nesužaloti. Vyrui prasidėjusi mažakraujystė.
Gydytojas sakė, kad ukrainiečiui svarbi ramybė.
***
Anksčiau D.Bulatovas tvirtino, kad nepažįstami vyrai kelias dienas jį laikė nelaisvėje užrištomis akimis, mušė, pjovė ausį, mėgino nukryžiuoti.
Naujienų agentūros anksčiau skelbė, kad D.Bulatovas buvo dingęs nuo sausio 23 dienos. Smarkiai sumuštas jis rastas praėjusį ketvirtadienį netoli Kijevo. Aktyvistas sakė, kad pagrobėjai jam užrišo akis ir kankino prieš išmesdami miške – smarkiai sumušė, nupjovė ausį ir supjaustė veidą.
Į Vilnių jis atvyko sutvarstyta ausimi. Vyras lėktuvu iš Kijevo atskrido sekmadienį.
Lėktuvas iš Rygos nusileido 23 val. 40 minučių. Ukrainiečio jau laukė pasiruošę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Greitosios pagalbos automobilis sustojo prie pat Tarptautinio Vilniaus oro uosto išėjimo.
Vienas garsiausių Ukrainos opozicijos aktyvistų Rygoje buvo pareiškęs, kad su žurnalistais nekalbės. Jis patraukė tiesiai į medikų automobilį, kur vyko apžiūra.
Buvo dingęs savaitę
Portalas lrytas.lt primena, kad pradingęs D.Bulatovas vėlų ketvirtadienio vakarą buvo rastas Vyšenkų kaime netoli Kijevo. Kaip pasakojo pats aktyvistas, nepažįstami vyrai jį mušė, kankino, pjovė ausį ir netgi nukryžiavo.
D.Bulatovas nežino, kas jį pagrobė, nes jam visą laiką buvo užrištos akys, bet pastebėjo, kad tie vyrai kalbėjo su rusišku akcentu.
„Ausį nupjovė, veidą supjaustė, ant kūno neliko sveikos vietos, – pasakojo surastas aktyvistas. – Bet gyvas, ačiū Dievui.“
Yra žinoma, jog D.Bulatovas buvo laikomas uždarytas, paskutines dvi dienas jo nemaitino. Po ilgų kankinimų jį išvežė ir miške išmetė iš automobilio.
D.Bulatovas nusigavo iki kaimo ir ėjo per jį belsdamas į duris. Galiausiai sutiko prie parduotuvės stovinčius žmones ir paprašė leisti pasinaudoti telefonu.
D.Bulatovas paskambino savo draugams, kurių telefoną atsiminė, ir jie jį skubiai parsivežė į Kijevą.
D.Bulatovą pažiūrėję medikai nustatė, kad jo kaukolė nepažeista, vidaus organų veikla nesutrikusi. Ryšys su D.Bulatovu nutrūko sausio 23 d. Jo žmona per advokatą parašė milicijoje pareiškimą dėl vyro dingimo.
Milicija tiria tris versijas
Vilniuje gydomas Ukrainos opozicijos aktyvistas pirmadienį pareiškė tęsiantis kovą ir sieksiantis demokratijos Ukrainoje.
35 metų vyras žinomas kaip „Automaidano“ judėjimo lyderis organizuojant protestus transporto priemonėmis prie prezidento V.Janukovyčiaus prabangaus būsto Kijevo pakraštyje.
Ukrainos milicijos pareigūnai sekmadienį spėjo apklausti D.Bulatovą. Jie iškėlė tris nusikaltimo versijas. Pirmoji – pagrobimas, susijęs su aktyvisto komercine veikla, „kad vėliau būtų galima pareikalauti išpirkos”. Antroji – nusikaltimas iš chuliganiškų paskatų. Trečioji – mėginimas išprovokuoti masines riaušes.
Ukrainoje jau keli mėnesiai tęsiami masiniai protestai prieš valdžią. Jie prasidėjo prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsisakius pasirašyti Asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį su Europos Sąjunga per viršūnių susitikimą Vilniuje lapkričio mėnesį.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija buvo išplatinusi pranešimą, kuriame teigiama, kad Vilniuje gydomo aktyvisto D.Bulatovo būklė atspindi aiškius ilgalaikio kankinimo ir žiauraus elgesio požymius.
„Ukraina yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą, tačiau atsiranda nuogąstavimų dėl šios konvencijos tinkamo įgyvendinimo“, – buvo rašoma ministerijos pranešime.
