Neseniai policija didžiuodamasi pranešė, kad užkirto svarbų narkotikų įvežimo į Lietuvą kelią. Pas sulaikytus du tadžikus buvo aptikta 4 mln. litų vertinamo heroino, apie 105 tūkst. dolerių grynaisiais.
Įkalčiai labai rimti. Apylinkės teismas iš pradžių leido įtariamuosius suimti dviem mėnesiams, vėliau pratęsė suėmimo terminą dar tokiam pat laikui. Tačiau apygardos teismas staiga vienam jų suėmimą pakeitė rašytiniu pasižadėjimu neišvykti iš Lietuvos.
Pernai vasarą Vilniaus apylinkės teismo teisėjas G.Viederis priėmė panašų sprendimą pagal Italijos išduotą arešto orderį sulaikyto vieno pavojingiausių Europoje nusikaltėlių klanų vadeiva laikomo Rusijos piliečio G.Gordeladzės byloje.
Jau po kelių valandų aukštesnės instancijos teismas panaikino šį teisėjo sprendimą ir leido suimti nusikaltėlių pasaulyje aukščiausią vadinamojo įteisinto vagies statusą turintį įtariamąjį.
Bet jo jau pėdsakai buvo ataušę.
Kaip galima vertinti tokius teismų sprendimus? Galbūt juos priimdami teisėjai ir rėmėsi svariais argumentais, bet visuomenei jie nėra žinomi. Ne paslaptis, ką tokiais atvejais mano žmonės: teisėjas paėmė kyšį.
Į žmonių pasipiktinimą sukėlusius teismų sprendimus pagaliau sureagavo ir prezidentė D.Grybauskaitė. Ji teikia įstatymo pataisas, numatančias, kad aukštesniųjų teismų sprendimai dėl suėmimo ar paleidimo būtų priimami ne vieno teisėjo, kaip dabar, o kolegialiai – trijų teisėjų kolegijos.
Tačiau siūloma teisės norma taikoma tik siaurai sričiai – sprendimams dėl suėmimo ar paleidimo. O žmones neretai piktina teismų sprendimai ir įvairiais kitais atvejais, bet visuomenei teisėjai neaiškina savo motyvų.
Todėl svarstoma, ar nereikėtų teisėjų įpareigoti aiškinti visuomenei sprendimus bent rezonansiniais atvejais. Tokias įstatymo pataisas įregistravo keli valdančiosios koalicijos Seimo nariai.
Pagal dabartinį Teismų įstatymą, niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas kaip nors atsiskaitytų dėl savo sprendimų bylose. Tai laikoma viena iš teisėjų nepriklausomumo sąlygų. Jie neprivalo komentuoti sprendimo ir tuomet, kai bylos baigtis gali kelti žmonių pasipiktinimą.
Patys teisėjai seniai diskutuoja, kaip teismus padaryti labiau atvirus visuomenei, nepažeidžiant jų nepriklausomumo principo.
Aukščiausiojo teismo pirmininkas G.Kryževičius ne kartą viešai yra kalbėjęs, kad teisėjams reikėtų būti atviresniems ir aiškinti visuomenei priimtus sprendimus.
Akivaizdu, kad tai padidintų pasitikėjimą teismais.
Apie šią problemą daug kalbama, bet pasitikėjimas teismais vis labiau smunka. Naujausi visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad teismais pasitiki vos 17,6 proc. žmonių. Tai rekordinės žemumos. Ir svarbiausia priežastis – žmonės įtarinėja teisėjus korupcija.
Keliantis abejonių teisėjo sprendimas gali remtis griežta teisine logika bei įstatymu, bet žmonėms nežinomi jo motyvai.
Aiškinimai padėtų geriau suvokti teismų sprendimus, net ugdytų teisinę kultūrą.
Žinoma, teisėjai gali sakyti, kad visuomenės teisinis švietimas – ne jų reikalas. Bet yra ir kita medalio pusė. Žmonės nepasitiki teismais pirmiausia ne todėl, kad neišmano teisės. Akivaizdu, kad būna atvejų, kai teisėjai priima nepagrįstus, gal net korupcinius sprendimus.
Jau vien rizika, kad teks viešai komentuoti bylos motyvus, turėtų kiek atgrasyti teisėjus nuo pagundos priimti šališkus sprendimus.
Be abejo, sprendimų aiškinimas nėra vaistas nuo visų teismų sistemos ligų. Kyla ir abejonių, ar tai nepažeis teisėjų nepriklausomumo principo, ar kai kada jų nepastūmės į populizmo liūną. Juk jei teismai rezonansinėse bylas spręstų tik taip, kaip laukia visuomenė, tai būtų toks pats blogis, kaip ir teisėjų korupcija.
Vis dėlto nuo šių pavojų galima apsisaugoti tiksliai nustačius, kada teisėjas privalo viešai komentuoti sprendimą. Be to, vertėtų įstatymu pabrėžti, kad teisėjas nesiteisina, o tik paaiškina teisinius motyvus.
Tai jau dabar kai kurie teisėjai daro savo nuožiūra ir kol kas dėl to nekilo jokių problemų. Priešingai, tokie komentarai paprastai padeda sumažinti atgarsį turinčių bylų keliamą įtampą visuomenėje.
Beje, Konstitucinis teismas pastaruoju metu taip pat nevengia, paskelbęs nutarimą, dar ir neteisine kalba paaiškinti, kas nuspręsta.
Kiek keistai nuskamba kitas tokio aiškinimo nauda abejojančių teisininkų argumentas – neva teisėjams tai bus didelis iššūkis, nes jie įpratę kalbėti vien teisine kalba, kurią supranta ne visi žmonės.
Ne paslaptis, kad kartais teisėjai sprendimus surašo tokia kalba, jog juos nelengva suprasti net advokatams. Bet tai reikėtų laikyti greičiau kalbos kultūros stoka, o ne teisininkų profesine ypatybe.
Tad įpareigojimas teisėjams aiškinti bent rezonansinių bylų sprendimus turėtų mažinti teismų uždarumą ir sklaidyti įtarimus, kad Lietuvoje teisingumas lengvai prieinamas vien turtingiems ar įtakingiems.
